Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė M. V. ir pradinis kreditorius „Bigbank“ AS 2017 m. birželio 18 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1716144/96pa, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 4400 Eur kreditą penkerių metų laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo mokėti 19 procentų dydžio metines palūkanas, 3,19 Eur mėnesinį administravimo mokestį. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, 2018 m. sausio 31 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta pradinės kreditorės iniciatyva, o 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo teisė perduota ieškovei Plus Plus Capital AS, remiantis 2017 m. gruodžio 18 d. Periodine reikalavimų perleidimo sutartimi.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, laikytina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.59 straipsnis).

Po reikalavimo perleidimo atsakovė mokėjo įmokas ieškovei, paskutinė įmoka (150 Eur) atlikta 2019 m. gruodžio 27 d. Paskirsčius gautas įmokas, atsakovės skola ieškovei sudaro: 4131,29 Eur negrąžinto kredito bei 17,29 Eur sutarties administravimo mokesčio, šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 796,24 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų taikant 19 procentų metinę palūkanų normą nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., 371,82 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,05 procentų delspinigių dydį už 180 kalendorinių dienų; 19 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos 4131,29 Eur sumos nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateikė svarbius išaiškinimus, susijusius su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu nutraukus sutartį. Išaiškinta, kad „pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. <...> Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. <...> Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.“.

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, jog nuo 2018 m. sausio 31 d., kuomet buvo nutraukta 2017 m. birželio 18 d. Vartojimo kredito sutartis, ieškovė nebegalėjo skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų, tačiau turėjo teisę skaičiuoti kompensacines palūkanas, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Sutartyje buvo numatytos 19 procentų dydžio metinės palūkanos, tad teismas sprendžia, jog toks palūkanų dydis yra protingas ir pakankamas kreditoriaus nuostolių kompensavimui, todėl ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismo iniciatyva perkvalifikuotinas į reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ir ieškovės naudai priteistinos 796,24 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos taikant 19 procentų metinę palūkanų normą nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. Taip pat ieškovės naudai priteistinos 19 procentų dydžio kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 4131,29 Eur sumos nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Atsižvelgiant į šias nuostatas ir įvertinus, jog iš atsakovės yra priteistos 19 procentų dydžio kompensacinės palūkanos, netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl netesybų - 371,82 Eur delspinigių – priteisimo, nes netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį.

Taip pat netenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, nes kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistos 796,24 Eur kompensacinės palūkanos ir 19 procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, šios palūkanos kompensuoja kreditorės nuostolius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tad nėra pagrindo papildomai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 93 procentus ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei proporcingai priteistinas 111,60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806:

– 4131,29 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro 29 ct) skolą;

– 17,29 Eur (septyniolika eurų 29 ct) administracinio mokesčio;

– 796,24 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 24 ct) kompensacines palūkanas;

– 19 procentų dydžio kompensacines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4131,29 Eur sumos, nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos;

– 111,60 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Apie priimtą sprendimą už akių pranešti atsakovei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-3184-715/2020 priimtas sprendimas už akių, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, ieškinys, ir ieškovei iš atsakovės M. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.