- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-245-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04686-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- A. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5819-901/2013, iškeltoje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas N. Ž., išvadą duodanti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. N. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2004 m. balandžio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš A. V. priteisto nepilnamečiui vaikui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir nustatyti, kad A. V. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. V., kiekvieną mėnesį mokėdamas po 450 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 1790,50 Lt jos turėtų išlaidų, susijusių su K. V. poreikiais laisvalaikiui, mokslams ir buitiniais poreikiais.
Nurodė, kad per 9 metus nuo teismo sprendimo priėmimo, kai iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteista po 130 Lt, išlaidos dukters išlaikymui išaugo keleriopai ne tik dėl pakilusių kainų, bet ir dėl išaugusio dukters poreikio maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, papildomam ugdymui ir kt. Be to, K. V. serga bronchine astma, todėl jai reikalingi specialūs vaistai. Atsakovui buvo žinoma, kad jo skiriamas išlaikymas yra nepakankamas, tačiau atsakovas nepareiškė jokio noro ieškovei padėti finansiškai didesne suma, vaiko išlaikymui perveda tik po 160 Lt, nors indeksavus priteistą išlaikymą šiuo metu mokėtinas dydis yra 199 Lt.
Atsakovas A. V. su ieškiniu sutiko iš dalies, kad dukrai K. V. priteistas išlaikymas būtų padidintas ne daugiau kaip iki 160 Lt, kurį jis dabar moka ieškovei po anksčiau priteisto išlaikymo indeksavimo. Sutinka, kad nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujama 450 Lt suma, nes objektyviai nepajėgtų teikti tokio išlaikymo savo dukrai. Atsakovas nurodė, kad jis negali dirbti, nes jo sveikata yra pablogėjusi, serga migrena, turėjo įvairių traumų, be to, jis gyvena kaimo vietovėje, kur sunku susirasti darbą. Nedirba apie 2 metus, registruotas darbo biržoje. Turi dar vieną pilnametį vaiką P. V., kuris mokosi Vilniuje. Atsakovas šiuo metu pajamų beveik negauna, kurį laiką uždarbiavo užsienyje, Lietuvoje dirbo skardinimo ir kitus darbus. Atsakovas gyvena kartu su sugyventine ir jos vaiku, kuri atsakovą remia, prie namo yra ūkis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-2295-07/2004 iš A. V. priteisto nepilnamečiam vaikui K. V. išlaikymo dydį ir nustatė, kad A. V. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. V. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 225 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2013-11-18, iki K. pilnametystės.
Priteisė iš atsakovo A. V. nepilnametei dukrai K. V. 791,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Nustatė, kad ieškovė N. Š. tvarko nepilnametei dukrai K. V. priteistą išlaikymą uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad nepilnametės dukros K. V., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai per devynis metus po teismo įsakymo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė – vaikas pradėjo eiti į mokyklą, vaiko poreikiai ir toliau didėja. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad vaikas serga bronchine astma, mergaitei reikalingi specialūs vaistai. Konstatavo, kad atsakovo dukrai priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį yra labai mažas, neužtikrinantis net pagrindinių vaiko poreikių. Teismas nustatė, kad atsakovas turi ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilių neturi. Pažymėjo, kad atsakovas turi 3971,00 Lt įsiskolinimą už išlaikymą dukrai K. V., todėl išlaikymo išieškojimą vykdantis antstolis R. K. yra areštavęs minėtą atsakovo nekilnojamąjį turtą. Nustatė, kad atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą, teismas atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad jie abu šiuo metu yra bedarbiai, į tai, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, be to su ja kartu dar gyvena pilnametė paramos reikalinga dukra, į tai, kad ieškovei reikia išlaikyti trijų kambarių butą, mokėti paskolą, o atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, nenustatyta, kad mokėtų paskolas, atsakovas gyvena su sugyventine, kuri jį remia. Pažymėjo, kad atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, jis yra vidutinio amžiaus (47 m.) ir darbingas, atsakovas neįrodė, kad jo sveikata tiek pablogėjus, kad jis negalėtų susirasti jokio darbo. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pajamų ir be to, kaip jis teigia, galimai prisidėjo prie buto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, remonto ir išlaikymo, nes atsakovas kurį laiką gyveno kartu su ja ir jų vaiku šiame bute. Teismas nurodė, kad nors atsakovo teigimu jis neturi jokių pajamų, tačiau beveik kiekvieną mėnesį jis moka ieškovei ne mažiau kaip 160 Lt, be to, turėjo pinigų 2011 m. įsigyti nuosavybėn dalį žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), be jokių paskolų. Todėl teismas priteistą iš atsakovo 130 Lt dydžio išlaikymą padidino iki 225 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat yra pareiškusi teismui prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo (vaiko tėvo) 1790,50 Lt, t. y. pusę jos turėtų išlaidų, susijusių su K. V. poreikiais laisvalaikiui, mokslams ir buitiniais poreikiais. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pastabomis, kad ieškovė netinkamai formuluoja savo reikalavimą ir, kad ieškovė turėjo teismo prašyti išlaikymo įsiskolinimo nurodytai sumai. Kadangi teismas šeimos bylose yra aktyvus ir siekdamas tinkamai apginti vaikų interesus turi teisę taikyti alternatyvų vaiko teisių interesų gynimo būdą, todėl šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti vaikui išleistas sumas vertino kaip ieškovės prašymą priteisti 1790,50 Lt išlaikymo įsiskolinimo (CPK 376 str.).
Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius kvitus, kad už dviratį 2012-04-19 sumokėjo 599 Lt, 2011-01-21 sumokėjo už lovą 1999 Lt, 2012-03-07 sumokėjo 983 Lt už kompiuterį. Nurodė, kad sofa yra pakankamai didelė, trivietė, be to, kainavo ne tiek jau mažai nedideles pajamas uždirbančiai šeimai, todėl teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad šis pirkinys buvo būtinas, be to, kad ši lova buvo pirkta naudotis būtent atsakovo dukrai. Todėl ieškovės prašymą dėl pusės sumos, t. y. 999,50 Lt, už lovą priteisimo iš atsakovo atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei pusė vaiko išlaikymui, t. y. vaikui reikalingų daiktų (dviračio ir kompiuterio)), išleistų pinigų, t. y. 299,50 Lt už dviratį bei 491,50 Lt už kompiuterį, viso 791 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą, dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, bei ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad į bylą yra pateikusi medicininį pažymėjimą, iš kurio matosi, kad K. V. nustatyta bronchų astma, dėl to tenka nuolatos naudoti specialius vaistus. Visų kitų būtinų išlaidų dydis neperžengia protingumo kriterijų, o be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl būtino vaikui išlaikymo dydžio, turėjo atsižvelgti į CK 6.461 str. 2 dalyje nustatytą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, kuris turi būti ne mažesnis kaip MMA, kuri šiuo metu yra 1000 Lt.
2. Byloje nėra pateikta jokiu domenų apie tai, kad atsakovo darbingumas yra ribotas, kad atsakovas turėtų nustatytą invalidumą, be to, esanti sena stuburo trauma 2005 metais nesutrukdė atsakovui užsidirbti užsienyje solidų atlyginimą. Atsakovas į byla nepateikė duomenų, ar šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje, be to, atsakovas neturi nepilnamečių vaikų ir paskolų.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti tai, kad 2011 metais atsakovas įsigijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, mažindamas prašomo išlaikymo dydį, vertino ir tai, kad atsakovas galimai prisidėjo prie ieškovės turimo buto remonto ir jo išlaikymo, nors realiai to nebuvo, be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, išskyrus savo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 1100 Lt, ieškovė yra bedarbė, turi du nepilnamečius vaikus, moka paskolą, paimtą šeimos poreikių tenkinimui, bei padeda pilnametei dukrai, kuriai šiuo metu vis dar yra reikalinga parama, tačiau iš viso to jokių išvadų teismas nepadarė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad faktiškai ieškovės padėtis yra daug sunkesnė nei atsakovo.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tačiau ir į tai, kad nepilnametei dukrai gyvenamąją vietą suteikia tik vienas iš tėvų, t. y. ieškovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 tuo klausimu yra nurodęs, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyriumi gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį, todėl atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovės prašoma išlaikymo dalimi ne tik dėl savo didesnių galimybių, bet ir dėl to, kad vaikas gyvena su ieškove. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civil. byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Šalies argumentai
6. Ieškovė teismo prašė priteisti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko poreikių tenkinimu, t. y. pirktas dviratis, kurio kaina 599 Lt, lova - 1999 Lt, kompiuteris - 983 Lt, viso 3581 Lt. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, priteisė tik dalį šių išlaidų, t. y. 1/2 dalį už dviratį ir kompiuterį, viso 791 Lt, o lovos įgijimo išlaidų nepriteisė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, kad lova buvo būtinas pirkinys, bei to, kad šioje lovoje miega dukra. Teigia, kad tokia teismo išvada nesuvokiama. Ieškovė neįsivaizduoją, kokį įrodymą turėjo pateikti teismui, kad toje lovoje miega vaikas. Be to, atsakovas neginčijo lovos būtinumo, ginčijo tik kainą. Nurodo, kad iš atsakovo turėjo būti priteista ½ dalis lovos įgijimo išlaidų.
7. Nesutinka su teismo išvadomis, kad reikalavimas priteisti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su dviračio, kompiuterio ir lovos pirkimu, vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymas buvo priteistas bei vienaip ar kitaip mokamas, todėl papildomas išlaidas vertinti kaip išlaikymo įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai padarė išvadą, kad ieškovės oficialios pajamos šiuo metu didesnės nei atsakovo, kad teismas negali reikalauti iš atsakovo neadekvataus dydžio išlaikymo vaikui, neproporcingo atsakovo turtinei padėčiai, kurio jis objektyviai negalėtų teikti ir tik didėtų jo skola. Pirmosios instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu pagrįstai ir teisėtai padidino išlaikymo dydį iki 225 Lt, tai yra iki pusės ieškovės reikalautos sumos. Teismas išsaugojo protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimą, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai padarė išvadą, kad lova-sofa yra pakankamai didelė, trivietė, be to kainavo ne tiek jau mažai, todėl pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad šis pirkinys buvo būtinas.
3. Gyvendamas su ieškove jos bute atsakovas prisidėjo prie šio buto remonto ir jo išlaikymo. Pirko plastikinius langus, atliko remonto darbus, tai patvirtina dokumentai, kuriuos pridėjo prie šio atsiliepimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas A. V. ir ieškovė N. Š. turi nepilnametę dukrą K. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), kuriai iš atsakovo A. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu buvo priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį (b. l. 10).
Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi, pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo priėmimo 2004 m. balandžio 13 d. teismo įsakymo, kuriuo nepilnametei šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 130 Lt kas mėnesį, iki momento, kol ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, praėjo beveik dešimt metų, t. y. priimant 2004-04-13 teismo įsakymą nepilnametei K. V. buvo beveik du metai, o šiuo metu mergaitė yra paauglė, kuriai ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dieną buvo beveik 12 metų, kas neabejotinai suteikia pagrindo teigti, jog vaiko poreikiai padidėjo, ir kuriems patenkinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sumos nebeužtenka. Be to, iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų apie dukters poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas matyti, kad jos per mėnesį vidutiniškai sudaro 925 Lt (b. l. 1-4). Ieškovė taip pat yra pateikusi medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, kad nepilnametė K. V. serga bronchine astma, „lengva nuolatine eiga“ (b. l. 16). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad K. V. turi sveikatos problemų ir jai reikalingi specialūs vaistai, mergaitė yra paauglė, 925 Lt per mėnesį išlaidos vaikui išlaikyti nėra per didelės, o atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius bei užtikrina normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, kad vaiko poreikių dydžio atsakovas byloje neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama padidinti priteistą išlaikymą dukrai, ieškovė didesnę atsakomybės dalį prisiėmė sau, t. y. iš atsakovo ji prašė priteisti dukros išlaikymui po 450 Lt per mėnesį, tokiu būdu pati prisiimdama pareigą teikti dukters išlaikymą po 475 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nėra pajėgus teikti dukters išlaikymui po 450 Lt per mėnesį, todėl priteisto išlaikymo sumą padidino tik iki 225 Lt. Tokias teismo išvadas paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki 2012-06-21 atsakovas A. V. nuosavybės teise turėjo ½ žemės ūkio paskirties sklypo, kurio plotas 0,2400 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir kurį iš jo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo R. D. (b. l. 45-47), kas reiškia, jog už parduotą minėtą nekilnojamąjį turtą buvo gautos piniginės lėšos. Atsakovas taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo buvo įsigytas 2011-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 48-53) ir kuris, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, yra areštuotas antstolio, siekiant išieškoti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, priteistą dukrai K. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu, ir kuris 2013-08-01 buvo 3971 Lt (b. l 83-84, 88-92).
Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas būdamas finansiškai pajėgus įsigyti nekilnojamąjį turtą, taip pat gaudamas pinigines lėšas, parduodant nekilnojamąjį turtą, išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia piktybiškai, o gaunamas pajamas slepia, kurių, kaip jau buvo minėta, jam užteko be paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti. Tokia situacija netoleruotina. Atsakovas savo turimą nekilnojamąjį turtą gali parduoti, o gautas lėšas skirti nepilnametės dukters išlaikymui, juolab, kad nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje Pasvalio r. atsakovas negyvena ir pats nurodė, kad gyvena pas sugyventine (atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)).
Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi sveiktos problemų, skundžiasi galvos skausmais, jam yra diagnozuota stuburo osteochondrozė (b. l. 81, 82, 109-114), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šių susirgimų jam būtų nustatytas neįgalumas. Atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, tuo tarpu ieškovė augina dar vieną (duomenys neskelbtini) gimusį nepilnametį sūnų N. Ž. (b. l. 7). Todėl ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma iki 450 Lt per mėnesį negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Be to, atsakovas yra 47 metų amžiaus, gyvena kaime, todėl gali gauti papildomų pajamų, versdamasis ūkine veikla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas buvo įregistruotas Darbo biržoje tik nuo 2013-07-10 (b. l. 85), t. y. po to, kai teisme buvo priimtas N. Š. ieškinys dėl išlaikymo vaikui padidinimo (b. l. 1-4), todėl tai tik patvirtina, kad atsakovas slepia gaunamas pajamas.
Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad jis yra prisidėjęs prie ieškovei priklausančio buto remonto (b. l. 149-154), tačiau tai nėra pagrindas mažinti iš jo priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio, nes šios išlaidos nėra susijusios su vaiko poreikių tenkinimu, juolab, kad atsakovas nurodė, jog tuo metu pats gyveno šiame bute, vadinasi turėjo pareigą tvarkyti butą. Atsakovas yra nurodęs, kad jis dar turi pilnametį sūnų, tačiau įrodymų, kad jis sūnų išlaiko, ar kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas pilnamečiam jo vaikui, nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, tačiau visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Kaip jau konstatuota, ieškovė, prašydama pakeisti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, didesnę atsakomybės dalį prisiėmė sau. Be to, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos, ieškovė N. Š. šiuo metu niekur nedirba, iki 2013-03-05 jai buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, o kai jos sūnui suėjo 2 metai, ieškovei mokama 650 Lt per mėnesį nedarbo draudimo išmoka (b. l. 77-78), todėl patenkinus ieškovės ieškinį tik iš dalies ir padidinus iš atsakovo dukters išlaikymui priteistiną sumą tik iki 225 Lt per mėnesį, būtų pažeista LR CK 3.192 str. 3 dalies nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su motina – ieškove N. Š., todėl padidinus išlaikymą vaikui tik iki 225 Lt per mėnesį, neabejotinai būtų pažeisti ieškovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis dukters kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti dukrą.
Dėl papildomų išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad reikalavimas priteisti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su dviračio, kompiuterio ir lovos pirkimu, negali būti vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirkdama dukrai šiuos daiktus, ieškovė privalėjo elgtis apdairiai ir gerai įvertinti savo finansines galimybes juos įsigyti. Iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos išlaikymas dukrai Kamilei iš atsakovo buvo priteistas po 130 litų per mėnesį, todėl nebuvo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas prisidėtų prie ieškovės nurodytų papildomai patirtų daiktų pirkimo išlaidų. Reikalingu buities daiktų įgijimas neturėtų būti vertinamas kaip nenumatytos vaiko priežiūros išlaidos, nes tai galėtų būti staigi vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 str. 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo sprendimo dalyje, kurioje iš jo priteista 791,00 Lt, neginčija, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu atsakovas geranoriškai sutiko prisidėti prie dukrai pirktų dviračio ir kompiuterio įsigijimo. Iš pateikto atsakovo atsiliepimo matyti, kad lovos pirkimą atsakovas vertina kaip bereikalingą išlaidavimą, nesutinka geranoriškai prisidėti prie šio pirkinio, todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai atmestini.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija patikslina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir rezoliucinę dalį, nurodant, kad 791,00 Lt K. V. iš jos tėvo atsakovo A. V. yra priteista ne kaip išlaikymo įsiskolinimas, o kaip papildomos jos išlaikymo išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovei, ir atsakovui tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama valstybės 100 proc. garantuojama teisinė pagalba (b. l. 17-18, 60-61, 136-137, 145), bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą, ir iš A. V. priteisto išlaikymo dukrai K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), sumą nuo 225 Lt padidinti iki 450,00 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) per mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir rezoliucinę dalį, nurodant, kad 791,00 Lt dukrai K. V. iš jos tėvo atsakovo A. V. yra priteista ne kaip išlaikymo įsiskolinimas, o kaip papildomos jos išlaikymo išlaidos.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.