- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-4195-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00654-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. M., N. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. M., N. Č.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja R. M. savo faktiniais veiksmais priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio R. M. mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų – sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters N. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja su sutuoktiniu po santuokos sudarymo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvų gyvenamajame name, kurį pareiškėja paveldėjo kartu su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2007 m. kovo 27 d. pareiškėja taip pat įsigijo 0,23 ha kitos paskirties, gyvenamųjų teritorijų būdo žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis namų valdos žemės sklypas įsigytas pareiškėjai būnant santuokoje, todėl žemės sklypas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja būnant santuokoje, 2007 m. – 2008 m. taip pat įsigijo iš valstybės dar šešis asmeninius žemės ūkio paskirties sklypus, kurie irgi yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visi šie sklypai iki sudarant sandorius iš valstybės buvo suformuoti atliekant tik preliminarius matavimus, o žemės sklypų kadastriniai matavimai valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje atliekami privačių asmenų pageidavimu ir jų lėšomis. Dėl šios priežasties, 2022 m. kovo 17 d. pareiškėja kreipėsi į UAB ,,Traksalis“ dėl kai kurių žemės sklypų kadastrinių matavimų užsakymo. UAB ,,Traksalis“ specialistai peržiūrėję dokumentus, pareiškėjai paaiškino, kad visų žemės sklypų ½ dalis priklauso pareiškėjos sutuoktiniui, todėl pirmiausiai reikia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Po sutuoktinio R. M. (duomenys neskelbtini) mirties, nei pareiškėja, nei vaikai, dėl teisinio išprusimo stokos pas notarus nesikreipė ir formaliai paveldėjimo procedūra pradėta nebuvo, testamentų registre paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo bylos pradėjimo, trijų mėnesių laikotarpyje, nesikreipė, tačiau savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareikštą prašymą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo N. Č. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ir faktais sutinka, prašo pareiškimą tenkinti.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. M. buvo pareiškėjos sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso R. M. pagal 2007 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso R. M. nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2007 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2007 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso R. M., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2009 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2008 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po sutuoktinio R. M. mirties, trijų mėnesių laikotarpyje, pareiškėja pas notarus dėl palikimo priėmimo bylos pradėjimo nesikreipė, tačiau savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Po R. M. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti – po palikėjo mirties naudojosi kilnojamaisiais daiktais, namų valdoje savo poreikiams augino ir augina daržoves, naudojo žemės ūkio paskirties žemės sklypus, augino grūdines kultūras, jomis lesino auginamas vištas, pievose ir ganyklose ganė arklį, šienavo žolę, ruošė pašarą (šieną) žiemai. Pareiškėja prižiūrėjo ir palaikė geros agrarinės būklės visus žemės sklypus, kurie buvo bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, taip pat po palikėjo mirties iki šiol mokėjo mokesčius už nurodytus žemės sklypus. Po R. M. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėja po savo sutuoktinio R. M. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. M. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.