Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ atstovams advokatui Arūnui Šidlauskui, advokato padėjėjui Simonui Bušmai ir atsakovo akcinės bendrovės „LTG Cargo“ atstovei V. V.,

teismo posėdžiuose (2023 m. rugsėjo 12 d., spalio 19 d. ir lapkričio 7 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. lapkričio 27 d. 11:00 val.

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo:

1) 57 812,69 Eur nuostolių atlyginimo;

2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas.

1) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 57 812,69 Eur nuostolių;

2) atsakovas netinkamai vykdė ir taip pažeidė tarp šalių 2019 m. spalio 17 d. sudarytą vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35, nes nepagrįstai atsisakė iš Kauno geležinkelio stoties 16 vagonų su 32 cisternomis (siuntų numeriai: NE1786806; NE1786815; NE1786823; NE1786824; NE1786840; NE1786849; NE1786859). nuvežti iki Baltarusijos Respublikos pasienyje esančios geležinkelio stoties (Kenos geležinkelio stotis, 120202);

3) atsakovui atsisakius veiksmus pagal šalių 2019 m. spalio 17 d. sudarytą vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35 ieškovo siunčiami 16 vagonų su 32 cisternomis nebuvo laiku pristatyti prekių siuntėjui UAB „RusVinyl“ į tą pačią geležinkelio stotį, iš kurios buvo išsiųstos prekės, t. y. į 269601 Zelecino, Rusijos Federacija;

4) atsakovas nepagrįstai priėjo išvados, kad UAB „RusVinyl“ yra taikomos sankcijos ir nepagrįstai pats jas pritaikė, nes 16 vagonų su 32 cisternomis buvo galiausiai nusiųsti minėtai bendrovei per Latvijos geležinkelių bendrovę. UAB „RusVinyl“ nėra sankcionuojama įmonė, nes mažiau nei 50 procentų ją valdančių ir kontroliuojančių asmenų yra sankcionuojami. UAB „RusVinyl“ nėra sankcionuotų subjektų sąraše pagal Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 ir/ar Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/581, sankcijos nebuvo taikomos ir UAB „RusVinyl“ akcininkams. UAB „RusVinyl“ akcininkai yra: 1) Rusijos viešoji akcinė bendrovė PAO „Sibur Holding" (toliau – „Sibur"), valdė 50 proc. akcijų; ir 2) Nyderlandų bendrovė „Solvin Holding Netherlands B.V.", valdė 50 proc. akcijų. RusVinil generalinis direktorius buvo Prancūzijos pilietis L. M. A., kuris turi teisę veikti UAB „RusVinyl“ vardu vienasmeniškai. Sankcionuoti asmenys turi mažumos akcijų paketus Sibur, t. y. iki 4 proc., todėl negali daryti jokios įtakos ar priimti sprendimus Sibur. Atsakovas negalėjo pats taikyti sankcijų, nes jas taiko tik kompetentingos institucijos;

5) atsakovas, teigdamas, kad UAB „RusVinyl“ yra sankcionuotas asmuo, jos gaminamas prekes įsileido į Lietuvą, gabendama jos vagonus su prekėmis, tačiau negrąžino tų vagonų atgal į Kenos stotį, kaip turėjo padaryti pagal Vežimo organizavimo sutartį ir suderintą planą. Aktualu ir tai, kad dar 2023 m. sausio 16 d. atsakovas gražino dalį vagonų UAB „RusVinyl“, bet staiga po to, neįspėjęs apie tai savo klientų, vienasmeniškai nusprendė, kad taikys nulines rizikos tolerancijos principą ir negražins vagonų;

6) atsakovo neteisėti veiksmai nėra pateisinami jokiais teisiniais argumentais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, o yra grindžiami, iš esmės, politiniais motyvais;

7) atsakovas taip pat turi mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas.

2.1. AB „Lietuvos geležinkeliai“ informavo teismą (DOK-54070), kad nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir teismo sprendimas neturės įtakos AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisėms ir pareigoms.

2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nurodė (DOK-54817), kad bylos išsprendimas neturės įtakos Susisiekimo ministerijos teisėms ir pareigoms (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalis).

2.3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-66481) ir papildomą paaiškinimą (DOK-79127), kuriuo su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius:

1) visi fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje – įskaitant ir ieškovą, ir atsakovą – privalo tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) nustatytas sankcijas ir šios pareigos kyla tiek iš tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, tiek iš nacionalinio reguliavimo;

2) nors atsakovas 2022 m. gruodžio 21 d. suderino krovinio, kurio siuntėjas UAB „RusVinyl“, vežimo paraišką, tačiau pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (SMGS), vagonus ir juose esančias cisternas siunčiant atgal buvo sudaroma nauja vežimo sutartis, todėl atsakovas turėjo pareigą iš naujo vertinti ar UAB „RusVinyl“, kaip vagonų ir juose esančių cisternų gavėjas, nėra sankcionuojama. Atitinkamai iš naujo patikrinus nurodytą krovinio gavėją UAB „RusVinyl“ ir jo galutinius naudos gavėjus, nustatyta, kad jam taikomos sankcijos ir dėl šios priežasties vagonų išsiuntimas buvo sustabdytas iki bus išsiaiškinta ar naujo vežimo sandorio dėl vagonų grąžinimo UAB „RusVinyl“ sudarymas atitiks Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Sankcijų įstatymas), ES teisės aktų ir kitus reikalavimus. Vykstant vertinimui, 2023 m. vasario 24 d., kai buvo gautas ieškovo prašymas vagonus siųsti UAB „KIF“, įvertinus, kad UAB „KIF“ nėra sankcionuojama įmonė, vagonai buvo išsiųsti į Latviją (Eglainės stotį);

3) nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, nes ieškovas neįrodė, kad jis pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį. Ieškovas neįrodė žalos, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinys turi būti atmestas;

4) atsakovo elgesys atitiko ES ir nacionalinius teisės aktus, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 nustatantį individualių sankcijų režimą, Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 reguliuojantį sankcijų režimą, kuriuo nustatomos ekonominės sankcijos, Tarptautinių sankcijų įstatymą, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535;

5) nustatė, kad gavėjui UAB „RusVinyl“ taikomos ES sankcijos, todėl neatliko 16 vagonų ir 32 cisternų siuntimo gavėjui UAB „RusVinyl“, t. y. įgyvendino Reglamente (ES) Nr. 269/2014 numatytas sankcijas/ribojamuosius veiksmus. Ieškovas painioja sankcijų taikymą, kurį atlieka ES subjektai ir sankcijų/ribojamųjų veiksmų įgyvendinimą, kurį atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys;

6) atsakovas laikėsi sankcijų reikalavimų ir pareigos tiesiogiai įtvirtintos Reglamento (ES) 269/2014, 2 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad turi būti įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad turi būti nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Kai sandorio šalis nėra tiesiogiai įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą, tai nereiškia, kad subjekto atžvilgiu neturi būti įgyvendinamos sankcijos;

7) vertindamas ieškovo partnerį, tikrino, ar jis nuosavybės teise nepriklauso, nėra valdomas ar kontroliuojamas sankcionuoto subjekto (subjektų). Visi minimi kriterijai buvo analizuojami pagal ES Geriausios praktikos ir ES Gairių šaltinius;

8) krovinio įvežimo paraiškos derinimo momentu UAB „RusVinyl“ buvo nurodomas kaip krovinio siuntėjas, su kuriuo tiesioginį santykį turėjo ieškovas, ne atsakovas. Ieškovui pateikus informaciją po krovinio pristatymo apie tai, kam turi būti grąžinami vagonai, atsakovas vertino platesnę informaciją apie vagonų gavėją, kadangi šiuo atveju vagonų gavėjas UAB „RusVinyl“ tapo tiesiogine santykio šalimi su atsakovu. Surinkusi duomenis (įskaitant, iš ieškovo, kuri taip pat teikė duomenis ir iš vagonų gavėjo) apie subjekto nuosavybės bei kontrolės struktūrą bei atlikęs jų analizę, atsakovas nustatė, jog vagonų gavėjo atžvilgiu kyla pareiga įgyvendinti ES sankcijų ribojimus. Atliekant analizę, taip pat buvo siekiama įvertinti, ar nebus pažeistas sankcijų draudimas ir ar atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai nebus naudojami sankcionuoto asmens naudai. Atsakovui nebuvo pateikta ir prieinama pilna UAB „RusVinyl“ akcininkų ir naudos gavėjų struktūra. Buvo pateikta informacija tik apie dalies akcijų priklausomybę: t. y. 28,32 proc. akcijų skirtingomis dalimis priklauso sąraše nurodytiems fiziniams asmenims (įskaitant, ir kai kuriems tiesiogiai ES sankcionuotiems asmenims), 41,69 proc. akcijų skirtingomis dalimis priklauso sąraše nurodytiems juridiniams asmenims, kitiems subjektams ir valstybinėms agentūroms bei Rusijos Federacijos Vyriausybei. Tačiau nėra paaiškinta ir pateikta, kam priklauso reikšminga likusi 29,99 proc. akcijų dalis. Taigi iš viso nėra aišku, kokie galutiniai naudos gavėjai (fiziniai asmenys) valdo daugiau negu 70 proc. subjekto akcijų. Tokių faktinių aplinkybių objektyvus trūkumas neatleido atsakovo (lygiai taip pat ir ieškovo) nuo sankcijų rizikos bei ES reikalavimų vertinimo ir įgyvendinimo. Šiuo atveju ne vienas kriterijus, o jų visuma (t. y. į sankcijas įtraukti kai kurie naudos gavėjai ir valdymo organų nariai, taip pat, reikšminga trūkstama informacija apie likusius naudos gavėjus ir kontrolės/įgaliojimų pobūdį) nulėmė daromą išvadą, kad, grąžinus vagonus UAB „RusVinyl“, būtų pažeisti sankcijų reikalavimai;

9) atsakovas patikros metu padarė išvada, kad UAB „RusVinyl“ yra Rusijos (ir konkrečiai sankcionuoto Rusijos Prezidento) režimui reikšminga įmonė, suteikianti jam naudą;

10) ieškovo nurodytas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Nuostolius patyrė AS Ingmar Chemicals, kurią su UAB „RusVinyl“ sieja sutartiniai santykiai. Ir būtent sutartyje tarp AS Ingmar Chemicals ir UAB „RusVinyl“ numatytos netesybos už vagonų pristatymo vėlavimą. Tuo tarpu tokios sąlygos nėra įtrauktos nei į ieškovo sutartyje su AS Ingmar Chemicals, nei į ieškovo ir atsakovo sutartyje. Todėl ieškovas, besąlygiškai pripažinęs AS Ingmar Chemicals reikalavimą atlyginti nuostolius visa apimtimi, veikė savo rizika ir negali savo prisiimtų įsipareigojimų perkelti atsakovui. Ieškovas galėjo informuoti AS Ingmar Chemicals apie atsakovo sprendimus dėl tarptautinių sankcijų taikymo ir AS Ingmar Chemicals galėjo nuostolius sumažinti arba iš viso jų atsisakyti. Taip pat kelia abejonių ir ieškovo pateiktų nuostolių dydžio apskaičiavimas;

11) atsakovo veiksmai buvo teisėti, o ieškovo nuostoliai kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų;

12) pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to žalos atsiradimui turėjo įtakos paties ieškovo neapdairūs veiksmai;

2.4. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-74966), kuriame pažymėjo, kad:

1) tik kompetentingos valstybių narių paskirtos institucijos priima sprendimus dėl tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymo arba naudojimosi apribojimo tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, o fiziniai ir juridiniai asmenys teikia informaciją ir praneša apie jų žinioje esančius sankcionuotų asmenų išteklius. Tarptautinės sankcijos gali būti taikomos tik tiems subjektams, kuriems sankcijos nustatytos ES teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais. Nei Reglamentas, nei Tarptautinių sankcijų įstatymas nesuteikia teisės juridiniams ar fiziniams asmenims vertinti juridinių asmenų akcininkų ar naudos gavėjų struktūras;

2) atsakovas nevykdė Tarptautinių sankcijų įstatymo, todėl atitinkamai negali pasinaudoti atleidimu nuo civilinės atsakomybės (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Lietuvos ūkio subjektai, įskaitant ir atsakovą, neturi įgaliojimų spręsti nesankcionuoto subjekto netiesioginio priskyrimo sankcionuotiems ar savo nuožiūra nustatyti fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos. Atitinkamą kompetenciją ir oficialią informaciją šioje srityje turi tik FNTT, kurios išvadą ar sprendimą ir turėjo gauti atsakovas, prieš priimdamas bet kokius sprendimus;

3) atsakovas aiškiai veikė savo rizika ir iš esmės piktnaudžiavo monopoline padėtimi, lengvabūdiškai ir be pagrindo taikydamas sankcijas be jokios kompetentingos valstybės institucijos išvados;

4) civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Todėl neturėdamas pakankamų ir objektyvių įrodymų, kad UAB „RusVinyl“ ir/ar Sibur yra sankcionuoti asmenys, jokių sankcijų atsakovas taikyti negalėjo;

5) atsakovas nenurodė UAB „RusVinyl“ galutinių naudos gavėjų, nors teigia, kad jiems taikomos sankcijos. Lietuvos teisės aktai nenurodo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokį juridinį asmenį būtų galima laikyti netiesiogiai sankcionuotu. Sankcijos nėra taikomos nei UAB „RusVinyl“ nei jo akcininkams: 1) Rusijos viešoji akcinė bendrovė PAO „Sibur Holding" (toliau – „Sibur"), valdanti 50 proc. akcijų; ir 2) Nyderlandų bendrovė „Solvin Holding Netherlands B.V.", valdanti 50 proc. akcijų. 2023 m. vasario 6 d. Rusijos Prezidento įsakymas dėl leidimo įsigyti UAB „RusVinyl“ akcijas iš Solvin Holding Nederland B.V. į SIBUR Holding. Tai tik papildomai patvirtina, kad Rusijos Vyriausybė neturi kontrolės UAB „RusVinyl“ ir siekiant tokią kontrolę įgyti, Rusijos Prezidentas priėmė įsakymą įsigyti akcijas iš Nyderlandų įmonės;

6) vagonai priklauso Rusijos bendrovėms JuniKreditLizing bei SpecTransGarant, t. y. UAB „RusVinyl“ į šiuos vagonus neturi valdymo ar disponavimo teisių. Vagonai pagal SMGS važtaraščius turėjo būti išsiųsti į UAB „RusVinyl“, bet sutartiniai santykiai dėl vagonų naudojimo yra tarp UAB „RusVinyl“ ir jų savininkių. Tuo tarpu atsakovo funkcija buvo nuvežti tuščius vagonus iki Kenos stoties, t. y. vagonuose nebuvo jokio krovinio;

2.3. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-85082), kuriame pažymėjo, kad:

1) atsakovas privalo vykdyti pritaikytas sankcijas. Sankcijų pritaikymas ir jų įgyvendinimas yra du skirtingi dalykai. Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir privalo būti įgyvendinamas visų ES jurisdikcijai priklausančių asmenų, organizacijų ir įstaigų. Nei Reglamento preambulėje, nei 2 straipsnyje, kuriame įtvirtinti pagrindiniai su sankcijų įgyvendinimu susiję draudimai bei pareigos, nėra nuostatos, kad Reglamentą privalo taikyti tik apibrėžtas ratas kompetentingų nacionalinių institucijų;

2) Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Vadovaujantis to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Taigi ši pareiga vienareikšmiškai kyla visiems Lietuvos subjektams, o ne priežiūros institucijoms;

3) atsakovas nuosekliai nurodo, jis nepritaikė sankcijų, o susilaikė nuo sandorio sudarymo, kol vertino savo turimus duomenis bei lygino juos su ieškovo pateiktais duomenimis;

4) atsakovas galėjo vertinti juridinių asmenų akcininkų ar naudos gavėjų struktūras bei vertinti valdymo kontrolę. Kadangi dėl vagonų grąžinimo buvo sudaromas naujas sandoris, patikros procedūra (krovinio ir subjekto) turėjo būti atliekama iš naujo, todėl atsakovas turėjo pareigą patikrinti, ar sandoris neprieštarauja galiojančioms sankcijoms;

5) tais atvejais, kai sandorio šalis nėra tiesiogiai įtraukta į Reglamento I priedą, nereiškia, kad subjekto atžvilgiu neturi būti įgyvendinamos sankcijos. Vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti ar atitinkamos lėšos ar ištekliai bus naudojami to į sąrašą įtraukto asmens naudai. Sankcijų įgyvendinimas tokio subjekto, kuris nors tiesiogiai į sąrašus neįtrauktas, tačiau susijęs su sankcionuotu subjektu, atžvilgiu nėra laikomas naujų sankcijų pritaikymu, bet įtvirtintų sankcijų privalomu įgyvendinimu;

6) sankcijų teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti, kad poveikio priemonės būtų įgyvendintos, todėl teisės aktuose nėra nustatyti nei terminai, nei priemonės, kiekvienas subjektas, kilus abejonėms, turi veikti taip, kad šių abejonių neliktų, o ne formaliai atlikti patikros procedūras. Taigi kiekvienu atveju, juridinis ar fizinis asmuo turi įsitikinti, kad konkrečiu sandoriu nebus pažeisti arba apeiti sankcijų reikalavimai. Teisiškai nereikšminga, ar UAB „RusVinyl“ iš tiesų buvo, ar ne – vagonų savininkas. UAB „RusVinyl“ akcininkų kontrolė ir sąsajos su Rusijos aukščiausios valdžios institucijomis (įskaitant Rusijos prezidentą) yra reikšmingos;

7) sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas neįrodė nei vienos iš minėtų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovo nuostoliai kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų.

2.4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą (DOK-155920), kurioje nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad 2023 m. sausio 9 d. UAB „RusVinyl“ 50 ir daugiau procentų akcijų nuosavybės teise tiesiogiai ir netiesiogiai priklausė asmenims, kurie įtraukti į Reglamento I priedo sąrašą, taip pat didžioji dalis direktorių valdybos narių neįtraukti į Reglamento 1 priedą. Pažymėjo, kad:

1) po 50 procentų UAB „RusVinyl“ akcijų nuosavybės teise priklausė bendrovėms „PAO „Sibur Holding“ (rus. ПAO „Cибур Холдинг“), mokesčių mokėtojo kodas 7727547261, ir „Solvin Holding Nederland B.V.“, mokesčių mokėtojo kodas 8177763081;

2) bendrovės „PAO „Sibur Holding“ direktorių valdybos nariais 2023 m. sausio 9 d. galėjo būti trys iš devynių asmenų, įtraukti į 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/581, kuriuo įgyvendinamas Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi I priedo sąrašą:

- valdybos narys D. V. K. (rus. Д. В. К.), kuris nuo 2022 m. kovo 9 d. įtrauktas į Reglamento I priedo sąrašą. D. V. K. 2022 m. kovo 16 d. atsistatydino iš bendrovės „PAO „Sibur Holding“ direktorių valdybos nario pareigų, tačiau 2023 m. vasario 5 d. akcininkų susitikimo metu perrinktas direktorių valdybos nariu;

- valdybos narys G. N. T. (rus. Г. Н. Т.), kuris nuo 2022 m. vasario 28 d. įtrauktas į Reglamento I priedo sąrašą;

- K. S. (rus. К. Ш.), kuris gali būti tas pats K. N. S. (rus. К. Н. Ш.), kuriam, vadovaujantis Reglamentu nuo 2022 m. balandžio 8 d. taikomos tarptautinės sankcijos 2023 m. vasario 5 d. akcininkų susitikimo metu perrinktas direktorių valdybos nariu;

3) D. V. K. taip pat eina bendrovės „PAO „Sibur Holding“ prezidento pareigas (informacija pateikta 2021 m. gruodžio 31 d.), o Verslo administravimo pagalbos departamento viceprezidento pareigas eina K. N. S. (informacija pateikta 2022 m. lapkričio 17 d.).

4) bendrovės „PAO „Sibur Holding“ buvo sankcionuojami šie akcininkai (Tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad 43,9 procento iš 98,69 procento akcininkų buvo sankcionuojami):

- 17 proc. – bendrovei „OOO „Delta“ (rus. OOO „Дельта“), mokesčių mokėtojo kodas 9717059452, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso G. N. T., kuris nuo 2022 m. vasario 28 d. įtrauktas į Reglamento I priedo sąrašą;

- 14,40 proc. – bendrovei „AO „AAA Upravlenie Kapitalom“ (rus. AO „ААА Управление Капиталом“), mokesčių mokėtojo kodas 7722515837, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise nuo 2018 m. liepos mėn. priklauso bendrovei „OOO „GPB-Proekt“ (rus. OOO „ГПБ-Проект“), mokesčių mokėtojo kodas 7727247010, pastarosios 98,25 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso bendrovei „OOO „Finproekt“ (rus. OOO „Финпроект“), mokesčių mokėtojo kodas 7727526624, 1,74 proc. – bendrovei „OOO „Novfintekh“ (rus. OOO „Новфинтех“), mokesčių mokėtojo kodas 7612021722, ir 0,01 proc. – bendrovei „OOO „UK GPB – Resursosberegaiushie Tekhnologii“ (rus. OOO „УК ГПБ – Ресурсосберегающие Технологии“), mokesčių mokėtojo kodas 7727650893. Bendrovių „OOO „Finproekt“, „OOO „Novfintekh“ ir „OOO „UK GPB – Resursosberegaiushie Tekhnologii“ 100 proc. akcijų nuosavybės teise tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso bendrovei „AO „Gazprombank“, mokesčių mokėtojo kodas 7744001497, kurios pagrindinė naudos gavėja yra Rusijos Federacijos Vyriausybė;

- 6,25 proc. – bendrovei „OOO „Trast 2“ (rus. OOO „Траст 2“), mokesčių mokėtojo kodas 9729291682, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso bendrovei „AO „Sogaz Tauer“ (rus. AO „Согаз Тауэр“), mokesčių mokėtojo kodas 7705568878. Bendrovės „AO „Sogaz Tauer“ 99,99 proc. akcijų tiesiogiai ir 0,01 proc. akcijų netiesiogiai priklauso bendrovei „AO „Sogaz“ (rus. AO „Согаз“), mokesčių mokėtojo kodas 7736035485, kuri nuo 2022 m. vasario 28 d. įtraukta į Reglamento I priedo sąrašą. Pažymėtina, kad bendrovės „AO „Sogaz“ netiesioginiai akcininkai Y. V. K. (rus. Ю. В. К), T. A. K. (rus. Т. А. К.) ir „PAO „VTB Bank“ (toliau – VTB bankas) įtraukti į Reglamento I priedo sąrašą;

- 6,25 proc. – bendrovei „OOO „Trast 3“ (rus. OOO „Траст 3“), mokesčių mokėtojo kodas 9729291675, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso bendrovei „AO „Sogaz“, kuri nuo 2022 m. vasario 28 d. įtraukta į Reglamento I priedo sąrašą;

5) teisinis reglamentavimas neįpareigoja asmenų informuoti Tarnybą apie atsisakymą sudaryti sandorį su, jų vertinimu, sankcionuotu asmeniu. Atsakovei atsakomybė netaikytina Tarptautinių sankcijų statymo 7 straipsnio 4 dalies pagrindu.

2.5. Ieškovas papildomai paaiškino (DOK-156897), kad tarp šalių buvo suderinta krovinių vežimo paraiška Nr. 2401237378, t. y. 2023 m. sausio mėnesiui įvežimą į Lietuvos Respubliką į ieškovui priklausančią geležinkelio atšaką ir atitinkamai iš Kauno (123107) iki Kenos (120202). Kroviniai (kaučiukinė soda) iš UAB „RusVinyl“ ir toliau pervežami Latvijos, Estijos geležinkeliais ir tose šalyse prekės išmuitinamos. Ieškovas atlieka ir įgyvendina sankcijų įgyvendinimo kontrolę atlikdama vidinį patikrinimą. Lietuvos muitinė iki šiol muitina krovinius iš UAB „RusVinyl“ ir nenustatė, kad UAB „RusVinyl“ būtų sankcionuota įmonė.

2.7. Ieškovas papildomai paaiškino (DOK-171535), kad UAB „RusVinyl“ skaičiuoja baudas už vagonų prastovas tokiu būdu: apskaičiuoja bendrą prastovą nuo atvykimo dienos, tuomet atima 168 valandas arba 7 paras ir nuo tada skaičiuoja baudą. Baudų paskaičiavimas nurodytas ieškinio Priede Nr. 12. Atsakovas nepatvirtino ieškovo paraiškos vagonų išvarymui iš ieškovui priklausančio privažiuojamojo kelio, tai IS „E-krovinys“ archyvuose nėra datos, kada buvo pateikta paraiška ir gautas atsakovo įrašas, kad UAB „RusVinyl“ yra „ES sankcionuota įmonė“. Pagal ieškovo atsakovui pateiktą pretenziją, akivaizdu, kad atsakovo sprendimas dėl vagonų atsisakymo grąžinti buvo priimtas sausio 9 d. (ieškinio priedas Nr. 7). Vagonai iš ieškovo privažiuojamojo kelio būdavo nuvaromi per 1 dieną. Atsakovas žinojo, kad AS Ingmar Chemicals neįvykdžius Tiekimo sutartyje nustatytų grąžinimo terminų, bendrovė turi mokėti netesybas pagal Centrinio skaičiavimo centro pateiktą sąmatą bei 2 000 rublių už kiekvieną cisterną už pirmą parą ir 3000 rublių ir kitas paras. Vežimų organizavimo sutarties 3.5 punktas nurodo, kad atsakovas, gavęs ieškovo krovinio vežimo paraišką, per 24 val. nuo jos gavimo per IS e-krovinys praneša ieškovui, ar yra galimybė skirti vagonus, ši paraišką patvirtindama arba nepatvirtindama jos IS e-krovinys. Atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, faktiškai sustabdė vežimo organizavimo sutarties vykdymą. Vagonų nuvežimas į ieškovo privažiuojamąjį kelią ir vagonų grąžinimas buvo viena sutartimi. Pagal Vežimų organizavimo sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo nuvežti vagonus iš stoties į ieškovo privažiuojamąjį kelią ir atgal. Pastaroji sutarties nuostata reiškia, kad vagonų nuvežimas iš stoties į ieškovo privažiuojamąjį kelią ir tų pačių vagonų grąžinimas atgal yra tarpusavyje susiję veiksmai, t. y. suderinus vagonų įvežimą, atitinkamai yra atliekamas vagonų grąžinimas. SMGS važtaraščio sudarymo faktas nereiškia savarankiškos vežimo sutarties sudarymo, o tik patvirtina pervežimo sutartinių santykių egzistavimą.

2.8. Ieškovas papildomai pateikė apibendrintą prašymą (DOK-173882) bylinėjimosi išlaidoms – 17083 Eur, iš jų 1 092 Eur žyminiam mokesčiui.

2.10. Teismas apie šią bylą pranešė (e. t. 5, b. l. 25, 93) UAB „RusVinyl“, tačiau suinteresuotumo bylos baigtimi UAB „RusVinyl“ neišreiškė.

3.1. Ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir rašytiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad atsakovas įvežė krovinį, o kai reikėjo grąžinti vagonus su tuščiomis cisternomis, laikė, kad taikomos sankcijos ir atsisakė tai daryti. UAB „RusVinyl“, kuriam turėjo būti vykdomas vagonų su tuščiomis cisternomis grąžinimas nėra sankcionuojamas. UAB „RusVinyl“ nėra įtraukta į sankcionuojamų įmonių sąrašą, todėl norint jai taikyti sankcijas turėjo būti kompetentingos įstaigos sprendimas, jo šiuo atveju nebuvo. Atsakovas atsako pagal sutartinės atsakomybės sąlygas, nes padarė sutarties vykdymo pažeidimą, atliko neteisėtus veiksmus – negrąžino 16 vagonų į Kenos geležinkelio stotį. Ieškovas atsakovui pagrindė, kad UAB „RusVinyl“ nėra sankcionuojamas, tačiau atsakovas to nepaisė, nesilaikė sąžiningumo prezumpcijos, vadovavosi politiniais motyvais. Versle negali būti nulinės rizikos tolerancijos. Atsakovas prisiėmė riziką dėl kurios kilusių pasekmių ji negali būti atleidžiama. Atsakovas savo rizika apribojo ieškovo ūkinę veiklą, neleido išvežti vagonų. Nustačius neteisėtus veiksmus atsakovo kaltė yra preziumuojama. Žala yra patirti nuostoliai kompensuojant Latvijos įmonės patirtus nuostolius, kuriuos jis patyrė kompensuodamas UAB „RusVinyl“ patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovo veiksmų. Priežastinis ryšys taip pat yra tarp atsakovo veiksmų ir kilusių nuostolių, nes jei atsakovas nebūtų sulaikęs siunčiamų vagonų su cisternomis, nebūtų kilę nuostoliai. Nėra pagrindo taikyti Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nes jis nepagrįstai taikė sankcijas.

3.2. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir rašytiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad kroviniai vežami pagal tarptautinių krovinių vežimo taisykles. Atsakovas nėra vieninteliu vežėju, todėl ieškovas galėjo prašyti ir kitų rinkoje esančių vežėjų, kad išvarytų norimus vagonus. Atsakovas privalėjo vertinti ar ieškovo nurodytam vagonų su cisternomis gavėjui nėra taikomos sankcijos ir jeigu taikomos, jas įgyvendinti. Tarptautinių sankcijų įstatymas atsakovą įpareigoja tą daryti. Krovinio įvežimo paraiškos suderinimas nereiškė automatiškai, kad atsakovas grąžins vagonus su cisternomis, kiekvienas užsakymas yra atskira sutartis, tai nustato Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), kuris nustato, kad vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Nebuvo jokio susitarimo per kiek dienų atsakovas turėjo grąžinti vagonus su cisternomis atgal, todėl turėjo būti patvirtinta nauja paraiška, kurios atsakovas nepatvirtino. Tai padarė, kad ieškovas pakeitė vagonų gavėją į kitą nesankcionuojamą įmonę. Vieši duomenys rodė, kad UAB „RusVinyl“ yra sankcionuojama, todėl ir negalėjo tenkinti paraiškos. UAB „RusVinyl“ buvo vertinama kaip reikšminga įmonė Rusijos Prezidento rėžimui, nes būtent Rusijos Prezidentas priima esminius sprendimus dėl UAB „RusVinyl“. Atsakovui nereikėjo gauti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos sutikimą, kad įgyvendinti sankcijas. Ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų.

3.3. Liudytoju apklaustas R. Z. paaiškino, kad dirba pas ieškovą komercijos direktoriumi, kad iš UAB „RusVinyl“ perka prekes į Lietuvą nuo 2014 metų. 2022 m. gruodį suderino su atsakovu UAB „RusVinyl“ siunčiamų vagonų planą su tikslu vagonus su tuščiomis cisternomis grąžinti. Įvežė leidžiamas įvežti prekes cisternose, tačiau dalį vagonų su tuščiomis cisternomis atsakovas sulaikė, negrąžino į Kenos geležinkelio stotį. Vagonų su pilnomis cisternomis įvežimas ir vagonų su tuščiomis cisternomis grąžinimas yra viena procedūra. UAB „RusVinyl“ toliau tiekia prekes į Latviją ir Estiją, jokios sankcijos nėra taikomos. Vieno vagono vieno konteinerio/cisternos nuomos kaina parai yra 20/30 Eur. Nėra daromas išvežimų derinimo planas, derinama tik įvežimų planas. Atsakovas sulaikė tik 16 vagonų, dalį gautų vagonų grąžino. Sumokėjo Latvijos įmonei, nes laikė, kad jos pretenzija pagrįsta. Nežino kitų įmonių, kurios Lietuvoje teiktų vagonų varymo paslaugą, atsakovas yra vienintelis, kuris tai daro.

1) ieškovo atstovai iš esmės palaikė ieškinį, rašytinius ir žodinius paaiškinimus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad važtaraštis tik patvirtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis, jis yra vykdomasis tarp šalių sudarytos sutarties dokumentas, todėl krovinio įvežimas ir tuščių cisternų grąžinimas buvo vienas sandoris. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nepatvirtino, kad UAB „RusVinyl“ buvo sankcionuojama. Kad Rusijos Federacijos Prezidentas priėmė tam tikrus sprendimus UAB „RusVinyl“ negali būti pagrindu vertinti, kad UAB „RusVinyl“ buvo sankcionuojama. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai vykdė tarp šalių pasirašytą sutartį, dėl to kilo nuostoliai ieškovui. Atsakovo kaltė preziumuojama.

2) atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Pažymėjo, kad laikėsi sutarties, jos nepažeidė, ieškovas turi savo privažiuojamąjį kelią, todėl vagonus su tuščiomis cisternomis galėjo į Kenos stotį grąžinti ir kitas geležinkelio paslaugų teikėjas, ieškovas nesikreipė į kitus. Su ieškovu dėl krovinio įvežimo buvo sudaryta viena sutartis, o dėl vagonų tuščiomis cisternomis grąžinimo turėjo būti sudaroma nauja sutartis, surašomi nauji važtaraščiai, atsakovas pagrįstai turėdamas tokią teisę atsisakė patvirtinti paraišką. Atsakovas nepasakė ieškovui, kad visiškai atsisako vykdyti vagonų išvarymą, tačiau ieškovas pakeitė gavėją, todėl vagonų išvežimo paraiška buvo patvirtinta ir vagonai perduoti Latvijos vežėjui. Nors atsakovas ir turėjo pareigą apie atliktus veiksmus pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, tačiau to nepadarius, atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu nėra neteisėti.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė šias bylai aktualias faktinės aplinkybes:

4.1. Šalys 2019 m. spalio 17 d. (su vėlesniais pakeitimais) sudarė Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35 (e. t. 3, b. l. 21-43) (toliau – Vežimų sutartis Nr. 85V/SV (Cargo)-35), kurios: 1.1 punktas nustato, kad ši sutartis reguliuoja šalių tarpusavio santykius, varant vagonus į Kauno geležinkelio stotį arba vežant iš jos, varant vagonus iš Kauno geležinkelio stoties į privažiuojamojo kelio krovos barus arba atgal į stotį <...>; 3.8 punktas nustato, kad vagonai varomi remiantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka <...> pagal užpildytą 1 priedo formą; 8.9 punkte (nuo 2022 spalio 24 d.) nustatyta, kad ieškovas patvirtina, kad „pagal šią Sutartį pateikiamiems pervežimui ar varymui kroviniams/vagonams, kuriuos per Lietuvos Respublikos teritoriją perveža ar varo Bendrovė, nėra taikomi apribojimai (draudimai), numatyti Reglamentuose“;

4.2. Šalys 2022 m. gruodžio 21 d. informacinėje sistemoje suderino krovinių pervežimo planą 2023 m. sausio mėnesiui (e. t. 1, b. l. 65-67). Iš pateikiamo suderinto krovinių pervežimo plano matyti, kad iš pradinės stoties „269601 Zelecino“ (pradinė šalis – Rusijos Federacija) į galutinę stotį „123107 Kaunas“ (Lietuvos Respublika) turėjo būti pristatytas kaustinės sodos krovinys; siuntėjas RusVinil, gavėjas – UAB „Margūnas“, paraiškos Nr. 2401237378, iš viso 60 vagonų, 120 konteinerių/cisternų, 3600 tonų kaustinės sodos. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl minėtos paraiškos įvykdymo, t. y minėtas krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Duomenų, kad Latvijos bendrovė AS „Ingmar Chemicals“ būtų dalyvavusi vykdant minėtą planą nepateikta.

4.3. Atsakovas 2023 m. sausio 9 d. atsisakė suderinti ieškovo elektroninę paraišką (išsamus paraiškos tekstas teismui nepateiktas, bet ginčo dėl minėto užsakymo egzistavimo ir jo apimties tarp šalių nebuvo) tikslu į Kenos geležinkelio stotį pristatyti 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) (siuntų numeriai: NE1786806; NE1786815; NE1786823; NE1786824; NE1786840; NE1786849; NE1786859), nurodydamas, kad gavėjui taikomos ES sankcijos (e. t. 1, b. l. 4, 153).

4.4. Atsakovas 2023 m. vasario 24 d. pagal važtaraščius ginčo 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) nuvarė ir 2023 m. vasario 28 d. perdavė Latvijos geležinkelių įmonei LDZ CARGO, tikslu perduoti gavėjui UAB „K.I.F“ (e. t. 1, b. l. 615-739; e. t. 2, b. l. 9-138).

4.5. UAB „RusVinyl“ 2023 m. kovo 3 d. pateikė pretenziją Latvijos bendrovei AS „Ingmar Chemicals“ (e. t. 1, b. l. 93-102), nurodydama, kad: buvo pažeisti UAB „RusVinyl“ ir AS „Ingmar Chemicals“ sutarties (e. t. 1, b. l. 34-62) 2.7.6 punkto terminai, todėl UAB „RusVinyl“ vadovaudamasi sutarties 6.2 punktu reiškia AS „Ingmar Chemicals“ pretenziją dėl netesybų; pagal sutarties 6.2 punktą už Pirkėjo padarytą Sutarties 2.7.7 punkto nuostatų pažeidimą Pirkėjas privalo sumokėti Tiekėjui 2000 rublių baudą už pirmą prastovos dieną už kiekvieną cisterną. Už kiekvieną paskesnę dieną baudos dydis padidėja 1000 rublių nuo ankstesnės sumos.

1) UAB „RusVinyl“ vienu atveju nurodė, kad buvo pažeisti terminai nurodyti sutarties (e. t. 1, b. l. 34-62) 2.7.6 punkte, kitu atveju 2.7.7 punkte nurodyti terminai. Tačiau sutarties 6.2 punktas numato baudą už sutarties 2.7.7 punkte nurodytų terminų (nukreipiama į terminus nurodytus sutarties 2.6.6 punkte) pažeidimą. Ieškovas neįrodė teismui kokia yra sutarties 2.6.6 punkto reikšmė, nes jo vertimo į lietuvių kalbą nepateikė, t. y. neįrodė, kad sutarties 2.6.6 punkte aptariami vagonų pristatymo terminai. Taigi sutarties 2.7.7 punkte nurodytos baudos taikomos už sutarties 2.6.6 punkto, o ne už sutarties 2.7.6 punkto pažeidimą;

2) kaip išvertė ieškovas (e. t. 1. b. l. 61), pagal sutarties 6.2 punktą „Kai Pirkėjas pažeidžia šios Sutarties 2.7.7 punkte nustatytą terminą, jis yra atsakingas ir turi mokėti Tiekėjui netesybas, kurių dydis yra 2000 rublių už kiekvienos cisternos prastovos pirmą parą. Už kiekvieną tolesnę parą netesybų suma didėja 1000 rublių nuo prieš tai buvusios sumos“. Tiek ieškovas, tiek AS „Ingmar Chemicals“, tiek UAB „RusVinyl“, tiek ir atsakovas baudas skaičiavo (pvz., e. t. 1, b. l. 100) taip, kad už pirmą prastovos cisternos parą skaičiuojama 2000 rublių bauda, o už visas likusias paras po 3000 rublių. Toks skaičiavimas teismo vertinimu neatitinka aptartos sutarties 6.2 punkto sąlygos, nes pagal ją, kaip šalys nurodo, už pirmąją parą turi būti skaičiuojama 2000 rublių bauda, tačiau už kiekvieną paskesnę parą baudos dydis padidėja 1000 rublių nuo ankstesnės sumos, t. y. ši sąlyga reiškia, kad už kiekvieną paskesnę parą prie ankstesnės sumos pridedama 1000, o ne 3000 rublių. Priešingas baudos dydžio aiškinimas ir taikymas nebūtų pagrįstas minėtu sutarties 6.2 punkto sąlygos tekstu, t. y. sąlygos „Už kiekvieną tolesnę parą netesybų suma didėja 1000 rublių nuo prieš tai buvusios sumos“. Teismo vertinimu minėtos sutarties sąlygos negalima aiškinti taip, kad kiekvieną paskesnę prastovos parą mokama po 3000 Eur, nes aiškiai parašyta, kad už kiekvieną tolesnę parą netesybų suma didėja 1000 rublių nuo prieš tai buvusios sumos, tai ir reikštų, kad už kiekvieną paskesnę parą bauda didėja 1000 rublių. Visai pažodžiui aiškinant minėtą sąlygą galima būtų prieiti išvados, kad už antrą parą bauda būtų 3000 Eur, už trečią parą 4000 Eur (baudą už paskesnę parą didinant 1000 rublių, t. y. prie baudos už praeitą parą pridedant 1000 Eur) ir t. t., tačiau toks baudos sudarymo taisyklės aiškinimas lemtų pernelyg didelę ir neproporcingą baudą.

4.6. AS „Ingmar Chemicals“ 2023 m. kovo 6 d. remdamasis UAB „RusVinyl“ pretenzija ir AS „Ingmar Chemicals“ bei ieškovo sudaryta sutartimi (e. t. 1, b. l. 199-208) pateikė pretenziją (e. t. 1, b. l. 72-76) ieškovui, prašydamas kompensuoti jo patirtas išlaidas pagal UAB „RusVinyl“ pretenziją, t. y. sumokėti AS „Ingmar Chemicals“ 57 812,69 Eur. AS „Ingmar Chemicals“ nepateikė ieškovui įrodymų, kad ji realiai sumokėjo UAB „RusVinyl“ 57 812,69 Eur. AS „Ingmar Chemicals“ bei ieškovo sudarytoje sutartyje (e. t. 1, b. l. 199-208) nėra nuostatų apie tai, kad ieškovas privalo mokėti kokias nors baudas ar, kad ieškovas privalo kompensuoti kokius nors AS „Ingmar Chemicals“ nuostolius, arba ieškovas tokių sutarties nuostatų neišvertė teismui. Jokių atsakovo mokėtinų baudų nenumatyta ir Vežimų sutartyje Nr. 85V/SV (Cargo)-35.

4.7. Ieškovas 2023 m. kovo 16 d. sumokėjo AS „Ingmar Chemicals“ 57 812,69 Eur (e. t. 1, b. l. 25), pavedimo teksto neišvertė į lietuvių kalbą, tačiau remiantis viešais tekstų vertimo įrankiais (pvz., www.google.com/vertėjas), pavedimo tekste parašyta, kad tai yra kompensacija už baudą, dėl šio teksto turinio ginčo tarp šalių nebuvo.

4.8. Ieškovas 2023 m. sausio 24 d. (e. t. 1, b. l. 153) bei 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija (e. t. 1, b. l. 68-70), nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų AS „Ingmar Chemicals“ ir ieškovas patiria nuostolius, nes turės mokėti baudas bei, kad 2023 m. sausio 31 d. nuostolių vertė sudaro 1 444 000 rublių, prašė nutraukti neteisėtus veiksmus ir nedelsiant grąžinti cisternas jų savininkui UAB „RusVinyl“ bei ne ginčo tvarka sumokėti netesybas. Atsakovas 2023 m. vasario 24 d. (e. t. 1, b. l. 28) atsakė ieškovui, kad analizuoja situaciją ir ją vertina, todėl su atsakymais grįš per artimiausias savaites, rekomendavo pateikti prašymą, nuvaryti vagonus į ieškovui priklausantį kelią Nr. 7. Atsakovas 2023 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD(CARGO)-500/2023 (e. t. 1, b. l. 31-32) informavo ieškovą, kad įgyvendina ES ir kitas sankcijas, vadovaujasi nulinės rizikos tolerancijos principu – bendradarbiauja tik su patikimais ir nerizikingais partneriais bei klientais. Nesudaro ir nevykdo sandorių su klientais ir partneriais, jeigu sankcionuotiems asmenims per juos, tiesiogiai ar netiesiogiai, galėtų tapti prieinamos lėšos ar ekonominiai ištekliai. Tais atvejais, jeigu klientas nesutinka su LTG Cargo vertinimu dėl jo rizikingumo, kvietė pateikti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme nurodytų kompetentingų institucijų išvadą dėl tokio asmens atitikimo tarptautinėms sankcijoms.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar atsakovas pažeidė šalių sudarytą vežimų organizavimo sutartį (ar atsakovas galėjo atsisakyti tenkinti ieškovo paraišką dėl 16 vagonų nuvarymo į Kenos geležinkelio stotį motyvuodamas ES sankcijų taikymu UAB „RusVinyl“, ar atsisakant vykdyti sutartį nėra atsakovo neteisėtų veiksmų), jei taip, ar ieškovas patyrė nuostolių, ar patirti nuostoliai ir padarytas pažeidimas susiję priežastiniu ryšiu, darydamas išvadas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas, ar atmestinas.

Aktualu tai, kad paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 57 812,69 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas Vežimų sutarties Nr. 85V/SV (Cargo)-35 nevykdė pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatas:

6.1. Visų pirma atsakovo veiksmai vykdant Vežimų sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35 nelaikytini neteisėtais:

1) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius);

2) CK 6.256 straipsnio: 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles; 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius); 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus; 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita;

3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (kuriuo be kita ko yra įgyvendinamas ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014): 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse; 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato <...> nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje; 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma; 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų; 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi; 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja; 4 dalyje nustatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4) Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014: 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai; 3 straipsnyje nustatyta, kad I priedas apima fizinius asmenis, atsakingus už veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama stabilumui ar saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi, arba kurie trukdo tarptautinių organizacijų darbui Ukrainoje, ir tuos veiksmus bei tą politiką aktyviai remiančius ar įgyvendinančius fizinius asmenis <...> juridinius asmenis, subjektus ir įstaigas, materialiai ar finansiškai remiančius veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi <...> ir su jais susijusius fizinius ar juridinius asmenis, subjektus ir įstaigas; 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo; 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netenkinami jokie su sutartimi arba sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį arba netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai dėl žalos atlyginimo arba kiti šios rūšies reikalavimai <...> ar finansinis žalos atlyginimo įsipareigojimas, kad ir kokia būtų jų forma, kuriuos pateikė <...> fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, veikiantys a punkte nurodytų asmenų, subjektų ar įstaigų vardu arba jų naudai;

5) visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuva, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 24 punktas);

6) įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 33 punktas).

1) atsakovas turėjo pareigą ir vykdė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 nuostatas bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovas neturėjo tiesioginių pareigų pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir nuostatas, nes pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies sąlygą atsakovui galiojo pareiga – nesuteikti galimybės I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybės jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas laikytinas tarptautine sankcija, kurią atsakovas privalėjo laikytis ir įgyvendinti remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi. Todėl netgi ir nenustačius, kad UAB „RusVinyl“ atžvilgiu tarptautinės sankcijos privalėjo būti įgyvendintos, laikytina, kad atsakovo veiksmai buvo pagrįsti, nes atsakovas iš esmės veikė taip, kaip aptarta tiek Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme, tiek Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014, ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų padaręs minėtų teisės aktų pažeidimą;

2) be Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje (DOK-155920) nurodytų UAB „RusVinyl“ naudos gavėjų, įtrauktų į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2475 (toliau – Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014) I priedą, taip pat laikytinas įtrauktu ir L. M. (Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo 731 eilutė), nes 731 eilutės motyvuose nurodyta, kad dideli „SIBUR“ akcijų paketai priklauso Vladimirui Putinui artimiems oligarchams: L. M. ir G. T.. Kaip nurodyta minėtoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje (DOK-155920) bendrovės PAO „Sibur Holding“, kuri valdė 50 procentų UAB „RusVinyl“ akcijų, 19,79 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso bendrovei „OOO „Trast“ (rus. OOO „Траст“), mokesčių mokėtojo kodas 7729787276, kurios 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso L. V. M. Taigi bendrovę PAO „Sibur Holding“ 2023 m. sausio 9 d. valdė į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) I priedą įtraukti akcininkai, kuriems priklausė ne 43,9 procento iš 98,69 procento akcijų, o 63,69 procento iš 98,69 procento akcijų, ir tai teismo vertinimu yra esminis skirtumas, leidžiantis prieiti išvados, kad bendrovė PAO „Sibur Holding“ iš esmės buvo valdoma asmenų, kurie yra įtraukti į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) I priedą, atitinkamai laikytina, kad 63,69 procento PAO „Sibur Holding“ akcijų valdantys asmenys, kurie yra įtraukti į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) I priedą iš esmės valdė ir 50 procentų UAB „RusVinyl“ akcijų ir taip darė esminę įtaką UAB „RusVinyl“ (pagal ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausią praktiką, 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimas Nr. 10572/22). Be to, nepaneigta atsakovo pozicija, kad UAB „RusVinyl“ atžvilgiu sprendimus turėjo teisę priimti ir priėmė Rusijos Federacijos Prezidentas, kuris taip pat yra įtrauktas į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) I priedo sąrašą (669 eilutė). Atitinkamai buvo pagrindas išvadai, kad UAB „RusVinyl“ buvo susijusi su Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) I priede nurodytais asmenimis Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014) 2 straipsnio 2 dalies prasme;

3) atsakovo veiksmai atsisakant suderinti 2023 m. sausio 9 d. paraišką (konkretus paraiškos tekstas teismui nepateiktas, bet dėl to ginčo tarp šalių nebuvo) tikslu į Kenos geležinkelio stotį pristatyti 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) (siuntų numeriai: NE1786806; NE1786815; NE1786823; NE1786824; NE1786840; NE1786849; NE1786859), nurodydamas, kad gavėjui taikomos ES sankcijos (e. t. 1, b. l. 4, 153) ir taip atsisakant vykdyti ir Vežimų sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35, nėra neteisėti. Kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalyje, norint taikyti atsakomybę asmeniui, kuris įgyvendino ribojamąsias priemones (jos laikytinos tarptautinėmis sankcijomis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo prasme) Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 prasme, turi būti nustatytas to asmens aplaidumas, t. y. jis įgyvendinti Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 numatytas ribojamąsias priemones turi dėl aplaidumo. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų ženkliai suklydęs, elgęsis neapdairiai ir neatsakingai, o priešingai iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis analizavo UAB „RusVinyl“ teisinį statusą ir naudos gavėjus, iš turimų informacijos šaltinių rinko susijusią informaciją ir galiausiai priėjo išvados, kad UAB „RusVinyl“ taikomos „ES sankcijos“ (e. t. 1, b. l. 4, 153). Nors teismo vertinimu Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo prasme atsakovas turėjo vertinti ar UAB „RusVinyl“ nėra taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau formalus terminų neatitikimas nedaro atsakovo veiksmų aplaidžiais ar neteisėtais. Atsakovo veiksmų aplaidumas ar kitoks neteisėtumas atmestinas ir dėl to, kad, kaip nustatyta aukščiau – 63,69 procento PAO „Sibur Holding“ akcijų valdantys asmenys yra įtraukti Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą ar laikomi susiję su minėtame priede nurodytais asmenimis, todėl remiantis ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika (2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimas Nr. 10572/22// https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10572-2022-INIT/lt/pdf) galima buvo prieiti pagrįstos išvados, kad iš esmės valdė ir 50 procentų UAB „RusVinyl“ akcijų (50 procentų akcijų valdymo kriterijaus pakankamumas sprendžiant dėl to ar pagrįsta įgyvendinti tarptautines sankcijas pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-948-560/2023), o tai reiškia, kad UAB „RusVinyl“ atžvilgiu buvo galima įgyvendinti Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 numatytą ribojamąją priemonę – nesuteikti galimybės tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis ekonominiais ištekliais;

4) atsakovo atsisakymas suderinti 2023 m. sausio 9 d. paraišką (konkretus paraiškos tekstas teismui nepateiktas, bet dėl ginčo dėl jo turinio ir apimties tarp šalių nebuvo) tikslu į Kenos geležinkelio stotį pristatyti 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) (siuntų numeriai: NE1786806; NE1786815; NE1786823; NE1786824; NE1786840; NE1786849; NE1786859), nurodydamas, kad gavėjui taikomos ES sankcijos (e. t. 1, b. l. 4, 153) ir taip atsisakant vykdyti ir Vežimų sutartį Nr. 85V/SV (Cargo)-35 iš esmės neužkirto kelio ieškovui ar UAB „RusVinyl“ naudotis UAB „RusVinyl“ valdomais ištekliais, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jis nėra vienintelis subjektas, monopolininkas, galėjęs vežti minėtus vagonus su cisternomis, t. y. ieškovas neįrodė priešingai. Atsakovo atsisakymas pristatyti minėtus vagonus į Kenos geležinkelio stotį neužkirto kelio ieškovui vagonų varymo paslaugas užsakyti pas kitus vežėjus. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, todėl teiginys, kad atsakovas yra vagonų varymo paslaugos monopolininkas turėjo būti įrodytas, o ne apsiribojama vien teigimu ir nuomonės pareiškimu;

5) negalima daryti išvados, kad šalių 2022 m. gruodžio mėnesį suderintas 2023 m. vežimų planas turėjo būti besąlygiškai vykdomas, priešingu atveju būtų paneigiama šalių pareiga tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014, nes kaip patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje (DOK-155920) pateikti duomenys, asmenys įtraukti į Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą ir su jais susiję asmenys gali keistis nuolat, todėl nuolat gali keistis ir subjektų įgyvendinančių Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 pozicijos dėl to, kokių asmenų atžvilgiu jie įgyvendina tarptautines sankcijas arba nuo kokių veiksmų jie susilaiko siekdami išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl netinkamo Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 įgyvendinimo;

6) kiekvienos paraiškos suderinimas ir naujo važtaraščio surašymas laikytinas nauja vežimo sutartimi, todėl atsakovas prieš suderindamas 2023 m. sausio 9 d. paraišką turėjo teisę ir pareigą spręsti ar jis neturi pagrindo įgyvendinti tarptautinių sankcijų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad šalių 2022 m. gruodžio mėnesį suderintas 2023 m. vežimų planas reiškė vieną sutartį tiek vagonų su pilnomis cisternomis atvarymui į ieškovui priklausantį privažiuojamąjį kelią, tiek vagonų su tuščiomis cisternomis nuvarymui į Kenos geležinkelio stotį, nes pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 7 straipsnio nuostatas vežimo sutartis įforminama tam tikro pavyzdžio važtaraščiu. Be to paties SMGS susitarimo 22 straipsnyje nustatyta, kad geležinkelis, kuris priėmė vežti krovinį pagal SMGS važtaraštį, atsako už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. Taigi nepriėmus vežti krovinio pagal SMGS važtaraštį, laikoma, kad vežimo sutartis nebuvo sudaryta. Aktualu ir tai, kad Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174, 5 punkte nustatyta, kad prieš sudarydami krovinio vežimo sutartį, siuntėjas ir geležinkelio įmonė turi sudaryti organizacinę sutartį, be to krovinio vežimo sutartimi laikoma – rašytinis susitarimas, kuriuo geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jam patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą užmokestį (4.21 punktas); organizacine sutartimi laikoma – rašytinis susitarimas tarp geležinkelio įmonės ir siuntėjo dėl riedmenų ir krovinių pateikimo bei krovinių pakrovimo tvarkos (4.22 punktas). Atitinkamai darytina išvada, kad tik suderinus 2023 m. sausio 9 d. paraišką ir jos pagrindu surašius važtaraščius būtų laikoma, kad tarp šalių sudaryta nauja krovinio vežimo sutartis. Vežimų sutartis Nr. 85V/SV (Cargo)-35 yra organizacinio pobūdžio ir todėl negali būti laikoma ir krovinio vežimo sutartimi nei Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS), nei CK nuostatų prasme. Šią išvadą patvirtina ir Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių 14 priedo „Ne geležinkelio įmonei priklausančių vagonų vežimas“ 4.1 punktas, kuriame nustatyta, kad „4. Pateikdamas vežti (tuščią ar pakrautą) ne geležinkelio įmonei priklausantį vagoną, siuntėjas turi sudaryti krovinio vežimo sutartį: 4.1. jeigu vežti pateikiamas tuščias vagonas, tai siuntėjas KR-99 formos važtos dokumentų 26-je skiltyje pagal prasmę turi įrašyti: „Tuščias nuosavas vagonas. Iškrautas krovinys .......... (krovinio pavadinimas). Savininkas ......................” arba „ Tuščias išnuomotas vagonas. Iškrautas krovinys ................. (krovinio pavadinimas). Nuomininkas .....................”;“. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių 98 punkte nustatyta, kad KR-99 formos važtos dokumentus sudaro: 1-as lapas – važtaraštis; 2-as lapas – lydraštis; 3-ias lapas – lydraščio šaknelė; 4-as lapas-krovinio priėmimo kvitas; 99 punktas nustato, kad važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas, lydintis krovinį iki galinės stoties, kuris galinėje stotyje kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui. Aktualu ir tai, kad Vežimų sutartimi Nr. 85V/SV (Cargo)-35 šalys be kita ko susitarė, kad paslaugų teikimui bus taikomos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, o tai reiškia, kad jos iš esmės susitarė krovinio vežimo sutartimi laikyti – važtaraštį;

7) tai, kad, kaip nurodo ieškovas, kitų šalių (Latvijos, Estijos) verslo subjektai toliau bendradarbiauja su UAB „RusVinyl“, nereiškia, kad atsakovas, taip pat besąlygiškai turėjo bendradarbiauti, nes kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje, turi būti nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai, todėl kiekvienoje valstybėje narėje, skirtingi verslo subjektai gali skirtingai reaguoti ir imtis skirtingų priemonių siekdami užtikrinti minėtą reglamento nuostatą. Tai, kad, kaip nurodo ieškovas, jog Lietuvos muitinė neįgyvendina jokių sankcijų UAB „RusVinyl“ atžvilgiu, taip pat neįrodo, jog atsakovas elgėsi neteisėtai. Bet to sutiktina su atsakovo pozicija nurodyta triplike, kad realiai jis susilaikė nuo sandorio sudarymo, kol vertino savo turimus duomenis bei lygino juos su ieškovo pateiktais duomenimis.

6.2. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo spręsti, kad yra atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp ieškovo nuostolių ir atsakovo veiksmų, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo kaltės. Aktualu yra ir tai, kad ieškovas prašo priteisti jam 57 812,69 Eur nuostolių, kuriuos jis neva patyrė dėl to, kad juos patyrė Latvijos bendrovė AS „Ingmar Chemicals“ (e. t. 1, b. l. 93-102). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apskritai Latvijos bendrovė AS „Ingmar Chemicals“ dalyvavo pristatant ieškovui prekes ar kad minėta bendrovė būtų realiai patyrusi nuostolių, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, kad Latvijos bendrovė AS „Ingmar Chemicals“ ir ieškovas konkrečiu atveju turėjo sutartinius santykius, kad AS „Ingmar Chemicals“ realiai sumokėjo UAB „RusVinyl“ 57 812,69 Eur. Vien tai, kad tarp ieškovo ir AS „Ingmar Chemicals“ 2014 m. buvo sudaryta sutartis (e. t. 1, b. l. 199-208) nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju ji buvo kaip nors vykdoma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įveždamas į Lietuvą UAB „RusVinyl“ veikė pagal 2014 m. sutartį (e. t. 1, b. l. 199-208), pvz., nepateikta jokių mokėjimų už paslaugas AS „Ingmar Chemicals“ ir pan. Atitinkamai sutiktina su atsakovu, kad ieškovas 57 812,69 Eur AS „Ingmar Chemicals“ sumokėjo savo rizika, neįsitikinęs pretenzijos pagrįstumu. Ieškovo neatsargumą įsitikinant AS „Ingmar Chemicals“ pretenzijos pagrįstumu patvirtina ir:

1) šio teismo sprendimo 4.5 punkte teismo nustatyta aplinkybė, kad AS „Ingmar Chemicals“ UAB „RusVinyl“ sutarties negalima aiškinti taip, kad už kiekvieną paskesnę prastovos parą mokama po 3000 Eur, nes sutartyje parašyta, kad už kiekvieną tolesnę parą netesybų suma didėja 1000 rublių nuo prieš tai buvusios sumos, tai ir reikštų, kad už kiekvieną paskesnę parą bauda didėja 1000 rublių, o ne 3000 rublių;

2) atsakovo pateikti skaičiavimai patvirtina, kad ginčo vagonai iš Lietuvos buvo neišvaryti ženkliai trumpesnį laiką, nei nurodo ieškovas, atitinkamai, kad galima nuostolių suma ne 57 812,69 Eur, o 42 848,24 Eur (e. t. 5, b. l. 90-92), ieškovas nepaneigė atsakovo skaičiavimų pagrįstumo;

3) Vežimų sutarties Nr. 85V/SV (Cargo)-35 8.13 punkte nustatyta, kad „<...> Klientas įsipareigoja apsaugoti Bendrovę bei trečiuosius asmenis nuo bet kokių neigiamų pasekmių, atsakyti prieš Bendrovę bei trečiuosius asmenis dėl bet kokių neigiamų pasekmių, kurias Bendrovei ar tretiesiems asmenims gali sukelti Bendrovei taikomos Sankcijos, ir atlyginti Bendrovei bei tretiesiems asmenims visus jų dėl to patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius ar žalą bei papildomas išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl Bendrovės dalykinės reputacijos sumenkimo, veiklos suvaržymų, verslo sandorių bei klientų praradimo ar kitų neigiamų pasekmių, susijusių su Bendrovės ar jos darbuotojų veiklos apribojimais).“ Taigi ieškovas įsipareigojo atsakovą apsaugoti nuo bet kokių neigiamų pasekmių, kylančių dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas iš esmės tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014, todėl ieškovas turėjo imtis priemonių apsaugoti atsakovą nuo neigiamų pasekmių, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nes besąlygiškai apmokėjo AS „Ingmar Chemicals“ pateiktą sąskaitą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies sąlygą, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismo vertinimu, ieškovas apskritai nesidomėjo AS „Ingmar Chemicals“ ir UAB „RusVinyl“ teikiamų pretenzijų pagrįstumu, į pretenzijos nagrinėjimą neįtraukė atsakovo, besąlygiškai pretenziją patenkino, todėl ir neturi pagrįstos teisės į patirtų nuostolių iš atsakovo priteisimą.

7. Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir antrąjį išvestinį ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis).

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

8.2.1. Ieškovas prašė priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1092 Eur žyminio mokesčio (ZL63853) ir 15 991 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-173882). Atmetus ieškinio reikalavimus, atmestinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Be to teismui peržiūrėjus ieškovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas teisme, spręstina, kad dalis išlaidų yra apskritai nesusiję su nagrinėjama byla, pvz., „atstovavimas Muitinės kriminalinėje tarnyboje“, „aptarimas prokuratūros taikomo arešto su direktoriumi ir Evaldu. Užduoties perdavimas baudžiamosios teisės advokatams“, „išvados dėl dokumentų klastojimo pateikimas, situacijos analizė, Susitikimas su įmonės vadovybe dėl neautorizuotų veiksmų ir transakcijų iš darbuotojos pusės, kelionė į Kauną ir atgal, paaiškinimų VMVT ir kitų dokumentų rengimas“ ir pan. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu pripažino, kad galimai pateikė ir kitų ieškovo išlaidų, kurias ši patyrė advokatams teikiant kitas teisines paslaugas. Todėl ieškovas nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, ne vien apmokėdamas AS „Ingmar Chemicals“ pateiktą sąskaitą, bet ir teikdamas bylinėjimosi išlaidas teismui šioje byloje.

8.2.2. Atsakovas pateikė prašymą 7 936,92 Eur bylinėjimosi išlaidoms (DOK-165282), iš jų 71,92 Eur vertimo išlaidos, 7865 Eur išlaidos advokato pagalbai, prašė jas priteisti iš ieškovo. Atsakovo prašymas atmestinas, nes:

1) nors atsakovas nurodo, kad pagalbą rengiant procesinius dokumentus jam teikė advokato kontora „E. V.“, o išlaidos advokato pagalbai sudaro 7865 Eur, tačiau byloje nėra pateikta nei vieno advokato kontoros „E. V.“ parengto procesinio dokumento, advokato kontoros „E. V.“ išrašytose sąskaitose nėra detalizuotos konkrečios paslaugos, suteiktos atsakovui būtent pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kokie taikyti paslaugų įkainiai. Atsakovas savo 2023 m. balandžio 21 d. atsiliepime pažymėjo, kad byla nebus vedama per advokatą, kad atsakovą atstovauja įgaliotas atstovas. Atsakovas tik 2023 m. spalio 18 d. papildomai pažymėjo, kad naudojosi advokato pagalba, nors advokatų kontora „E. V.“ nurodo, kad paslaugos suteiktos iki 2023 m. balandžio 30 d. ir iki 2023 m. gegužės 31 d. Jei atsakovas būtų pagrįstai patyręs išlaidų advokato paslaugoms būtent šioje byloje, tai jis apie tai būtų pažymėjęs dar atsiliepime į ieškinį. Atitinkamai laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad advokato išlaidos yra patirtos būtent dėl šios civilinės bylos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai yra pagrįstos ir įrodytos.

2) nors atsakovas nurodo, kad į bylą pridėjo dokumentus ir jų vertimus, susijusius su ginčo dalyku, bei, kad išlaidos vertimams sudaro 71,92 Eur, tačiau atsakovas nenurodė teismui kokius konkrečius byloje esančius įrodymus jis vertė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo patirtos išlaidos vertimui yra pagrįstos ir įrodytos.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma byloje), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264–265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei atsakovo akcinės bendrovės „LTG Cargo“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.