- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- I3-228-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02136-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. patikslintu skundu prašo panaikinti: Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021-08-10 sprendimą Nr. 21R3-111(AG3-60/24-2021); Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021-05-07 sprendimą Nr. 43-4-257 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo (duomenys neskelbtini)“; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-31 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant datą) prašymą įrengti šaligatvį prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2021-08-10 nusprendė bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-05-07 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai, kadangi Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sprendimo atsisakyti inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą nagrinėjami teisme.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam sprendimui, t. y. individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis; sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos; nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms, išsamumo.
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais.
Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-05-07 sprendimas Nr. 43-4-257 šių reikalavimų neatitinka. Sprendime nurodyta, kad išnagrinėjusi pateiktus dokumentus Darbo grupė savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo pasiūlymams svarstyti nusprendė nesiūlyti įrengti šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) Rengiant Kauno miesto gatvių rekonstravimo ir/ar kapitalinio remonto perspektyvinius planus, bus numatytas ir (duomenys neskelbtini)gatvės šaligatvio įrengimas. Informavo, kad pagal prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“ pareiškėjui pateiktas įmokos apskaičiavimo 2021-05-04 aktas Nr.43-32-41.
Nurodė, jog pareiškėjas 2021-03-31 kreipėsi į atsakovę su siūlymu pradėti savivaldybei inicijuoti infrastruktūros plėtrą adresu (duomenys neskelbtini), ir siūlė savo lėšomis įrengti šaligatvį šalia (duomenys neskelbtini)namo, kadangi šiuo metu ten esanti situacija yra labai bloga. Vyko bendravimas su savivaldybės specialistais telefonu. Šiuo atveju atsakovė, gavusi prašymą, privalėjo vertinti siūlomą savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo projektą adresu (duomenys neskelbtini)ir priimti vieną iš sprendimų - jį tenkinti arba atmesti. Tačiau atitinkančio teisės aktų reikalavimus sprendimo dėl pareiškėjo pasiūlymo atsakovė nepriėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė, atsakovė) atsiliepime (b. l. 24-29) nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog skundžiamo Komisijos sprendimo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl Savivaldybės 2021-05-07 sprendimo Nr. 43-4-257 teisėtumo.
Pareiškėjas 2021-03-31 pateikė atsakovei pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo, t. y. pasiūlymą prie rekonstruojamo pastato, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvės ribose įrengti 38 m ilgio, 1,7 m pločio šaligatvį.
Ginčijamu sprendimu atsakovė nusprendė nesiūlyti pareiškėjui įrengti šaligatvio prie (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog (duomenys neskelbtini)gatvės šaligatvio įrengimas bus numatytas rengiant Kauno miesto gatvių rekonstravimo ir/ar kapitalinio remonto perspektyvinius planus.
Nurodė, jog savivaldybių infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą, savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas reglamentuoja SIPĮ, kurio 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas įstatymo tikslas - užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl paaiškėjusio (duomenys neskelbtini)gatvės infrastruktūros plėtros poreikio, kuriam esant, atsakovė planuoja perspektyvoje pagal turimas finansines galimybes įrengti ne tik pareiškėjo poreikius, bet visos (duomenys neskelbtini)gatvės gyventojų, t. y. Kauno miesto savivaldybės reikmes atitinkančią (duomenys neskelbtini)gatvės infrastruktūrą (šaligatvius), išlaikant visos gatvės vientisumą.
Atsakovės nuomone, sprendime netenkinti pareiškėjo pasiūlymo išdėstyti nors ir glausti, tačiau pakankami suvokti priimto sprendimo esmę motyvai, todėl prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo ginčas iš esmės dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021-05-07 sprendimo Nr. 43-4-257 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovė atmetė pareiškėjo pasiūlymą sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį dėl šaligatvio įrengimo prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2021-03-31 pateikė atsakovei pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo, t. y. pasiūlymą prie rekonstruojamo pastato, (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)gatvės ribose įrengti 38 m ilgio, 1,7 m pločio šaligatvį (Komisijos bylos l. 20).
Ginčijamu 2021-05-07 sprendimu Nr. 43-4-257 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė nusprendė nesiūlyti pareiškėjui įrengti šaligatvio prie (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog (duomenys neskelbtini)gatvės šaligatvio įrengimas bus numatytas rengiant Kauno miesto gatvių rekonstravimo ir/ar kapitalinio remonto perspektyvinius planus (b. l. 17).
Sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2021-08-10 sprendimu Nr. 21R3-111(AG3-60/24-2021) bylą nutraukė bylą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, kadangi ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sprendimo atsisakyti inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą nagrinėjami teisme (Komisijos bylos l. 49-52).
Pažymėtina, kad SIPĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sprendimo atsisakyti inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą nagrinėjami teisme. Šiuo atveju atsakovė sprendime neteisingai nurodė jo apskundimo tvarką. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021-08-10 sprendimas Nr. 21R3-111(AG3-60/24-2021) yra pagrįstas, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą Savivaldybės sprendimą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-23 iki 2021-12-07). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip jau minėta, pateikė atsakovei pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo, t. y. pasiūlymą prie rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)gatvės ribose įrengti 38 m ilgio, 1,7 m pločio šaligatvį. Atsakovė, gavusi pareiškėjo pasiūlymą (prašymą), privalėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta konkreti atsakovės valia dėl pasiūlymo priėmimo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo arba motyvuotą pasiūlymo atmetimą ir apie tai informuoti pareiškėją.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.
Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra be kita ko yra ir vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas (SIPĮ 2 str. 1 d.). Savivaldybės infrastruktūros plėtra - savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus (SIPĮ 2 str. 6 d.).
Šiuo atveju atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymą, nutarė nesiūlyti pareiškėjui įrengti šaligatvio prie (duomenys neskelbtini). Tačiau nenurodė jokio teisės akto, kurio vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog iš atsisakymo argumentų matyti, kad atsisakymo pagrindas yra SIPĮ 7 straipsnio 4 dalis.
Pažymėtina, jog SIPĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, jog pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Taigi iš šio teisinio reglamentavimo nėra pakankamai aišku, kurią konkrečią SIPĮ 7 straipsnio 4 dalies normą taikė atsakovė atmesdama pasiūlymą. Sprendimas ne tik nepagrįstas teisės normomis, bet ir nemotyvuotas. Nėra aišku, koks yra (duomenys neskelbtini)gatvės infrastruktūros plėtros poreikis, ar Savivaldybė pati įgyvendins (duomenys neskelbtini)gatvės plėtrą ir kada konkrečiai, dėl kokių konkrečių priežasčių negalima šiuo metu pagal pareiškėjo pasiūlymą įrengti bent dalies gatvės infrastruktūros.
Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, gavusi pareiškėjo pasiūlymą, vadovaudamasi SIPĮ reikalavimais, privalėjo atlikti faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Savivaldybės sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-31 pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo, įrengiant šaligatvį prie (duomenys neskelbtini). Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdama VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl ji įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-31 pasiūlymą.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021-05-07 sprendimą Nr. 43-4-257 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciavimo (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-31 pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.