- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1866-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13638-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Boslita investment“
- Pareiškėjas
- M. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Boslita investment“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-21570-1116/2021 pagal pareiškėjo M. D. (laiduotojų pasiūlytas turto pirkėjas) skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., I. G. (laiduotojas), O. G. (laiduotoja), uždaroji akcinė bendrovė „Butvita“ (skolininkė), uždaroji akcinė bendrovė „First partneriai“ (kreditorė), uždaroji akcinė bendrovė „Boslita investment“ (kreditorės pasiūlyta turto pirkėja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. D. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės A. A. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą dėl skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Butvita“ laiduotojų I. ir O. G. turto pardavimo, kuriuo nuspręsta O. G. ir I. G. turtą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų raj., parduoti UAB „Boslita investment“, 2021 m. rugpjūčio 24 d. surašant turto pardavimo aktą. Šio reikalavimo užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 sustabdyti O. G. bei I. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r., realizavimą iki teismo sprendimo dėl šio skundo įsiteisėjimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laiduotojai O. G. ir I. G., pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatyta teise, antstolei A. A. pateikė pasiūlymą parduoti vykdymo procese jiems priklausantį realizuojamą turtą jų pasiūlytam pirkėjui (pareiškėjui) M. D.. Pirkėjas 2021 m. liepos 21 d. antstolei pateikė motyvuotą prašymą dėl laiduotojams priklausančių penkių žemės sklypų bei trijų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų raj., įsigijimo. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir patvirtinimas, jog į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 4 160 Eur (10 procentų nuo pirkėjo pasiūlytos sumos už turtą). Be to, pirkėjas, būdamas sąžiningu bei siekdamas realiai įsigyti turtą, 2021 m. liepos 27 d. pervedė ir likusią pasiūlytos sumos dalį – 37 440 Eur. Tačiau iš antstolės 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo jam tapo žinoma, jog vykdymo procese 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo pateikti UAB „Boslita investment“ pasiūlymai dėl vykdymo procese realizuojamo turto pardavimo už didesnę sumą nei buvo pasiūlęs M. D.. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog turtas yra parduotinas UAB „Boslita investment“ ir nustatytas terminas, kuomet bus surašytas turto pardavimo UAB „Boslita investment“ aktas – 2021 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas, inicijuodamas minėto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo procedūras, prašė laikinai sustabdyti O. G. bei I. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r., realizavimą, nes priešingu atveju, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas, o antstolė jau būtų realizavusi turtą surašydama turto pardavimo aktą, nebūtų galimybės atstatyti šalis į pradinę padėtį, t. y. toliau tęsiant turto pardavimo procedūras, pareiškėjo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o galimai jam palankus sprendimas būtų apskritai nebeįvykdomas arba sukeltų didžiulius nuostolius, papildomas finansines sąnaudas, reikėtų inicijuoti papildomas teisines procedūras, kas užvilkintų šio ginčo nagrinėjimą, bei sukeltų nereikalingą emocinį stresą visoms vykdomosios bylos šalims.
3. Antstolė A. A. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu (patvarkyme nurodyta data – 2021 m. birželio 21 d.) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų praktikai, kuria remiasi ir pats pareiškėjas. Be to, antstolė tame pačiame patvarkyme nurodė, jog UAB „Boslita investment“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo informuota apie gautą pareiškėjo skundą ir apie skolininko pasiūlyto akto atidėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas Kauno apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi teisinio pagrindo, kadangi, gavus pareiškėjo M. D. skundą, skolininkės pasiūlyto pirkėjo aktas nebuvo ir nebus surašytas iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas Kauno apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi tenkino pareiškėjo M. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdė O. G. bei I. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r., realizavimą vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 iki įsiteisės teismo sprendimas dėl M. D. skundo išnagrinėjimo.
5. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę, siekdamas užtikrinti pareiškėjo interesų apsaugą ir nedidinti vykdymo proceso sąnaudų, kadangi pareiškėjo teiginius dėl galimų nuostolių susidarymo ir papildomų teisinių procedūrų inicijavimo būtinumo nesustabdžius turto realizavimo proceso, priėmus galimai palankų pareiškėjui teismo sprendimą, laikė pagrįstais. Be to, nors antstolė A. A. nurodė, kad skolininko pasiūlyto pirkėjo aktas nebus surašytas iki bus išnagrinėtas skundas teisme, šio savo teiginio rašytiniais įrodymais nepagrindė. Tuo tarpu skundo padavimas savaime vykdymo veiksmų nesustabdo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Boslita investment“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo M. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo M. D. suinteresuoto asmens UAB „Boslita investment“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino skundo preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo, kas sudaro savarankišką pagrindą nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Juolab, kad pareiškėjo skundas, išties, yra nepagrįstas, nes tiek teisės aktai, tiek teismų praktika numato, jog turtas vykdymo procese turi būti parduodamas už didžiausią įmanomą kainą. Pareiškėjui turint teisę ir galimybę pateikti antstolei didesnės kainos pasiūlymą, tačiau byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas po skundžiamo patvarkymo būtų pateikęs antstolei didesnės nei 51 000 Eur kainos pasiūlymą, galima daryti išvadą, kad antstolė pagrįstai pardavė laiduotojų turtą didžiausią kainą pasiūliusiai UAB „Boslita investment“ bei tokiu būdu užtikrino vykdymo proceso tikslų parduoti turtą už kuo didesnę kainą įgyvendinimą;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo grėsmę būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimui. Anot apeliantės, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laiduotojų turto realizavimo sustabdymas – niekaip negali užtikrinti pareiškėjui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes pareiškėjui palankus teismo sprendimas nereikalautų priverstinio įvykdymo, dėl to jokia grėsmė teismo sprendimo vykdymui šioje byloje neegzistuoja. Be to, nagrinėjamu atveju skolininkės UAB „Butvita“ skola išieškotojai UAB „First partneriai“ sudaro net 2 288 804,40 Eur (be palūkanų), kas reiškia, jog kiekviena uždelsta vykdymo proceso diena ženkliai didina skolininkės prievolę, o pajamos iš laiduotojų turto kiekvieną dieną padengia vis mažesnę skolos dalį. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių, kaip ir vykdymo proceso šalių nesąžiningumo, apskritai neįvertino ir prioritetą teikė hipotetinei pareiškėjo, kuris netgi nėra vykdymo proceso šalis, interesų apsaugai bei paneigė vykdymo proceso šalių – išieškotojo, skolininko ir laiduotojų – interesus. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas, o antstolė bus realizavusi turtą, teismo sprendimo neįvykdymo rizika neegzistuoja, nes neteisėtai parduotas turtas gali būti išreikalautas net ir iš sąžiningo įgijėjo. Juolab, kad UAB „Boslita investment“ manymu, antstolės įsipareigojimo nesurašyti turto pardavimo akto iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas įtvirtinimas antstolės 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkyme yra pakankamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad antstolė neparduos laiduotojų O. G. ir I. G. turto iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „First partneriai“ apeliacinės instancijos teismo prašo patenkinti apeliantės UAB „Boslita investment“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties ir priteisti iš pareiškėjo M. D. kreditorės UAB „First partneriai“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nepateikus jokios motyvacijos ir nenustatinėjus vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (skundo preliminaraus pagrįstumo), laikinosios apsaugos priemonės apskritai negalėjo būti taikomos. Juo labiau, kad vykdymo procese laikinosios apsaugos priemonės yra pripažįstamos esant išimtinio pobūdžio, todėl jų taikymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas nemotyvuotai (nenustatant visų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų) ir aplaidžiai;
2.2. Kreditorė pritaria apeliantės pozicijai, kad jokios grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimui nėra, nes turėdamas įrodinėjimo pareigą pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Boslita investment“ nesąžiningumo neįrodinėjo, jokių duomenų apie UAB „Boslita investment“ siekį užkirsti kelią būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepateikė, tuo tarpu teismas tik pritarė pareiškėjo deklaratyviems argumentams. Juolab, kad UAB „Boslita investment“ dalyvavimas vykdymo procese pageidaujant įsigyti laiduotojų turtą nėra nei nesąžiningas, nei neteisėtas;
2.3. Kreditorė pritaria apeliantei, kad antstolės įsipareigojimo nesurašyti turto pardavimo akto iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas įtvirtinimas 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkyme yra pakankamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad antstolė neparduos laiduotojų O. G. ir I. G. turto iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas;
2.4. Kreditorė sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas) yra neekonomiškos ir neproporcingos, nes didina vykdymo išlaidas, sukuria papildomas teisines procedūras.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas M. D. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti suinteresuoto asmens UAB „Boslita investment“ atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
3.1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė turi teisę surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi neegzistuoja nei vienas iš CPK 626 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų stabdymo pagrindas. Tuo tarpu antstolės pozicija, neva, turto pardavimo iš varžytynių aktas nebus surašomas, yra deklaratyvi, kadangi įstatymas neužkerta kelio antstolei surašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, net ir nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme. Surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, pareiškėjo teisės negalės būti apgintos ir / arba teisiniai procesai, turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimas, užtruks reikšmingai ilgą laiko tarpą bei sukels nepagrįstų išlaidų visoms proceso šalims;
3.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neturėjo pareigos detaliai vertinti kiekvieną dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktą argumentą ir nurodyti detalius motyvus dėl tokių argumentų atmetimo. Atitinkamai, nutartis yra motyvuota, priimta remiantis vidiniu teismo įsitikinimu, jog pareiškėjo kartu su skundu ir prašymu pateikti įrodymai patvirtina pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomame išieškojimo procese, kurios šiuo atveju yra proporcingos ir neribojančios vykdymo proceso dalyvių teisių;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pagrindė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. Juolab, kad preliminariai vertinant pareiškėjo kartu su skundu pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, kadangi priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimo patenkinimą, kartu užtikrinant, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Negana to, vykdymo procesas privalo būti organizuojamas taip, jog nebūtų pažeidžiamos nei vieno proceso dalyvio teisės ir teisėti interesai. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo teisės yra pažeistos, nes jis, sumokėjęs visą sumą už įsigyjamą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą, net dvi savaites nebuvo informuotas apie apeliantės siūlymus turtą įsigyti už didesnę kainą, tokiu būdu kitai proceso šaliai (apeliantei) buvo sukurtos išskirtinai geresnės sąlygos. Be to, nagrinėjamu atveju, UAB ,,Boslita investment“ vykdymo procese buvo pasiūlyta ne skolininkės, tačiau kreditorės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog UAB ,,Boslita investment“ yra netinkamos proceso šalies pasiūlyta pirkėja CPK 704 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas turto, parduodamo priverstinio vykdymo procese, potencialaus pirkėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė laikinai sustabdyti laiduotojų turto realizavimą priverstinio vykdymo procese, siekiant užtikrinti pareiškėjo (kuris yra laiduotojų pasiūlytas turto pirkėjas) interesų apsaugą ir nedidinti vykdymo proceso sąnaudų. Apeliantė, pasiūliusi didesnę nei pareiškėjas kainą už parduodamą turtą, su laikinosios apsaugos priemonės taikymu nesutinka dėl kelių aspektų: (i) pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino skundo preliminaraus pagrįstumo; (ii) skundas yra nepagrįstas, todėl neegzistuoja pirmoji iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų; (iii) nėra grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl neegzistuoja ir antroji iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų; (iv) nėra nustatytas vykdymo proceso šalių nesąžiningumas; (v) antstolė yra įsipareigojusi nesurašyti turto pardavimo akto iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartis yra ribotai motyvuota, tačiau iš esmės yra teisinga.
12. Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia laiduotojų turto realizavimo sustabdymo iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl antstolės patvarkymo, kuriuo nuspręsta parduoti turtą ne pareiškėjui, bet kitam pirkėjui. Taigi, iš esmės jis siekia išsaugoti esamą padėtį (lot. status quo) CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu.
13. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese, jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galbūt palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
14. Byloje pirmiausia keliamas klausimas dėl skundo tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pagal prima facie doktriną skundo tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar skundas grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar skundo argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo pareiškėjo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan.
15. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo motyvų dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skundas preliminariai yra nepagrįstas.
16. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas suformulavo skundo dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie skundo pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti teisme pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo turinį, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantės nurodomi argumentai dėl skundo nepagrįstumo šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, apeliantės argumentai dėl skundo nepagrįstumo pilna apimtimi bus įvertinti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant skundo tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakoma.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo
17. CPK neįtvirtinti jokie pavyzdiniai kriterijai, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir nusprendus, ar jos yra pakankamos išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė A. A. atlieka priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051. pagal Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2013 m. rugsėjo 12 d. vykdomuosius įrašus Nr. 5211/2013-09-12 ir Nr. 5212/2013-09-12 dėl bendros 2 288 804,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Butvita“ išieškotojos UAB „First partneriai“ naudai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. A. 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo, kuriuo nutarta skolininkės UAB „Butvita“ laiduotojų I. ir O. G. turtą parduoti išieškotojo pasiūlytam pirkėjui, o ne laiduotojų pasiūlytam turto pirkėjui – pareiškėjui.
19. Sprendžiant ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kita vertus, CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai ir imperatyviai leidžia teigti kad, laiduotojams priklausančio turto perleidimas apeliantei ginčijamo patvarkymo pagrindu, teismo procesinio sprendimo įvykdymas ne tik, kad pasunkėtų, tačiau ir teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo teisinis reguliavimas, suponuoja nuostatą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius O. G. bei I. G. turto, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r., realizavimo vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį, t. y. iki skundžiamo patvarkymo priėmimo. Antstolei surašius turto pardavimo aktą apeliantės atžvilgiu, o teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo procesinį sprendimą, pareiškėjo teisėms toks sprendimas nebeturės realios įtakos, nes turtas, kurį siekia įsigyti ir pareiškėjas, jau bus parduotas apeliantei. Tam, kad pareiškėjas galėtų įsigyti laiduotojų turtą, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai. Kitaip tariant, jeigu laiduotojų turtas būtų perleistas apeliantei, galimybė pareiškėjui įsigyti minėtą turtą taptų komplikuotas arba iš viso neįmanomas, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti laiduotojų turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius pareiškėjo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 510 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi antstolės 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkyme nurodytas argumentas, kad, gavus pareiškėjo M. D. skundą, skolininkės pasiūlyto pirkėjo aktas nebuvo ir nebus surašytas iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas Kauno apylinkės teisme, neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, pati apeliantė nors ir prašo panaikinti laikinosios apsaugos priemonės taikymą, atskirajame skunde kaip vieną iš argumentų nurodo, jog antstolė pati yra įsipareigojusi nesurašyti turto pardavimo akto. Šiuo atveju tuomet kyla pagrįstas klausimas, kodėl apeliantė, būdama įsitikinusi, kad antstolė iki M. D. skundo išnagrinėjimo nesurašys turto pardavimo akto, vis tiek kvestionuoja laikinosios apsaugos priemonės, kuria iš esmės yra sustabdomas turto pardavimo akto surašymas, taikymą. Taigi, toks apeliantės argumentas stokoja logiškumo – net jeigu ir nesant pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės antstolė nesurašytų turto pardavimo akto, apeliantė nuosavybės teisių į parduodamą turtą anksčiau, akivaizdu, neįgytų.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirojo skundo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 13,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu), tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas taip pat turės būti išspręstas priėmus baigiamąjį teismo procesinį sprendimą civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.