Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2722-881/2018 pagal ieškovės Animaccord Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saldainis“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos draudimo bei žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Animaccord Ltd. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: Pripažinti, kad atsakovės UAB „Saldainis“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautinės prekių ženklų registracijos Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A; uždrausti atsakovei UAB „Saldainis“ ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir / ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais; taikyti atkuriamąsias priemones ir įpareigoti atsakovę UAB „Saldainis“ sunaikinti atsakovės UAB „Saldainis“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę UAB „Saldainis“ padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 68 060 EUR žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovę UAB „Saldainis“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos Rytas; priteisti iš atsakovės UAB „Saldainis“ ieškovės naudai 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;Ieškovė nurodė, kad ji yra Kipre įsisteigta įmonė, kuriai priklauso septyni prekių ženklai (Nr. 1182350A, Nr. 1019146, 1184005, Nr. 011787348, Nr. 1167286A, Nr. 015549959, Nr. 1167882A), galiojantys Lietuvos Respublikoje. Minėti prekių ženklai registruoti tame tarpe ir 30 klasės prekėms – konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms [saldainiai], kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt. Ieškovė 2017 m. lapkričio 14 dieną pateikė Lietuvos Respublikos Muitinės departamentui prašymą imtis muitinės veiksmų pagal 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo. Vadovaudamasi minėtu Reglamentu, 2017 m. lapkričio 23d., sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102005, sandėlyje UAB „Elfanta“, Vilniaus teritorinė muitinė sulaikė: 32 800 vienetų (41 dėžę) prekių (saldainių), pažymėtų prekių ženklais „MASHA“ ir 165 888 vienetus (288 dėžes) prekių (saldainių), pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“. Prekės buvo siunčiamos iš Kinijos (prekių siuntėjas – Kinijos įmonė Shenzhen Xinyaongyonghong import and export trade limited company China, Room 623, Luohu area, Shenzhen, Kinija), prekių gavėja ir deklarantė nurodyta UAB „Saldainis“. Be to, 2017 m. lapkričio 29 d., sulaikymo protokolu Nr. 7VMB102071, muitinės sandėliuose UAB „Profisa“ ir UAB „Elfanta“ Vilniaus teritorinė muitinė sulaikė 14 016 vienetų (73 dėžes) guminukų, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“ bei 219 864 vienetų (394 dėžes) saldainių, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“. Šios prekės įsigytos Kinijoje ir Turkijoje, o gavėja ir deklarantė nurodyta UAB „Saldainis“. 2017 m. lapkričio 21 d. ir 29 d. pranešimais Vilniaus teritorinei muitinei atsakovė pranešė, kad ji nesutinka su aukščiau nurodytų prekių sunaikinimu, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį. Atsakovės įvežtos prekės pažeidžia ieškovės kaip prekių ženklo savininko ir autorių teisių turėtojo išimtines teises ir teisėtus interesus.Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekės (saldainiai) „Masha“ ir „Masha and the Bear“ yra pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės figūrinius ir žodinius prekių ženklus „Masha“ ar „Masha and the Bear“ ir / ar „MASHA i MEDVED“ Nr. 1182350A, Nr. 1019146, Nr. 1184005A, Nr. 011787348, Nr. 1167286A, Nr. 015549959, Nr. 1167882A, kurie yra registruoti tapačioms prekėms (konditerijos gaminiams ir / ar saldainiams, kramtomajai gumai) ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenei suklysti dėl šį prekių komercinės kilmės. Prekių ženklų įstatymo (toliau ir PŽĮ) 50 straipsnis nurodo, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti tame tarpe įpareigoti pripažinti jo teisių pažeidimą, nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Be to, Prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad prekių ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jam nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ir ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalis numato, kad naudoti bet kokį kūrinį ar jo kopiją be teisių turėtojo ar tinkamai įgalioto asmens leidimo yra neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturėjo leidimo importuoti prekių, ant kurių pakuočių yra panaudoti ieškovei priklausantys dailės kūriniai – lėlės ir lokio piešiniai – atsakovė pažeidė ne tik ieškovės teises į prekių ženklus, bet ir ieškovės autorių teises. ATGTĮ 77 straipsnis numato autorių teisių subjektams iš esmės analogiškas reikalavimo teises kaip ir prekių ženklų savininkams, išskyrus tai, kad papildomai autorių teisių subjektas gali reikalauti vietoj žalos atlyginimo ATGTĮ numatytos kompensacijos, kuri apskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka, taip pat autorių neturtinių teisių pažeidimo atveju, autorius turi teisę į moralinės žalos atlyginimą.Atsakovė, įveždama prekes, pažymėtas prekių ženklais „Masha“, „Masha and the Bear“, „Masha i Medved“, kurie yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į ieškovės prekių ženklus, taip pat pažeidė ir sąžiningos konkurencijos principus. Konkurencijos įstatymo (tolau ir KĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo pavadinimo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad yra draudžiami tokie veiksmai kaip kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimas, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimas, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos. Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl, inter alia, neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo, prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnis nurodo, kad prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnis nurodo, kad nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalis numato, kad vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Analogiškos nuostato įtvirtintos ir Konkurencijos įstatymo 17 straipsnyje. Atsakovė be ieškovės leidimo importavo į Lietuvos Respubliką ir sandėliavo ieškovės registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes. Didelis prekių kiekis akivaizdžiai patvirtina, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant toliau platinti šias prekes Lietuvos teritorijoje, todėl remiantis Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), t. y. už teisę platinti, įskaitant importą ir pardavimą, prekes pažymėtas Prekių ženklais. Toks atlyginimas, ieškovės nuomone, būtų ne mažesnis nei, kad numatytas ieškovės licenciato Confitrade LLC sutartyje minimalus licencinis atlyginimas už atitinkamų konditerijos gaminių gamybą, platinimą ir pardavimą per metus – t. y. 68 060 EUR. Net keturi Vilniaus teritorinės muitinės atlikti atsakovės prekių sulaikymai patvirtina, kad labai tikėtina, jog atsakovės prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra atsakovės atsitiktinė veikla, todėl tikėtina, kad atsakovė jau ne vieną kartą ir anksčiau įvežė šias prekes, taip pat jas išleido į apyvartą Lietos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų.Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 51¹ straipsniu priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo teismas šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Kadangi atsakovė, neteisėtai, pažeisdama ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises, o taip pat ir sąžiningos konkurencijos nuostatas, akivaizdžiai žinodama bei sąmoningai suvokdama ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, toliau tęsia ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus, todėl siekiant informuoti visuomenę apie neteisėtus atsakovės veiksmus, būtų tikslinga paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies b punktu, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.Pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalį, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, ir kt.Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Taigi tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti, kuri šiuo atveju byloje yra konstatuojama. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovė, įveždama į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovės registruotus tarptautinius bei Europos Sąjungos prekių ženklus, išvardintus Sprendimo 25-40 punktuose, sudaro kliūtis ieškovei išsaugoti prekių ženklo reputaciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašus į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ ir tarptautinės prekių ženklus Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“, Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti ieškovės prekių ženklai ir atsakovės prekes ženklinantys žymenys, kurie matyti iš Sprendimo 42, 44, 46, 48 punktuose pateiktų fotonuotraukų, yra akivaizdžiai tapatūs ar vizualiai klaidinančiai panašūs į ieškovei priklausančius žodinius bei figūrinius prekių ženklus. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė, todėl teismas plačiau ieškovės prekių ženklų ir žymenų, kuriais paženklintos sulaikytos atsakovės prekės, neanalizuoja.Be to, tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus pažymėtos tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekės, kurioms yra įregistruoti ieškovės prekių ženklai – 30 klasės prekėms – konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms [saldainiai], kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt. Kadangi ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimas naudoti šiuos žymenis nėra gautas, atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ ir tarptautinės prekių ženklus Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“, Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus.Ieškovė prašo konfiskuoti ir atsakovės lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes. Toks pažeistų teisių gynimo būdas numatytas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnyje, todėl teismas, nustatęs ieškovės materialiųjų subjektinių teisių pažeidimo faktą, šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nutaria taikyti atkuriamąsias priemones. Ieškovė taip pat prašo uždrausti atsakovei UAB „Saldainis“ ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir / ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog registruoto prekės ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ar paslaugoms, ir / arba tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, ir / arba tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog prekių ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus veiksmus.Europos Sąjungos prekių ženklų reglamento 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms Europos Sąjungos prekių ženklas yra įregistruotas; žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu; žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, yra į jas panašios ar nepanašios, jeigu pastarasis turi reputaciją Sąjungoje ir jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama Europos Sąjungos prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar reputacijai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę, siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas, importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, naudoti žymenį kaip prekybinį ar bendrovės pavadinimą arba kaip prekybinio ar bendrovės pavadinimo dalį, naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje tokiu būdu, kuris prieštarauja Direktyvai 2006/114/EB. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą įvežti į Sąjungą prekes, jų neišleidžiant į laisvą apyvartą joje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių ir be leidimo yra pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam Europos Sąjungos prekių ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to prekių ženklo. Kadangi Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekės (saldainiai) „Masha“ ir „Masha and the Bear“ pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės tarptautinius ir Europos Sąjungos prekių ženklus, kurie yra registruoti tapačioms prekėms (konditerijos gaminiams ir / ar saldainiams, kramtomajai gumai) ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenei susiklaidinti dėl šios prekės komercinės kilmės, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir uždraudžia atsakovei ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir / ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais. Toks ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas yra numatytas jau minėtame prekių ženklų įstatymo 50 straipsnyje, numatančiame, jog prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti tame tarpe įpareigoti pripažinti jo teisių pažeidimą, nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala. Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovės 68 060 EUR žalos atlyginimą. Civiliniame kodekse reglamentuota, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas neteisėtais, todėl draudžiamais, veiksmais pripažįsta kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo pavadinimo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl inter alia neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo, prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.Atsakovė, įveždama prekes, pažymėtas ieškovės prekių ženklais „Masha“, „Masha and the Bear“, „Masha i Medved,“ kurie yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į ieškovės prekių ženklus, pažeidė sąžiningos konkurencijos principus, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti inter alia atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes). Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalis numato, kad vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.Ieškovė kaip žalą prašo priteisti atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklais (t. y. gavęs ieškovės leidimą), t. y. už teisę platinti, įskaitant importą ir pardavimą, prekes pažymėtas ieškovės prekių ženklais. Ieškovė tvirtina, jog toks atlyginimas būtų ne mažesnis nei, kad numatytas ieškovės licenciato Confitrade LLC sutartyje minimalus licencinis atlyginimas už atitinkamų konditerijos gaminių gamybą, platinimą ir pardavimą per metus, t. y. 68 060 EUR. Kadangi atsakovei ne kartą buvo siūloma, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, pateikti duomenis apie tai, kiek prekių, paženklintų į ieškovės registruotus prekių ženklus tapačiais arba klaidinamai panašiais žymenimis, ji faktiškai įvežė į Europos Sąjungos teritoriją per prekių ženklų registracijų galiojimo laikotarpį, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo, tvirtindama, jog įvežė tik sulaikytas prekes, teismas, įvertinęs pažeidimo mastą, tai, kad atsakovė nesutiko net iš dalies padengti ieškovės nuostolių, šį ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia 68 060 EUR žalai atlyginti. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei faktiškai atsirado dėl to, kad ieškovei nebuvo sumokėtas licencinis atlyginimas, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi prekių ženklą ir autorių teisių saugomą objektą – piešinius, t. y. teisėtai įvežęs, saugojęs, siūlęs parduoti ir pardavęs prekes, kurios pažymėtos ieškovės prekių ženklais bei piešiniais, Lietuvoje ar užsienyje. Tam, kad šie atsakovės veiksmai būtų laikomi teisėtais, leidimas naudoti prekių ženklą ar piešinį, turėjo būti gautas prieš tokių veiksmų atlikimą. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę reikalauti licencinio atlyginimo netgi tada, kai pažeidžiančios intelektinės nuosavybės teises prekės nebuvo faktiškai išplatintos. Ieškovė šiuo atveju savo žalą skaičiuoja licencijos analogijos metodu. Kadangi atsakovė įvežė ir sandėliavo prekes, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, platinimo tikslais į Europos Sąjungos teritoriją, o minimali licencijos kaina metams, kurią išduoda ieškovė savo licencijatams būtų 68 060 EUR, taigi ieškovės prašomas priteisti licencinis mokestis yra minimalus.Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą, kadangi įstatymas numato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalies). CK 6.210 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju, abi šalys yra verslininkai, todėl ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 68 060 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos rytas.Prekių ženklų įstatymo 51¹ straipsnis nustato, jog teismas, priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Kadangi teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip, teismas šį ieškovės reikalavimą taip pat tenkina. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.Ieškovė nurodo, kad patyrė iš viso 6 830,24 EUR bylinėjimosi išlaidų (4 284,23 EUR atstovavimo išlaidų, 880,61 EUR vertimo išlaidų, 79,40 EUR antstolio išlaidų, 1 586 EUR žyminio mokesčio). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, ieškovės faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės prašymą tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovės 6 830,24 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 89 straipsnis, 91 straipsnis,93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė taip pat prašė skirti maksimalias CPK numatytas baudas UAB ,,Merkadas“, UAB ,,Sakrusta“ už duomenų nepateikimą, o taip pat skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas šių ieškovė prašymų netenkina, nes nenustatė CPK X skyriuje ,,Teismo nuobaudos“ ir CPK 95 straipsnyje numatytų pagrindų baudų skurimui egzistavimo.Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išpsręsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Animaccord Ltd. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ (juridinio asmens kodas 12640493) į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautinės prekių ženklų registracijos Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saldainis“ ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir / ar yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais.

Taikyti atkuriamąsias priemones ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Saldainis“ sunaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę uždarąją bendrovę „Saldainis“ padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saldainis“ ieškovės naudai 68 060 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 68 060 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 830,24 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Saldainis“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos rytas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.