- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-394-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02650-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“
- Ieškovas
- Animaccord Ltd
- Kategorijos
- 2.7.4.4Prekės ženklo savininko teisių gynimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2722-881/2018 pagal ieškovės Animaccord Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saldainis“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos draudimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Animaccord Ltd. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saldainis“ į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautinės prekių ženklų registracijos Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A); 2) uždrausti atsakovei UAB „Saldainis“ ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir (ar) yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais; 3) taikyti atkuriamąsias priemones ir įpareigoti atsakovę UAB „Saldainis“ sunaikinti atsakovės į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas ir minėtais Vilniaus teritorinės muitinės protokolais sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 68 060 Eur žalos atlyginimo; 5) įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos Rytas; 6) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra Kipre įsteigta įmonė, kuriai priklauso septyni prekių ženklai (Nr. 1182350A, Nr. 1019146, Nr. 1184005, Nr. 011787348, Nr. 1167286A, Nr. 015549959, Nr. 1167882A), galiojantys Lietuvos Respublikoje. Minėti prekių ženklai registruoti, be kita ko, ir 30-os klasės prekėms – konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms (saldainiai), kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt. 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė pateikė Lietuvos Respublikos Muitinės departamentui prašymą imtis muitinės veiksmų pagal 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo. 2017 m. lapkričio 23 d. sandėlyje UAB „Elfanta“, Vilniaus teritorinė muitinė sulaikė: 32 800 vnt. (41 dėžę) prekių (saldainių), pažymėtų prekių ženklais „MASHA“, ir 165 888 vnt. (288 dėžes) prekių (saldainių), pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“. Prekės buvo siunčiamos iš Kinijos, prekių gavėja ir deklarantė nurodyta UAB „Saldainis“. Be to, 2017 m. lapkričio 29 d. muitinės sandėliuose UAB „Profisa“ ir UAB „Elfanta“ Vilniaus teritorinė muitinė sulaikė 14 016 vnt. (73 dėžes) guminukų, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“ bei 219 864 vnt. (394 dėžes) saldainių, pažymėtų prekių ženklais „MASHA AND THE BEAR“. Šios prekės įsigytos Kinijoje ir Turkijoje, o gavėja ir deklarantė nurodyta UAB „Saldainis“. 2017 m. lapkričio 21 d. ir 29 d. pranešimais muitinei atsakovė pranešė, kad ji nesutinka su pirmiau nurodytų prekių sunaikinimu, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį, nes atsakovės įvežtos prekės pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės ir autorių teisių turėtojos, išimtines teises ir teisėtus interesus.
3. Ieškovės įsitikinimu, sulaikytos prekės (saldainiai) „MASHA“ ir „MASHA AND THE BEAR“ yra pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į ieškovės figūrinius ir žodinius prekių ženklus „Masha“ ar „Masha and the Bear“ ir (ar) „MASHA i MEDVED“, kurie yra registruoti tapačioms prekėms, todėl yra didelė tikimybė visuomenei suklysti dėl šių prekių komercinės kilmės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturėjo leidimo importuoti prekių, ant kurių pakuočių yra panaudoti ieškovei priklausantys dailės kūriniai – lėlės ir lokio piešiniai – atsakovė pažeidė ne tik ieškovės teises į prekių ženklus, bet ir ieškovės autorių teises. Atsakovė taip pat pažeidė ir sąžiningos konkurencijos principus. Atsakovė be ieškovės leidimo importavo į Lietuvos Respubliką ir sandėliavo ieškovės registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes. Didelis prekių kiekis akivaizdžiai patvirtina, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant toliau platinti šias prekes Lietuvos teritorijoje, todėl remiantis Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), t. y. už teisę platinti, įskaitant importą ir pardavimą, prekes pažymėtas prekių ženklais. Toks atlyginimas, ieškovės nuomone, būtų ne mažesnis nei numatytas ieškovės licenciato Confitrade LLC sutartyje minimalus licencinis atlyginimas už atitinkamų konditerijos gaminių gamybą, platinimą ir pardavimą per metus – t. y. 68 060 Eur. Net keturi muitinės atlikti atsakovės prekių sulaikymai patvirtina, kad labai tikėtina, jog atsakovės prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra atsakovės atsitiktinė veikla, todėl, tikėtina, atsakovė jau ne vieną kartą įvežė šias prekes, taip pat jas išleido į apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino, kad atsakovės į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos ir Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 21 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB102005, Nr. 7VMB102006 bei 2017 m. lapkričio 29 d. prekių sulaikymo protokolais Nr. 7VMB1020071 ir Nr. 7VMB1020072 sulaikytos prekės pažeidžia teises į ieškovės prekių ženklus (Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos Nr. 11787348 „MASHA AND THE BEAR“ (fig.), Nr. 015549959 „MASHA AND THE BEAR“ (ž.) ir tarptautinės prekių ženklų registracijos Nr. 1167882A „MASHA AND THE BEAR“ (ž.), Nr. 1167286A „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1019146 „MASHA I MEDVED“ (fig.), Nr. 1184005A, Nr. 1182350A); 2) uždraudė atsakovei ateityje gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurie, neturint ieškovės sutikimo, atitinka nurodytus ir (ar) yra pažymėti nurodytais ieškovės prekių ženklais; 3) taikė atkuriamąsias priemones ir įpareigojo atsakovę sunaikinti į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas, muitinės sulaikytas prekes, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu, sunaikinimu ir gabenimu į saugojimo ir sunaikinimo vietas susijusias išlaidas; 4) priteisė iš atsakovės ieškovei 68 060 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 830,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) įpareigojo atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje Lietuvos Rytas.
5. Teismas konstatavo, kad muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymenimis, kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus ir tarptautinius prekių ženklus. Teismas pastebėjo, kad šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Teismas taip pat konstatavo, kad tapačiais ar klaidinamai panašiais į ieškovės prekių ženklus pažymėtos tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekės, kurioms yra įregistruoti ieškovės prekių ženklai – 30 klasės prekėms: konditerijos gaminiams, ledinukams, karamelėms (saldainiai), kramtomajai gumai, šokoladams, saldainiams su minkštu įdaru, ledams ir kt. Kadangi ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimas naudoti šiuos žymenis nėra gautas, teismas priėjo išvadą, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises į ieškovės registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus ir tarptautinius prekių ženklus, o tai yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus.
6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą, teismas nurodė, kad atsakovė, įveždama prekes, pažymėtas ieškovės prekių ženklais, pažeidė sąžiningos konkurencijos principus, taigi, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip žalą prašo priteisti atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis prekių ženklais (t. y. gavęs ieškovės leidimą), t. y. už teisę platinti, įskaitant importą ir pardavimą, prekes, pažymėtas ieškovės prekių ženklais. Ieškovė tvirtina, kad toks atlyginimas būtų ne mažesnis nei numatytas ieškovės licenciato Confitrade LLC sutartyje minimalus licencinis atlyginimas už atitinkamų konditerijos gaminių gamybą, platinimą ir pardavimą per metus, t. y. 68 060 Eur. Kadangi atsakovei ne kartą buvo siūloma, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, pateikti duomenis apie tai, kiek prekių, paženklintų į ieškovės registruotus prekių ženklus tapačiais arba klaidinamai panašiais žymenimis, ji faktiškai įvežė į Europos Sąjungos teritoriją per prekių ženklų registracijų galiojimo laikotarpį, tačiau atsakovė, teismo vertinimu, šia galimybe nesinaudojo, tvirtindama, jog įvežė tik sulaikytas prekes, teismas, įvertinęs pažeidimo mastą, ir tai, kad atsakovė nesutiko net iš dalies padengti ieškovės nuostolių, aptariamą ieškovės reikalavimą nusprendė tenkinti ir priteisti iš atsakovės 68 060 Eur sumą žalai atlyginti.
7. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei faktiškai atsirado dėl to, jog ieškovei nebuvo sumokėtas licencinis atlyginimas, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi prekių ženklą ir autorių teisių saugomą objektą – piešinius, t. y. teisėtai įvežusi, saugojusi, siūliusi parduoti ir pardavusi prekes, kurios pažymėtos ieškovės prekių ženklais bei piešiniais, Lietuvoje ar užsienyje. Tam, kad šie atsakovės veiksmai būtų laikomi teisėtais, leidimas naudoti prekių ženklą ar piešinį turėjo būti gautas prieš tokių veiksmų atlikimą, taigi, teismo vertinimu, ieškovė turi teisę reikalauti licencinio atlyginimo netgi tada, kai pažeidžiančios intelektinės nuosavybės teises prekės nebuvo faktiškai išplatintos. Ieškovė šiuo atveju savo žalą skaičiuoja licencijos analogijos metodu. Kadangi atsakovė įvežė ir sandėliavo prekes, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, platinimo tikslais į Europos Sąjungos teritoriją, o minimali licencijos kaina metams, kurią išduoda ieškovė savo licencijatams, būtų 68 060 Eur, ieškovės prašomas priteisti licencinis mokestis, teismo įsitikinimu, yra minimalus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Saldainis“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą – sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistos žalos dydį iki 6 806 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės gaunamo licencinio atlyginimo dydį. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kad už naudojimąsi ieškovės prekės ženklais minimali licencijos metams kaina yra 68 060 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji bent iš vieno licencijato gautų 68 060 Eur ar kitokio dydžio licencinį atlyginimą. Ieškovės pateiktoje jos ir Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Maša i Medved“ 2015 m. sausio 12 d. sudarytos licencinės sutarties ištraukoje nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio licencinį atlyginimą licencijatė (Rusijos bendrovė) moka ieškovei. Minimalus 68 060 Eur dydžio licencinis atlyginimas buvo numatytas kitoje sutartyje, 2016 m. spalio 14 d. sudarytoje Rusijos ribotos bendrovės „Masha i Medvied“ ir Confitrade LLC, tačiau licencinį atlyginimą pagal šią sutartį Confitrade LLC turėjo mokėti bendrovei „Masha i Medvied“, o ne ieškovei, ką patvirtina ir byloje esantys mokėjimo pavedimai. Teismas nepagrįstai ieškovei priteistinos žalos dydį nustatė pagal sutartį, kuri buvo sudaryta tarp trečiųjų asmenų ir kurioje nėra jokių nuostatų, kad ieškovei turėtų būti mokamas koks nors atlyginimas už naudojimąsi ginčo prekės ženklais bei animacinio serialo „Maša ir lokys“ personažų atvaizdais. Ieškovė pagal 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį jokių pajamų negavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos žalą sudaro pagal licencinę sutartį negautos pajamos.
8.2. Teismas, priteistinos žalos dydį nustatęs pagal 2016 m. spalio 14 d. licencinėje sutartyje mokėtiną minimalų licencinį atlyginimą, netinkamai taikė ir pažeidė tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bendrąsias nuostatas, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Nuo pat pradžios atsakovė pripažino pažeidusi ieškovės teises į jos vardu registruotus prekės ženklus. Atsakovė sutiko su beveik visais ieškovės reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Procesiniuose dokumentuose atsakovė buvo nurodžiusi, kad sulaikytas prekes, kurios pažymėtos ieškovės prekės ženklais, gavo iš Turkijoje ir Kinijoje esančių tiekėjų. Užsakydama prekes atsakovė paprastai nežino, kokiame įpakavime bus pateiktos prekės, nes atliekant užsakymą yra nurodomas tik bendrinis prekės pavadinimas (pavyzdžiui, šokoladinis kiaušinis su žaisliuku, dražė, kramtomoji guma ir pan.). Muitinės sandėlyje rastos konditerijos prekės, kurios buvo pažymėtos ieškovės prekių ženklais, buvo atgabentos kartu su tokiomis pat prekėms, esančiomis kituose įpakavimuose. Šiuos teiginius patvirtina ir sulaikytų prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir prekių apskaitos muitinės sandėlyje dokumentai, kuriuose taip pat nėra jokių duomenų apie įvežtų prekių pažymėjimą ieškovės prekės ženklais. Dėl šios priežasties, skirtingai nei išaiškino teismas, atsakovė negalėjo nurodyti, kiek galėjo būti parduota ieškovės prekės ženklais pažymėtų prekių. Ieškovės prekės ženklais pažymėtos prekės sudarė tik dalį prekių, kurios prekių įsigijimo dokumentuose yra įvardintos tuo pačiu pavadinimu. Atsakovė pripažįsta, kad dalis prekių, kurios buvo pažymėtos ieškovės prekių ženklais, galėjo būti parduota, tačiau atsakovės gauta nauda, atsižvelgiant į galimai parduotų prekių kiekius ir kainas, galėjo būti labai nedidelė. Todėl priteistos žalos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, atsakovės kaltės laipsnį ir kitas išdėstytas aplinkybes, mažintinas 10 kartų.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Animaccord Ltd. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovė pasirinko reikalauti atlyginti negautas pajamas. Galimybė reikalauti turtinės žalos, taip pat ir negautų pajamų, numatyta Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 51 straipsnio 1–3 dalyse, tačiau ieškovė grindžia savo reikalavimą priteisti licencinį atlyginimą pagal PŽĮ 51 straipsnio 4 dalį bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pirmiau nurodytos nuostatos įgyvendina Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktą. Reikalaujant vietoje žalos atlyginimo sumokėti licencinį atlyginimą pagal pirmiau nurodytas normas, ieškovei nereikia įrodyti, kokias pajamas ji būtų gavusi, jeigu nebūtų pažeidimo, ir koks tų negautų pajamų dydis.
9.2. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad vienintelis įrodymas, kuris patvirtintų licencijos dydį, yra tik tiesiogiai ieškovės sudaryta licencinė sutartis su kitu asmeniu ir pagal ją mokamas licencinio atlyginimo dydis. Atsižvelgiant į Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkto nuostatą, paaiškinimą preambulės 26 punktu, šis žalos atlyginimo metodas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar teisių turėtojas pats buvo suteikęs kada nors kam nors licenciją, ar ne. Tokią poziciją patvirtina ir teisės doktrina, kurios išaiškinimai, dar tik besiformuojant teismų praktikai šiuo klausimu, yra svarbūs. Remiantis teisės doktrina, licencinis atlyginimas apskaičiuojamas pagal objektyvųjį žalos apskaičiavimo metodą, todėl licencinis mokestis turi būti sumokėtas neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio licencinio mokesčio nukentėjusysis negavo ir apskritai ar negavo, taigi, iš esmės pakanka pateikti įrodymus apie įprastai mokamą už tokių intelektinės nuosavybės objektų naudojimą licencinį atlyginimą. Teisės doktrinoje taip pat aiškinama, kad nustatant teisėto licencinio atlyginimo dydį, galima vadovautis pagal analogiją ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalimi. Taigi, licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti ir kitų subjektų sudarytos licencinės sutartys dėl tokių pačių ar panašių saugomų intelektinės nuosavybės teisės objektų naudojimo.
9.3. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, koks neišimtinės licencijos atlyginimo dydis paprastai mokamas už ginčo prekių ženklų ir personažų naudojimą Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse, be to, 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtinime nurodė, jog šios minimalios licencinio atlyginimo garantijos (pagal ieškovės licenciato Masha i Medvied LLC sudarytą 2016 m. spalio 14 d. licencinę sutartį) naudos gavėja yra būtent ieškovė, t. y. atlyginimas mokamas jai ar jos patikėtiniams. Savo ruožtu Masha i Medvied LLC, kuriai Confitrade LLC sumokėjo šią sumą, yra dukterinė ieškovės, kuriai priklauso 100 proc. Masha i Medvied LLC akcijų, bendrovė. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kurie labiausiai atitinka nagrinėjamo neteisėto intelektinės nuosavybės objektų panaudojimo atvejį, nes 2016 m. spalio 14 d. sutartis yra dėl ginčo objektų panaudojimo konditerijos gaminiams, licencijos tipas – neišimtinė, licencija yra ribota teritorijos atžvilgiu, kainų lyginamosiose rinkose neįmanoma palyginti, nes ieškovė tokių pačių ginčo produktų, pažymėtų ir apipavidalintų Masha ir Medvied ženklais ir personažais, negamina. Nei PŽĮ 51 straipsnio 4 dalies, nei ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos nenumato, kad licencinio atlyginimo dydį gali patvirtinti tik tarp ieškovės, teisių turėtojo ir kito asmens sudaryta licencinė sutartis, taigi, šį faktą galima įrodinėti bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
9.4. Atsakovė nepateikė jokių ieškovės reikalaujamą licencinio atlyginimo sumą paneigiančių įrodymų: nei licencinių sutarčių dėl tapačių ar panašių saugotinų objektų naudojimo, nei specialisto ar eksperto išvados ir pan. Vien apeliacinio skundo teiginiai, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes priteistina dešimt kartų mažesnė suma, nei ieškovė reikalauja, neparemiant šių teiginių kitais įrodymais, negali būti pagrįstas ir teisėtas pagrindas teigti, kad teismas nusižengė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsnyje nustatytoms įrodymų vertinimo taisyklėms ir dėl to žalos atlyginimo suma turėtų būti mažinama iki 6 806 Eur.
9.5. Siekdama surinkti kuo daugiau įrodymų atlygintinos žalos dydžiui nustatyti, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę (ir atsakovė buvo įpareigota) pateikti įrodymus apie išplatintas, ieškovės teises pažeidžiančias, prekes ir gautą naudą iš pažeidimo per prekių ženklų registracijos galiojimo laikotarpį, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė. Atsakovė pripažino, taip pat ir apeliaciniame skunde, kad dalis prekių, kurios buvo pažymėtos ieškovės prekės ženklais, galėjo būti parduota minėtu laikotarpiu, bet atsakovės gauta nauda, jos teigimu, galėjo būti nedidelė, tačiau iki šiol byloje nėra pateikta nei konkretaus parduotų prekių skaičiaus, nei duomenų apie gautas pajamas. Todėl šioje situacijoje teismas, pagrįstai taikydamas contra spoliatorem prezumpciją, nustatė licencinio atlyginimo dydį, remdamasis byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Saldainis“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia tik sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 68 060 Eur žalos atlyginimas.
12. UAB „Saldainis“ savo skunde sutinka, kad dėl jos padarytų pažeidimų tam tikra žala ieškovei galėjo būti padaryta, tačiau, apeliantės nuomone, nedidelė. Kadangi, atsakovės teigimu, jokių įrodymų apie ieškovės gautą ar gaunamą licencinį atlyginimą ir jo dydį Animaccord Ltd. nepateikė, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės žalą sudaro pagal licencinę sutartį negautas atlyginimas. Remdamasi šiais argumentais, apeliantė prašo sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį iki 6 806 Eur sumos.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.
14. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 68 060 Eur sumą, remdamasi Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią vietoje žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
15. Taigi, ieškovė, kaip prekės ženklų savininkė, kurios teises pažeidė atsakovė, prašydama atlyginti žalą, pasirinko alternatyvų jos apskaičiavimo būdą – licencijos analogijos metodą, pagal kurį atsiradusi žala nustatoma ne įrodinėjant faktiškai padarytos žalos dydį, o pagal atlyginimo, kuris turėtų būti mokamas, jei prekės ženklais būtų naudojamasi teisėtai, t. y. gavus prekės ženklų savininko ar kito teisėto teisių į juos turėtojo leidimą, dydį.
16. Šiuo atveju, nors asmeniui, norinčiam pasinaudoti PŽĮ 51 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu jo pažeistų teisių gynybos būdu, tenka pareiga įrodyti tokio atlyginimo (už leidimą naudotis prekės ženklu (-ais)) dydį, teisių turėtojas, priešingai nei interpretuoja apeliantė, nebūtinai turi pateikti įrodymus, kad būtent jis pats už konkretaus dydžio mokestį jau buvo suteikęs teisę naudotis konkrečiu (-iais) prekės ženklu (-ais) ir tokį atlyginimą gavo, bet gali pateikti įrodymus, jog toks mokestis, nors paties ieškovo galimai ir nebuvo gautas, yra realus pagal prekės ženklo savininko teisių pažeidimo metu buvusias rinkos sąlygas. Kitaip tariant, asmuo, norintis pasinaudoti šiuo žalos apskaičiavimo metodu, gali teikti įrodymus apie įprastai kitiems asmenims mokamą licencinį atlyginimą už panašių prekės ženklų panašioms ar tapačioms prekių grupėms naudojimą. Taigi, kaip visiškai pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, priteistiną žalos atlyginimo dydį gali patvirtinti ir kitų subjektų sudarytos licencinės sutartys dėl tokių pačių ar panašių saugomų intelektinės nuosavybės teisės objektų naudojimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokius įrodymus, t. y. atitinkančius PŽĮ 51 straipsnio 4 dalies (įgyvendinančios Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punkto nuostatą) tikslą ir prasmę bei pakankamus licencinio atlyginimo, taigi, ir šioje byloje priteistino žalos atlyginimo, dydžiui pagrįsti, pateikė ieškovė (CPK 178, 185 straipsniai) – 2016 m. spalio 14 d. Masha i Medvied LLC ir Confitrade LLC licencinę sutartį, pagal kurią Masha i Medvied LLC suteikė Confitrade LLC neišimtinę teisę naudoti multiplikacinio filmo ,,Masha ir Medvied“ elementus, be kita ko, būtent konditerijos gaminiams gaminti, platinti, parduoti, už atitinkamą licencinį atlyginimą, kurį, remiantis sutarties 7.1 punktu, sudarė sutarties priede nurodyto procento honoraras nuo grynosios pardavimų sumos, minimali 9 500 500 rublių (68 060 Eur) garantija ir sutarties priede nurodyto dydžio fiksuotas vienkartinis atlygis už teisę įvežti į Eurazijos ekonominės sąjungos Muitų sąjungos teritoriją produkciją, pagamintą už Muitų sąjungos ribų; o taip pat Confitrade LLC mokėjimo pavedimus Rusijos bendrovei Masha i Medvied LLC, patvirtinančius licencinio atlyginimo pagal pirmiau nurodytą sutartį realų mokėjimą.
18. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, jos pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad licencinis atlyginimas už ginčo prekės ženklų panaudojimą sudarytų mažiausiai 68 060 Eur sumą, kurią licenciatas pagal sutartį turėtų sumokėti už patį saugomų elementų naudojimo teisės suteikimo faktą (nepriklausomai nuo to, kiek prekių su Maša ir Medvied atvaizdais realiai būtų pagaminta ir (ar) išplatinta, arba kitaip panaudota), artimiausi ir geriausiai atitinka nagrinėjamo neteisėto intelektinės nuosavybės objektų panaudojimo atvejį, nes 2016 m. spalio 14 d. sutartis, be kita ko, sudaryta ne dėl panašių, o būtent dėl Maša ir Medvied atvaizdų ir ženklų panaudojimo analogiškiems ar net tapatiems, kaip ir ginčo, produktams, atitinkantiems Nicos klasifikacijos 30 klasę, licencijos tipas – neišimtinė, licencija yra ribota teritorijos atžvilgiu. Be to, Masha i Medvied LLC, kuriai Confitrade LLC sumokėjo licencinį atlyginimą, yra dukterinė ieškovės, kuriai priklauso 100 proc. Masha i Medvied LLC akcijų, bendrovė, kuriai teises naudoti Masha ir Medvied atvaizdus suteikė būtent ieškovė kitos sutarties pagrindu.
19. Savo ruožtu atsakovė UAB „Saldainis“, nesutikdama su priteistu ieškovei žalos atlyginimo dydžiu, jokių įrodymų (pavyzdžiui, kitų ūkio subjektų licencinių sutarčių dėl panašių saugotinų objektų analogiškoms ar tapačioms prekėms (produktams) naudojimo), leidžiančių teismui pagrįstai suabejoti ieškovės prašomo priteisti licencinio atlyginimo dydžio protingumu, sąžiningumu ir (ar) atitikimu rinkos sąlygoms, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos bylos nagrinėjimo metu įrodinėti faktinę ieškovės patirtą žalą, pateikiant duomenis apie tai, kiek prekių su ieškovės prekės ženklus atkartojančiais ar panašiais žymenimis, atsakovė įvežė ir išplatino Europos Sąjungos teritorijoje per prekių ženklų registracijos galiojimo laikotarpį bei kokias pajamas iš šių veiksmų apeliantė gavo. Tačiau atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė, paaiškinusi, kad užsakydama prekes iš Turkijoje ir Kinijoje esančių tiekėjų, ji nežino, kokiame įpakavime nusipirktos prekės bus pateiktos, nes užsakyme nurodomas tik bendrinis produkto pavadinimas (pavyzdžiui, kramtomoji guma, rūgštūs saldainiai, šokoladinis kiaušinis su žaisliuku), o tos pačios rūšies konditerijos prekė atvyksta įvairiuose įpakavimuose, kaip buvo ir konkrečiai nagrinėjamu atveju, į muitinės sandėlį atvykus tiek prekėms, pažymėtoms ieškovės prekių ženklais, tiek ir kitais žymenimis, į kuriuos ieškovė neturi jokių teisių.
21. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji pagal savo turimus dokumentus negali nustatyti ir apskaičiuoti kiek prekių, pažeidžiančių ieškovės teises, UAB „Saldainis“ buvo įvežusi ir išplatinusi iki 2017 m. lapkričio mėnesį įvykusių prekių sulaikymo, nesudaro šiuo konkrečiu atveju pagrindo mažinti priteistinos iš atsakovės žalos atlyginimo sumos, remiantis vien tik deklaratyviu atsakovės tikinimu, jog jos iš neteisėtų veiksmų gauta nauda galėjo būti tik nedidelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamų pasekmių dėl nenurodyto, neaiškaus įpakavimo (įforminimo) prekių užsakinėjimo rizika negali būti perkelta ieškovei, tuo labiau kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (pavyzdžiui, jos tiekėjų iš Kinijos ir Turkijos raštų ir pan.), patvirtinančių, jog ir prekių tiekėjai neveda jokios konkrečių įpakavimų apskaitos ir negali pateikti atsakovei duomenų, kiek prekių su konkrečios rūšies įpakavimu (kuriame yra Maša, Medvied atvaizdai ar kiti ieškovei priklausantys žymenys) buvo persiųsta atsakovei pagal jos užsakymus atitinkamu laikotarpiu.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Saldainis“ apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, nesudaro teisėto pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį, mažinant priteistos žalos atlyginimo sumos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 68 060 Eur žalos atlyginimą, nepažeidė nei materialinių teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą prekių ženklų savininko teisių pažeidimo atveju, nei proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
23. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atlyginimą. Kadangi šios išlaidos neviršija maksimalaus leidžiamo atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio ir į bylą pateikti šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 straipsnis), teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, priteisia ieškovei iš atsakovės visą 1 000 Eur sumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Kipro Respublikoje registruotai įmonei Animaccord Ltd. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ (juridinio asmens kodas 12640493) 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.