Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. N. (D. N.) ir T. N. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai D. N. ir T. N. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl D. N.; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl T. N.

Nurodo, kad abu skundžiami sprendimai iš esmės yra vienodi. Jie yra priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) akcininko D. N. atžvilgiu, kuris turėjo leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos šioje įmonėje pagrindu, ir jo sutuoktinės T. N. atžvilgiu, kuri turėjo leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Skundžiamas sprendimas iš dalies grindžiamas teiginiu, kad 2022 m. rugpjūtį įmonėje visą darbo laiką dirbusiems Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Pasak atsakovo, 2022 m. rugpjūtį darbo užmokestis darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, sudarė tik 3 019,37 Eur, o turėjo būti ne mažesnis nei 3 024,6 Eur. Ši nepriemokos klaida buvo pastebėta gavus skundžiamus sprendimus iš atsakovo. 2022 m. gruodžio 19 d. nepriemoka už rugpjūčio mėnesį buvo pašalinta, mokestiniai įsiskolinimai bei įsiskolinimai V. M. buvo padengti. Atsakovo nurodoma nepriemoka sudaro 5,23 Eur (3 024,6 Eur – 3 019,37 Eur) arba 0,173 procento (5,23 Eur x 100 / 3 108,8 Eur). Sprendimas iš dalies grindžiamas teiginiu, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas, esantis Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Ši situacija susiklostė ne dėl pareiškėjų ar įmonės kaltės, o dėl objektyvių, verslui būdingų priežasčių – darbuotojo noro nutraukti darbo sutartį. Dar iki V. M. pasitraukimo įmonė pradėjo ieškoti termomedienos gamybos darbuotojo. 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki skundžiamų sprendimų priėmimo, pasamdyta įdarbinimo agentūra darbuotoją surado. Surastas darbuotojas įmonėje įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 16 d. Šiuo metu darbuotojų trūkumo įmonėje nėra ir ji atitinka visus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2021 m. gegužės 26 d. pareiškėjas D. N. tuo pagrindu, kad jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2021 m. birželio 28 d. pareiškėja T. N. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu kaip D. N. sutuoktinė. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 22 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. birželio 22 d., ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. birželio 22 d.

Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie bendrovę bei jos darbuotojus. Buvo nustatyta, kad bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (O. J.). Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį buvo 3 275,98 Eur, o 2022 m. rugpjūtį – 3 019,37 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad bendrovės darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžiai ir bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 22S159793 konstatavo, kad pareiškėjas bei bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, nesant kitų Įstatymo numatytų pagrindų pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat buvo panaikintas (2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 22S160785).

Pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas sprendimas buvo paremtas Socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis. Įvertinus pareiškėjų skundo priedus (4, 5 ir 9) matyti, kad bendrovė bandė ištaisyti savo mokamo darbo užmokesčio ir darbuotojų neatitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kai ginčijami sprendimai jau buvo priimti (2022 m. gruodžio 19 d. pranešta „Sodrai“, sumokėti mokesčiai, naujas bendrovės darbuotojas įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 16 d.), todėl tai neturi įtakos jų teisėtumui.

Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Imperatyvų, nustatytų įstatyme, nesilaikymas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu ir negali paneigti padaryto pažeidimo. Pažymėtina, kad teisė gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra užsieniečio prigimtinė teisė. Užsienietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, pats turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, įsitikinti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų teisėtas, valdomos įmonės veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodo, kad 2021 m. balandžio 7 d. D. N. įstatymų nustatyta tvarka įsigijo 510 Bendrovės akcijų pagal 2021 m. balandžio 29 d. protokolą. Atsakovo sprendimas grindžiamas įtarimu, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams arba užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir dirbantiems įmonėje visą darbo dieną, buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio metų ketvirčio šalies ūkio BNP. Skirtumas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, buvo 5,23 Eur, o tai yra nereikšminga suma, neviršijanti apskaitos klaidų ribos ir paprastai padengiama perskaičiavimais darbuotojams kitais mėnesiais, jei būtų padarytos galimos klaidos. Dėl nedidelės apskaitos klaidos Socialinės gerovės agentūros informacinėje sistemoje darbuotojui V. M. deklaruotas ir faktiškai išmokėtas darbo užmokestis buvo šiek tiek mažesnis, nei turėjo būti. Pastebėjus šią klaidą, buvo atliktas perskaičiavimas, o pati klaida ištaisyta atliekant pataisymus Socialinės apsaugos agentūros informacinėje sistemoje ir sumokant trūkstamas sumas į biudžetą ir M.

Būdamas akcininkas ir neperžengdamas savo darbo pareigų ribų, D. N. neturėjo galimybės daryti įtakos bendrovėje kylantiems personalo klausimams ir negali būti laikomas atsakingu už šią bendrovės darbo santykių sritį. Agentūros įdarbintas darbuotojas dirba bendrovėje pagal darbo sutartį. Darbuotojas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir atitinka visus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktyje nustatytus reikalavimus. Darbuotojų trūkumas įmonėje nėra pagrindas panaikinti leidimus laikinai gyventi, todėl atsakovas neturėjo teisės panaikinti leidimą gyventi, jei nustatė tik formalią neatitiktį kiekybiniams kriterijams. Bendrovė visą laiką griežtai vykdė verslo planą, kuris buvo pateiktas atsakovui, kai D. N. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas advokatas prašė patikslintą skundą patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė patikslintą skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė patikslintą skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 22S159793 ir 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 22S160785 teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui D. N. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. 2021 m. birželio 22 d. Migracijos departamentas išdavė D. N. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. birželio 22 d.

2021 m. rugpjūčio 9 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti D. N. sutuoktinei pareiškėjai T. N. leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, t. y. iki galios D. N. leidimas laikinai gyventi.

Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2022 m. lapkričio 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie D. N. valdomą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, kad dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Kiti du darbuotojai yra užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi.

Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams O. I. ir V. M. bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. liepos mėn. buvo 3 275,98 Eur, o 2022 m. rugpjūčio mėn. – 3 019,37 Eur. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems užsieniečiams bendrai mokamas darbo užmokestis 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo mažesnis nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžių (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu buvo 3 024,60 Eur), o nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, atitinkantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad D. N. ir jo valdoma įmonė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų imperatyvių reikalavimų, todėl 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 22S159793 panaikino D. N. leidimą laikinai gyventi.

Atsižvelgęs į tai, kad leidimas laikinai gyventi D. N. buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 22S160785 panaikino T. N. išduotą leidimą laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.).

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, siekiant gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad asmuo atitiktų šį imperatyvaus pobūdžio reikalavimą. Priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka šių reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitiktis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017).

Teismų praktikoje nurodoma, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais UTPĮ nustatytais pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje eA-4983-624/2017). Tokia UTPĮ nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje bylos Nr. eA-3999-492/2018). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5142-415/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017 ir kt.).

Remiantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui D. N. buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir veiklą vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jam priklauso 510 įmonės akcijų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 22S159793 priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą – kad įmonėje dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t. y. O. I. Kiti du darbuotojai buvo užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

Migracijos departamentas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendrai mokamas darbo užmokestis buvo 3 019,37 Eur, t. y. mažesnis nei du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies bruto darbo užmokesčiai. 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime nurodoma, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu šis dydis buvo 3 024,60 Eur.

Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) viešai skelbiamais duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį vienas šalies bruto darbo užmokestis sudarė 1 799 Eur. Kaip minėta, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. gegužės 26 d. Pagal Valstybės duomenų agentūros viešai skelbiamą informaciją, 2021 m. pirmąjį ketvirtį vienas šalies bruto darbo užmokestis sudarė 1 517,40 Eur. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime atsakovas nenurodė, kurio 2021 m. ar 2022 m. konkretaus ketvirčio šalies bruto darbo užmokesčio dydį taikė priimdamas sprendimą, tačiau iš sprendimo turinio matyti, jog taikytas 1 512,30 Eur dydis (3 024,60 Eur / 2).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai skunde neginčija fakto, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priimant skundžiamus sprendimus neatitiko Įstatyme nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus bei jiems mokamo darbo užmokesčio. Teigia, kad dėl darbo užmokesčio darbuotojui V. M. nepriemokos buvo padaryta techninė klaida. Į bylą pateikta UAB „Eurodeo“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gruodžio 19 d. informacinio laiško, kuriame patvirtinama, jog buvo padaryta techninė klaida įvedant į „Sodros“ EDAS UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenis už darbuotoją V. M., kopija. Į bylą taip pat pateiktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymų darbuotojui V. M. ir „Sodrai“ kopijos. Skunde nurodoma, kad klaida dėl nepriemokos pastebėta iš atsakovo gavus skundžiamus sprendimus. Pareiškėjų įsitikinimu, 5,23 Eur nepriemoka negali būti pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti ir (ar) pakeisti; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

Taigi, nuo 2022 m. rugsėjo 3 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko dirbti tik vienas darbuotojas, atitinkantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, ir darbuotojams už 2022 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjus mažesnį darbo užmokestį, nei nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjo situacija nebeatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotam pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galioti. Šie faktai konstatuoti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. 22S159793.

Nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 6 d., o pareiškėjai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas įteiktas 2022 m. gruodžio 7 d. Bylos duomenys patvirtina, kad nauja darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiu buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 15 d., o nepriemoka darbuotojui V. M. ir „Sodrai“ sumokėta 2022 m. gruodžio 19 d., t. y. po skundžiamų sprendimų priėmimo ir įteikimo pareiškėjams.

Atsakovas, pagal tyrimo metu surinktus duomenis nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, turėjo formalų pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad įmonė neturėjo galimybių veikti taip, kad būtų vykdomi įstatymo reikalavimai, galėtų būti nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, kurios, jeigu būtų nustatytas atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkantis pareiškėjo elgesys, patvirtinantis, kad protingai pakankamomis priemonėmis tam tikrą laiko požiūriu apibrėžtą terminą buvo neįmanoma vykdyti įstatymo reikalavimų, leistų teismui pripažinti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą neproporcinga priemone. Abstraktaus pobūdžio paaiškinimai nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tik individualiai apibrėžtos įrodinėjamos ir teismo pripažintos įrodytomis aplinkybės, atitinkančios anksčiau paminėtus teisinius kriterijus, yra teisinis pagrindas, kuris leistų teismui pripažinti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą neproporcinga priemone. Pareiškėjas negali tikėtis jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai yra nustatyti patikimi duomenys, jog jis nėra įvykdęs visų Įstatymo keliamų reikalavimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme nustatytas aplinkybes, reikšmingas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėti, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, negeranorišką elgesį ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė apie tai pareiškėjų neinformavęs, todėl pareiškėjai negalėjo teikti jam paaiškinimų ar duomenų dėl sprendimuose nustatytos aplinkybės teisingumo. Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, įgyvendindamas užsieniečių kontrolę, vertino, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo reikalavimus, kurių pagrindu jiems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos informuoti pareiškėjus apie vykdomą tyrimą.

Pareiškėjai į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Įmonės verslo sprendimai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Atrankos ir konsultavimo paslaugų sutarties kopiją. Šia sutartimi UAB „Įmonės verslo sprendimai“ įsipareigojo teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ termomedienos gamybos darbuotojo atrankos ir konsultavimo paslaugas. Kaip minėta, darbo sutartis su nauju darbuotoju E. M. (Lietuvos Respublikos piliečiu) sudaryta 2022 m. gruodžio 15 d. Skunde nurodoma, kad įmonėje darbuotojų trūkumas tęsėsi trumpą laiką, jis atsirado ne dėl įmonės ar jos akcininkų kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjai teigia, jog pasamdyta įdarbinimo įmonė naują darbuotoją surado 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki skundžiamų sprendimų priėmimo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 1340 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimo įmonei už paslaugas sumokėjo po skundžiamų sprendimų priėmimo – 2022 m. gruodžio 19 d.

Kaip minėta, pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta, kad darbuotojams 2022 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sumokėtas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkantis darbo užmokestis, tačiau nurodė ir pateikė įrodymus, kad „Sodros“ duomenys buvo patikslinti, nepriemoka buvusiam darbuotojui V. M. ir „Sodrai“ buvo sumokėta. Nustatyta, kad skirtumas tarp Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkančio mokėtino darbo užmokesčio ir faktiškai sumokėto už 2022 m. rugpjūčio mėn. yra nedidelis, t. y. 5,23 Eur.

Užsienietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, pats turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, įsitikinti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų teisėtas, valdomos įmonės veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, t. y. kad visą išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktų Įstatymo jai keliamus reikalavimus, imtis reikalingų veiksmų bei priemonių, kad, be kita ko, užtikrintų, jog įmonėje įdarbintų visą darbo laiką dirbančių darbuotojų (atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas) bendras mėnesio darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus tris mėnesius. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, jog įmonė nuolat ieško papildomų darbuotojų gamybai, tačiau dėl gamybos specifikos, ribotų žmogiškųjų išteklių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kurioje yra pagrindinės gamybos patalpos, potencialių darbuotojų nenoro važiuoti į darbą tokį atstumą ir dirbti fizinį darbą nešildomose patalpose bei siūlomo darbo užmokesčio dydžio įmonė turėjo sudaryti sutartį su įdarbinimo agentūra. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, jog po skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsdama (praėjus 9 dienoms nuo sprendimo panaikinti D. N. leidimą laikinai gyventi įteikimo pareiškėjui) sudarė darbo sutartį su nauju darbuotoju, atitinkančiu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kad pareiškėjai ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų piktnaudžiavę migracijos procedūromis. Migracijos departamentas nei 2022 m. gruodžio 5 d. sprendime, nei teismo posėdyje nenurodė, jog pareiškėjo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir tikrojo pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įmonė sėkmingai Lietuvoje vykdo veiklą bei kad jos darbuotojams iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio buvo mokamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą atitinkantis darbo užmokestis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjų dėstoma pozicija dėl įvykusios klaidos sumokant darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvusiam darbuotojui V. M.

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą ir priimdamas sprendimą, turi išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės situacijai objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti, bei sprendimą pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3565-968/2021).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybių veikti taip, kad būtų vykdomi Įstatymo reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus. Byloje nustatytos aplinkybės dėl darbuotojų, atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laikytinos nuo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, o trečiojo suinteresuoto asmens elgesys Įstatymo reikalavimų neatitikimui pašalinti, teismo įsitikinimu, atitinka atidumo ir rūpestingumo standartus. Nustačius, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens elgesys patvirtina, kad protingai pakankamomis priemonėmis tam tikrą laiko požiūriu apibrėžtą terminą buvo neįmanoma vykdyti Įstatymo reikalavimų, tai sudaro pagrindą teismui pripažinti pareiškėjų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą neproporcinga priemone. Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjų teises ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, jog integruotis Lietuvoje, plėtoti verslą bus suteiktas laikas, nustatytas leidimuose laikinai gyventi.

Įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, priimdamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Esant tokiai situacijai, pripažintini pagrįstais pareiškėjų argumentai, jog atsakovas, priimdamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, jame išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas patenkinamas ir Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas panaikinamas.

Pareiškėjo sutuoktinės T. N.teisė gyventi Lietuvos Respublikoje šiuo atveju yra išvestinė iš pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai išduotas kaip pareiškėjo šeimos narei, todėl, teismui panaikinus Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kita skundo dalis taip pat patenkinama ir panaikinamas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas T. N. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų patikslintas skundas patenkintas, jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai į bylą pateikė įrodymus apie sumokėtą 45 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad žyminį mokestį sumokėjo pareiškėjas, žyminis mokestis priteisiamas D. N. iš atsakovo Migracijos departamento. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie pareiškėjo sumokėtus 1 452 Eur už advokato M. P. teisines paslaugas. Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, prašymas tenkinamas ir pareiškėjui priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiamos 1 497 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 800 Eur advokatui Andrejui Novikovui už teisines paslaugas. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė patikslinto skundo reikalavimus, o teismas patikslintą skundą patenkino, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. N. (D. N.) ir T. N. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 22S159793.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 22S160785.

Priteisti pareiškėjui D. N. (D. N.), gim. (duomenys neskelbtini), 1 497 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.