- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- eA-3565-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01088-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. H. (A. H.) (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3I-00084/4U/312 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H.“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Niekada nėra pateikęs Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančių duomenų apie turimą kvalifikaciją ir gautą pažymėjimą. Sprendime nurodomas faktas, kad mokymo įstaiga neatsakė į Migracijos departamento el. paštu siųstus paklausimus, niekaip neįrodo fakto, kad pareiškėjas joje nesimokė. Atsakymas iš (duomenys neskelbtini) miesto švietimo ir mokslo departamento, kuriame nurodoma, jog mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o jos išduoti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų, nėra teisiškai pagrįstas ir yra klaidinantis. Neaišku kokių būtent (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų neatitinka mokymo įstaiga. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių nėra aišku, ar mokymo įstaigai vykdant veiklą buvo pažeistos galiojančių teisės aktų nuostatos ir jeigu taip, tai kokios.
2.2. Migracijos departamentas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas Sprendimą neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą, nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius Migracijos departamento įtarimus. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, kad atsakovas turi įtarimų dėl jo pažymėjimo autentiškumo, jis būtų kreipęsis į mokymo įstaigą bei seniai surinkęs įrodymus, paneigiančius Migracijos departamento įtarimus.
2.3. Buvo pateiktas autentiškas pažymėjimas, todėl jis negali būti laikomas užsieniečiu, apgaulės būdu siekusiu gauti leidimą laikinai gyventi, piktnaudžiavusiu migracijos procedūromis, dėl ko Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai nusprendė pateikti jo duomenis centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C.SIS).
2.4. Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. 2021 m. sausio 28 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Apdailos guru“ (toliau – ir Bendrovė), ketindama įdarbinti pareiškėją suvirintoju dujomis ir elektra, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), pridėdama reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus, paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Kaip Užsieniečio kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Mokymo ir gamybos centro „Profesinė sauga“ (toliau – ir mokymo įstaiga) 2020 metais išduotas pažymėjimas Nr. 184-10-2020 (toliau – ir Pažymėjimas), kuriame nurodyta, jog 2020 metais pareiškėjui buvo suteikta 3-os kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija.
3.2. Migracijos departamentas nustatė, kad ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti pateikė visiškai analogiškus minėtos mokymo įstaigos išduotus kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus. Kilus pagrįstų įtarimų dėl dokumentų autentiškumo, atsakovas 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu osvita@kmda.gov.ua išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamentui (toliau – ir Švietimo ir mokslo departamentas), prašydamas informuoti apie tai, ar iš tikrųjų paklausime nurodytiems (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka (duomenys neskelbtini) taikomus standartus tokio tipo dokumentams. Gautame Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. oficialiame rašte Nr. 063-621 (toliau – ir Raštas), nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų.
3.3. Pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateikti pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.
3.4. Sprendime nėra konstatuota, kad pareiškėjas nesimokė mokymo įstaigoje, kad mokymo įstaiga pareiškėjui neišdavė Pažymėjimo ar, kad šį Pažymėjimą pareiškėjas suklastojo, todėl šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Švietimo ir mokslo departamento Raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, kad mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui Pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą.
3.5. Pareigos apklausti užsienietį prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu teisės aktai neįtvirtina ir užsieniečių apklausą Migracijos departamentas turi diskrecijos teisę organizuoti tik tuomet, jei nustato, kad tai yra reikalinga ir tikslinga reikšmingoms aplinkybėms įvertinti ir teisingam sprendimui priimti. Švietimo ir mokslo departamento Raštas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neturi teisinės galios ir nepatvirtina pareiškėjo įgytos kvalifikacijos, todėl atsakovui papildomų klausimų dėl šio dokumento nekilo ir pareiškėjo apklausa nebuvo reikalinga.
3.6. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, turėjo teisinį pagrindą Sprendimu nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, o šiuo atveju atsakovo nustatytos aplinkybės, sudariusios teisinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, leidžia pripažinti pareiškėją esant nesąžiningu, nepatikimu ir piktnaudžiaujančiu nustatytomis migracijos procedūromis.
3.7. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ryšiai, susiję su jo darbu Lietuvoje registruotose įmonėse, tačiau jie nėra ilgalaikio pobūdžio, taip pat nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, todėl pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. H. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2021 m. sausio 28 d. UAB ,,Apdailos guru“, ketindama įdarbinti pareiškėją suvirintoju dujomis ir elektra, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pridėdama reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas.
5.2. Kilus abejonių dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento autentiškumo, Migracijos departamentas 2021 m. sausio 26 d. išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) miesto tarybos valdymo organo Švietimo ir mokslo departamentui, kuriuo buvo prašoma pranešti, ar pareiškėjui buvo išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas, ar šio dokumentų blanko forma atitinka nustatytus standartus. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 28 d. gavo Švietimo ir mokslo departamento Raštą, kuriame nurodyta, kad pagal norminius (duomenys neskelbtini) teisės aktus įmonės, organizacijos, įstaigos bei švietimo įstaigos turi teisę išduoti valstybinius standartus atitinkančius dokumentus apie profesinį ir techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik atestacijos išlaikymo atveju. Mokymo įstaiga (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos užsakymų pagrindu turi licenciją švietimo veiklai organizuoti profesinio mokymo srityje. Tačiau mokymo įstaiga atestavimo procedūros nepraėjo: pareiškėjo pateiktas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas neatitinka nustatytos kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų blanko formos.
5.3. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą kvalifikaciją, vieną svarbiausių dokumentų, kai yra kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
6. Teismas aptarė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktus ir priėjo prie išvados, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas.
7. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu teisės aktai neįtvirtina, o bylos duomenys patvirtina, jog mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (Pažymėjimas) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų, pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių atsakovui pateikti pažymėjimai (yra tokios pačios formos ir turinio), todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės.
8. Teismas aptarė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad Migracijos departamentas turėjo pakankamą teisinį pagrindą svarstyti klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio nustatymo. Teismas aptarė Tvarkos 11–12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 dalį, ir iš Sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėjo duomenų įvedimas į C.SIS yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis (atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pateikti duomenys neatitiko tikrovės; galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į C.SIS; pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimą). Teismas sprendė, kad pareiškėjo duomenys į C.SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai.
9. Teismas vertino, jog Migracijos departamento Sprendimo motyvai iš esmės yra aiškūs, jis pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, likusių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nenagrinėjo, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados.
III.
10. Pareiškėjas A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus bei papildomai nurodo, kad:
11.1. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilino į svarbias faktines bylos aplinkybes ir sprendimą priėmė iš esmės remdamasis tik vienu dokumentu – Raštu, kuriame nurodyta tik tai, kad Pažymėjimas neatitinka valstybinio pavyzdžio, tačiau jame nėra nurodyta, jog Pažymėjimas netikras. Teismas nevertino jokių Užsieniečio į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad jis iš tikrųjų mokėsi mokymo įstaigoje, baigė visą mokymų kursą bei gavo tikrą, kvalifikaciją patvirtinantį Pažymėjimą, nepasisakė dėl to, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius teisės aktus, asmens kvalifikaciją gali patvirtinti ne tik išimtinai valstybinio standarto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, tačiau ir privačių bendrovių po kursų užbaigimo išduodami privataus pavyzdžio pažymėjimai.
11.2. Teismas visiškai nevertino Užsieniečio į bylą pateiktos advokatų biuro ,,MAKAROV TA PARTNERI“ (Makarovas ir partneriai) teisinės išvados, kurioje, be kita ko, yra aiškiai nurodyta, jog 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) įstatymas Nr. 4312 „Dėl darbuotoju profesinio tobulinimo“ suteikia galimybę įmonėms, organizacijoms, įstaigoms vykdyti neformalų darbuotojų profesinį mokymą, kuris nenumato valstybės nustatyto pavyzdžio dokumento išdavimo ir atitinkamai nėra licencijuojamas. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnį valstybės nustatyto pavyzdžio dokumentų dėl profesinio mokymo pavyzdžius patvirtina (duomenys neskelbtini) ministrų kabinetas. Profesinio mokymo įstaiga turi teisę išduoti valstybės nustatyto pavyzdžio profesinio mokymo dokumentus tik pagal akredituotas švietimo programas. Pagal neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą) profesinio mokymo įstaiga turi teisę išduoti savo pavyzdžio profesinio mokymo dokumentus.
11.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 29.23.3 punkte nėra pateiktas baigtinis kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas, o nurodoma, jog tai gali būti diplomas, pažymėjimas ar koks nors kitas dokumentas, patvirtinantis įgytą kvalifikaciją. Šiuo atveju pareiškėjas nesiekė dirbti aukštos kvalifikacijos darbo, dėl ko jam neturi būti privalomai taikomas reikalavimas, kad jis būtų baigęs mokslus išimtinai tik atitinkamą licenciją turinčioje įstaigoje, kuri turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus) tik išlaikius atestaciją. Rašte yra kalbama tik apie valstybinio pavyzdžio išduodamus dokumentus, tačiau jame nėra pateikta jokia informacija apie galimybę vykdyti neformalų darbuotojų profesinį mokymą, pagal neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą), kai profesinio mokymo įstaiga turi teisę išduoti savo pavyzdžio profesinio mokymo dokumentus, o taip pat nėra paneigtas tas faktas, kad Užsienietis iš tikrųjų mokėsi mokymo įstaigoje. Neaišku, kodėl tiek Migracijos departamentas, tiek teismas sprendė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, vien dėl to, kad jo Pažymėjimas yra nevalstybinio pavyzdžio.
11.4. Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, kad Užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, prieš priimdamas Sprendimą turėjo pareigą apklausti pareiškėją (kreiptis dėl papildomų paaiškinimų) ir pateiktus paaiškinimus, kartu su kitais surinktais duomenimis, įvertinti priimant sprendimą dėl Užsieniečio prašymo. To neatlikęs, Migracijos departamentas pažeidė objektyvumo principą bei Aprašo 80.2 punktą.
11.5. Teismas neįverto, ar priimto sprendimo dalis dėl draudimo atvyti 3 metus ir duomenų pateikimo į C.SIS, bus proporcinga ir adekvati siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti ir vykdyti verslą Lietuvoje ar darbo ir verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nėra įrodyta, jog Užsienietis, pateikęs prašymą dėl leidimo lakinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei, kad Pažymėjimas yra negaliojantis, todėl apskritai nėra jokio pagrindo taikyti minėto draudimo, nes nėra objektyviai nustatytas piktnaudžiavimas migracijos procedūromis bei nelegalios migracijos grėsmė.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo teismui argumentus, papildomai pažymėdamas, kad:
12.1. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams – Raštui. Mokymo įstaiga neturi teisės patvirtinti asmens profesinės kvalifikacijos įgijimo, o pareiškėjo argumentai, kad privataus pavyzdžio pažymėjimai lygiai taip pat patvirtina asmens kvalifikaciją pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone. Pareiškėjo teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos rašte aiškiai pažymima, kad pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 419 patvirtintų Švietimo ir gamybos proceso organizavimo profesinėse techninėse įstaigose nuostatų (su pakeitimais) 9 punktą, švietimo įstaigos absolventui, atsižvelgiant į sėkmingo jo kvalifikacijos atestavimo lygį, skiriamas švietimo, kvalifikacijos lygis „kvalifikuotas darbininkas“ iš įgytos atitinkamos kategorijos profesijos bei išduodamas valstybės nustatyto pavyzdžio diplomas arba darbininko kvalifikacijos suteikimo (kėlimo) liudijimas, o pareiškėjui išduotas pažymėjimas neatitinka valstybės nustatyto pavyzdžio profesinio (profesinio, techninio) išsilavinimo dokumento formos, Bendroje valstybinėje elektroninėje švietimo bazėje (toliau – ir BVEŠB) informacijos apie jo išdavimą nėra. Taigi, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra įgijęs suvirintojo elektra ir dujomis profesinės kvalifikacijos.
12.2. Pareiškėjas painioja mokymo įstaigos teisę vykdyti mokymus ir teisę suteikti kvalifikaciją. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas mokymo įstaigoje mokėsi ir, ar mokymo įstaiga jam išdavė pažymėjimą, galima pripažinti, kad pareiškėjas, savo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo patvirtindamas, kad jis turi suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją, kai pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) valstybinių standartų, mokymo įstaiga negalėjo patvirtinti pareiškėjo kvalifikacijos, teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis.
12.3. Advokato teisinė išvada neturi jokios teisinės reikšmės ir nepaneigia, kad mokymo įstaiga, nors ir turėjo teisę vykdyti profesinius mokymus, tačiau neturėjo teisės patvirtinti, kad asmuo įgijo profesinę kvalifikaciją (išduoti valstybinio pavyzdžio kvalifikaciją patvirtinančio dokumento). Pareiškėjo pateiktoje teisinėje išvadoje pažymima, kad asmenys, baigę individualius ar kursinius mokymus pagal profesijas, turi išlaikyti kvalifikacijos atestavimą, kurį sėkmingai išlaikius, suteikiama atitinkamos kategorijos įgytos profesijos kvalifikacija bei išduodamas darbininko kvalifikacijos pažymėjimas, kurio pavyzdį patvirtina (duomenys neskelbtini) ministrų kabinetas. Pareiškėjo pateikti įrodymai iš esmės patvirtina Migracijos departamento Sprendime bei ginčijamame sprendime nustatytas aplinkybes, kad mokymo įstaiga nebuvo atestuota, todėl negalėjo patvirtinti pareiškėjo kvalifikacijos, išduodama valstybinio pavyzdžio dokumento apie profesinį-techninį išsilavinimą.
Šalies argumentai
12.4. Pareiškėjo byloje pateiktame mokymo įstaigos rašte yra nurodyta tik tai, kad pareiškėjas išklausė suvirintojo elektra ir dujomis specialybės kursą ir gavo atitinkamą tai patvirtinantį dokumentą, tačiau nėra pažymima, kad pareiškėjui buvo suteikta profesinė suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija.
12.5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas nesiekė dirbti aukštos kvalifikacijos darbo, yra subjektyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimui. Būtent pareiškėjas buvo atsakingas už tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikta informacija ir kartu pateikiami dokumentai būtų teisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).
12.6. Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, kurios buvo susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl Sprendimas yra aiškus bei atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Įrodymų, kurie paneigtų Sprendime daromas išvadas, pareiškėjas nepateikė.
12.7. LVAT praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio neteisėtą veiką, kai užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, yra teisinis pagrindas vertinti, kaip tyčinius pareiškėjo veiksmus, kuriais siekta įgyti teisę apgaulės būdu, o tai netoleruotinas teisinės tvarkos pažeidimas, tuo pačiu yra proporcingas ir pateisinamas tokios priemonės, kaip draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos, taikymas (LVAT 2021 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2400-415/2021). Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis.
12.8. Pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkantį vieną iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-48-575/2021), todėl Migracijos departamentas priėjo išvados, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu vykti į kitas Šengeno valstybes ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. LVAT praktikoje išaiškinta, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galimai neteisėtą pareiškėjo migraciją, nes jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvendinimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3I-00084/4U/312 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H.“, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės ((duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų), yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių atsakovui pateikti pažymėjimai (yra tokios pačios formos ir turinio). Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjo duomenys į C.SIS dėl draudimo 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką įvesti teisėtai ir pagrįstai.
15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neįsigilino į svarbias faktines bylos aplinkybes, nevertino jokių Užsieniečio į bylą pateiktų dokumentų, o skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tik vienu dokumentu – Raštu.
16. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
17. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, nustatančios, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
18. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. UAB ,,Apdailos guru“, ketindama įdarbinti pareiškėją suvirintoju dujomis ir elektra, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pridėdama reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. Kilus abejonių dėl pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento autentiškumo, Migracijos departamentas 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į Švietimo ir mokslo departamentą, kuris Raštu atsakė, kad mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio-techninio) mokymo srityje pagal (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus liudijimus), jei jos yra atestuotos. Mokymo įstaigos atestacijos procedūra nėra atlikta, išduoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais (b. l. 21–22). Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą kvalifikaciją.
19. Migracijos departamento sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės, t. y. Pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės išduoti profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, Pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų, grindžiama Raštu, kuriuo buvo atsakyta į Migracijos departamento 2021 m. sausio 26 d. raštą „Dėl informacijos“ (b. l. 19–20). Šiuo aspektu nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. sausio 26 d. rašte nurodė, kad mokymo įstaiga („Profesionalus saugumas“) neatsakė į paklausimus, todėl prašoma tarpininkauti gaunant oficialų atsakymą į šiuos klausimus: a) ar yra duomenų, kad mokymo įstaigoje būtų mokęsi šie piliečiai; b) ar mokymo įstaiga yra išdavusi sertifikatus, pridėtus prie šio paklausimo? Ar pridedami dokumentai atitinka standarto reikalavimus?; c) ar yra galimybė pateikti dokumento, kurį išduoda mokymo įstaiga pavyzdį, ir kaip jis turi atrodyti. Kokia numeracija suteikiama, ar dokumente klijuojama nuotrauka ir kokie dar rekvizitai turi būti išduotuose diplomuose?
20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo remtis oficialiu Švietimo ir mokslo departamento Raštu, nes tiek Migracijos departamento 2021 m. sausio 26 d. raštas, tiek Raštas gali būti įrodymais administracinėje byloje (pateikti jų vertimai į lietuvių kalbą, šie vertimai patvirtinti juos išvertusio asmens parašu, o šių vertimų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti (ABTĮ 9 str. 2 d.).
21. Kita vertus, nors Migracijos departamentas 2021 m. sausio 26 d. rašte nurodė, kad mokymo įstaiga neatsakė į paklausimus dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tikrumo, byloje nėra duomenų, ar atsakovas kreipėsi į mokymo įstaigą dėl pareiškėjo Pažymėjimo patvirtinimo, minėtame rašte išvardinti 8 (duomenys neskelbtini)piliečių asmens duomenys, tačiau Užsieniečio duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos) tarp jų nėra. Kaip jau minėta, Švietimo ir mokslo departamentas Raštu konkrečiai neatsakė į Migracijos departamento klausimus, tačiau patvirtino, jog mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio-techninio) mokymo srityje pagal (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Mokymo įstaigos atestacijos procedūra nėra atlikta, išduoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais. Taigi iš Rašto, priešingai nei Migracijos departamentas konstatavo Sprendime, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo Pažymėjimas neatitinka tikrovės vien dėl to, jog jis neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų standartų. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamentas prie tokios išvados priėjo palyginęs pareiškėjo pateiktą Pažymėjimą su kitų 8 (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktais pažymėjimais (nustatė, jog jie yra tokios pat formos ir turinio), tačiau nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas mokymo įstaigoje nesimokė ir / ar neįgijo atitinkamos kvalifikacijos. Taigi darytina išvada, kad vien Raštas negalėjo būti pakankamas pagrindas Migracijos departamentui Sprendimu konstatuoti, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Pažymėjimą, neatitinkantį tikrovės.
22. LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir priimdamas Sprendimą, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymui objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei Sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Aprašo 80 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, kad Užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, prieš priimdamas Sprendimą turėjo pareigą apklausti pareiškėją (kreiptis dėl papildomų paaiškinimų) ir pateiktus paaiškinimus, kartu su kitais surinktais duomenimis, įvertinti priimant sprendimą dėl Užsieniečio prašymo (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2400-756/2020). To nepadaręs, Migracijos departamentas padarė esminį administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinį pažeidimą, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų (pvz., advokato išvados, mokymo įstaigos rašto „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos rašto „Dėl advokato užklausos nagrinėjimo“, išrašo iš kvalifikacinės atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 184“), kurie Migracijos departamentui nebuvo pateikti, kadangi šiuos duomenis Migracijos departamentas privalės įvertinti nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo ir dėl jo priimdamas naują sprendimą.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritarė atsakovo padarytoms išvadoms, tačiau nesigilino į bylai svarbias faktines aplinkybes, skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis vienu dokumentu – Raštu, visiškai nevertino ir neanalizavo pareiškėjo pateiktų įrodymų. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1370-575/2015). Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl draudimo atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką apeliacine tvarka nevertinami.
25. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 23 Eur ir 12 Eur).
27. ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žyminių mokesčių, mokamų už skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų (30 Eur), ir apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo (15 Eur), dydžiai. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą ir apeliacinį skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintina 1,25 Eur žyminio mokesčio dalis. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinos 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3I-00084/4U/312 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Grąžinti pareiškėjui A. H. (A. H.) 1,25 Eur (vieną eurą 25 centus) sumokėtą žyminio mokesčio dalį.
Priteisti pareiškėjui A. H. (A. H.) ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.