Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-04-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-2957-887/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
2YT-2957-887/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00855-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2957-887/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00855-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 16 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei D. K. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Š. pateikė skundą dėl antstolės D. K. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0164/13/00793, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2018 m. kovo 1 d. patvarkymą Nr. S-18-164-2608 dėl „Skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ ir grąžinti pagal patvarkymą nurašytas lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad patvarkymas neteisėtas, kadangi nukreiptas į pareiškėjo artimųjų siunčiamas pinigines lėšas, kurios neviršija 1 MMA. Taip pat, kad šios lėšos laikytinos kitomis pajamomis, kurios turi užtikrinti skolininkui minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.

Antstolė D. K. 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. S-18-164-3729 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad antstolė visus veiksmus atliko nepažeisdamas teisės aktų nuostatų.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Iš byloje esančių dokumentų, prijungtos vykdomosios bylos matyti, kad antstolės D. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0164/13/00793 pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1540-720/2013 dėl 2 515,76 Lt (728,61 Eur) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai išieškojimo. Antstolė 2013 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Raginimu pasiūlė skolininkui sumokėti žalą geruoju. Skolininkui geranoriškai neatlyginus žalos atlyginimo, antstolė be kitų išieškojimo vykdymo veiksmų, 2018 m. kovo 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-164-2608 dėl „Skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“.

Pareiškėjas V. Š. skunde nurodo, kad antstolė D. K. neteisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo artimųjų pareiškėjui pervedamas asmenines lėšas, reikalingas jo poreikiams tenkinti. Pareiškėjas pateiktame skunde remiasi CPK 668 straipsnio 1 dalies norma, kurioje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.

Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus intra vires, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c. b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė D. K. Kauno tardymo izoliatoriui kalėjimui nusiųstame 2018 m. kovo 1 d. patvarkyme dėl „Skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodė, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Be to pažymėtina, kad bylos duomenimis iš pareiškėjo sąskaitos, esančios Kauno tardymo izoliatoriuje, pagal skundžiamą patvarkymą lėšų neišieškota.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į antstolės D. K. argumentus, teismas daro išvadą, kad pripažinti neteisėtais antstolės D. K. veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė