Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, veikdamas Telšių apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“, P. S. įmonė, UAB „S. L.“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, M. G., D. E. G. teisių perėmėjai, S. B., S. V., Z. S., I. J., V. A., V. M., R. N., Z. N., S. V., J. S., J. S., Z. B., A. P., G. L., A. U., V. A., M. G., R. A. teisių perėmėjai, V. B., L. G., P. J., A. N., J. A., P. K., Ž. V., A. G., S. K., Z. P., J. P., Emilija A. J., M. J., K. J., S. J., P. S., S. G. teisių perėmėjai, V. B., J. S. teisių perėmėjai, S. B., V. A., M. P., D. N., R. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad likviduotos ŽŪB „B. A.“ 2002 m. lapkričio 5 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolu Nr. 6 buvo nuspręsta vandentiekį atiduoti už pajus pareiškėjai. Likviduota ŽŪB „B. A.“ 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė pareiškėjai A. S. siurblinę (1983 m.), vandens paskirstymo pastatą (1972 m.), siurblinę (1972 m.), vandens bokštą su priestatu (1984 m.). Minėto 2002 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo ir 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu nuo 2003 m. kovo 20 d. nuosavybės teisės į pastatą – vandens paskirstymo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – siurblinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pagalbinį pastatą prie vandens bokšto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinius tinklus – vandens bokštą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos pareiškėjos A. S. vardu. Pareiškėjos sutuoktinis P. S. sutuoktinei atitekusiems vandentiekio tinklams administruoti ir eksploatuoti 2003 m. birželio 26 d. įkūrė ir įregistravo individualią įmonę, kuri nuo 2003 metų eksploatuoja, prižiūri ir remontuoja minėtus objektus.

9. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ „Registrų centras“ prašymą atmetė. Todėl pareiškėja 2022 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 2002 m. lapkričio 5 d. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą sprendimu tenkino. Telšių apylinkės teismas nusprendė nustatyti faktą, jog A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 17 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

10. Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. prašymu (2024 m. balandžio 8 d. VĮ „Registrų centras“ įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) prašė VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – vandentiekio tinklus (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2002-11-05 protokolas Nr. 6, 2002-11-05 priėmimo-perdavimo aktas).

11. VĮ „Registrų centras“ pareiškėjos A. S. 2024 m. balandžio 8 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atmesti, nes pateiktuose dokumentuose nebuvo Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamiesiems daiktams identifikuoti. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi būti įskaitomi, juose turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti būtini duomenys, asmenų, susijusių su šio objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, vardai, pavardės ir asmens kodai (jeigu jie suteikti Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais - gimimo datos ir, jeigu suteikti, - ILTU kodai), juridinių asmenų, susijusių su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, pavadinimai ir kodai, investicinio fondo, susijusio su šio objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, pavadinimas ir kodas bei nekilnojamojo daikto, susijusio su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, unikalus numeris. Registro objekto įregistravimo, išregistravimo arba duomenų keitimo pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Pateiktame 2002 m. lapkričio 5 d. protokole Nr. 6 nurodyta, kad <...nuspręsta vandentiekį atiduoti už pajus A. S.>, tačiau 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo-perdavimo akte nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti prašomus įregistruoti vandentiekio tinklus.

12. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio reikalavimais, 2024 m. gegužės 17 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki rašytinio teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

14. CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.).

16. Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime aptariamus statinius (vandentiekio tinklus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme (CK 4.47 straipsnis) įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. iš Juridinių asmenų registro išregistruota Žemės ūkio bendrovė „B. A.“ 2002 m. lapkričio 5 d. protokolu Nr. 6 Pareiškėjai, kaip buvusiai šios žemės ūkio bendrovės narei, už pajus atidavė vandentiekį su bokšto linijomis ir siurblinėmis. Pareiškėjos teigimu, pagal 2002 m. lapkričio 5 d. protokolą Nr. 6 kartu su kitais nekilnojamaisiais daiktais įsigyti taip pat ir vandentiekio tinklai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai yra nurodyti minėtame 2002 m. lapkričio 5 d. protokole Nr. 6 kaip „bokšto linijos“. Pareiškėjai atitekusiems vandentiekio tinklams bei pastatams eksploatuoti 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjos sutuoktinio P. S. vardu buvo įregistruota individuali įmonė – P. S. įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklausančius vandentiekio tinklus ir pastatus nuo 2003 m. eksploatuoja, prižiūri, remontuoja ir t. t. ši įmonė. Todėl, aptariami vandentiekio tinklai, yra valdomi ir eksploatuojami pagal paskirtį nepertraukiamai nuo 2003 metų. Pareiškėja nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į šiuos statinius (vandentiekio tinklus). Byloje nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas (vandentiekio tinklai) būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, byloje nėra duomenų, jog viešame registre nekilnojamasis turtas (vandentiekio tinklai) įregistruoti kitų asmenų vardu, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo, ar kad statinius (vandentiekio tinklus) būtų užvaldęs kas nors kitas.

18. Pareiškėja rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, saugojo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys nereiškė pretenzijų dėl statinių (vandentiekio tinklų) nuosavybės teisės. Byloje taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė – prižiūrėjo statinius, juos tvarkė, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savus valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės į aptariamą nekilnojamąjį turtą (vandentiekio tinklus) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – vandentiekio tinklus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.