- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- e2YT-795-1008/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00140-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- A. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (po reikalavimo pakeitimo), suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“, P. S. įmonė, VĮ „Turto bankas“, P. S., biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. S. 2022 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 2002 m. lapkričio 5 d. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2022 m. gegužės 17 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl reikalavimo pagrindo pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti pateikto reikalavimo pagrindą ir nustatyti faktą, kad pareiškėja A. S. pagal įgyjamąją senatį yra įgijusi asmeninės nuosavybės teisę į šiuo metu likviduotai bei išregistruotai žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Balėnų agroservisas“ priklausiusį nekilnojamąjį daiktą – siurblinę 1983 m. – 2003 Lt vertės, arba gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu likviduota bei dar 2005 metais išregistruota ŽŪB „Balėnų agroservisas“, pagal šios bendrovės likvidavimo komisijos 2002 m. lapkričio 5 d. protokolą Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą pareiškėjai, kaip buvusiai šios žemės ūkio bendrovės narei už pajus asmeninei nuosavybei perdavė šiuos nekilnojamuosius daiktus: siurblinę 1983 m. – 2003 Lt vertės; vandens paskirstymo pastatą 1972 m. – 1107 Lt vertės; siurblinę 1972 m. – 3004 Lt vertės ir vandens bokštą su priestatu 1984 m. – 9886 Lt vertės, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to minėtus nekilnojamuosius daiktus ir savo nuosavybės teisę į juos pareiškėja pateikė įregistruoti Nekilnojamojo turto registrui, bei dar 2003 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti: pastatas – vandens paskirstymo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – pagalbinis pastatas prie vandens bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžineriniai tinklai – vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įregistruota ir pareiškėjos nuosavybės teisė į juos. Nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad minėti nekilnojamieji daiktai pareiškėjai priklauso bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise. Šiems pareiškėjai pagal 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo aktą atitekusiems vandentiekio tinklams bei pastatams eksploatuoti dar 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjos sutuoktinis P. S. įregistravo individualią įmonę – P. S. įmonę, todėl minėtus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus bei pastatus pareiškėja perdavė naudoti šiai įmonei, kuri šiuos eksploatuoja, prižiūri, remontuoja nuo 2003 m. iki šiol. 2021 m. lapkričio mėnesį, pareiškėjai ruošiantis minėtų jai nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų perdavimui Mažeikių rajono savivaldybei, atsitiktinai paaiškėjo, kad iš ŽŪB „Balėnų agroservisas“ pagal jau minėtą 2002 m. lapkričio 5 d. protokolą Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą kartu su kitais nekilnojamaisiais daiktais pareiškėjai taip pat perduota siurblinė 1983 m. – 2003 Lt vertės, kuri nekilnojamojo daikto kadastro byloje šiuo metu yra įvardinta kaip gręžinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruota. Siekdama išspręsti tokią situaciją pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl šio jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įregistravimo, tačiau pareiškėjai buvo atsakyta, jog skiriasi šio gręžinio duomenys, esantys minėtame 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte bei nekilnojamojo daikto kadastro byloje, t. y. gręžinio pase bei 1989 m. lapkričio 28 d. perdavimo – priėmimo akte jo statybos metai yra įrašyti 1989 m., o 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte yra nurodyti 1983 m., todėl pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Vis tik minėtas gręžinys iš tiesų yra ta pati ŽŪB „Balėnų agroservisas“ pagal 2002 m. lapkričio 5 d. protokolą Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą pareiškėjai perduota siurblinė 1983 m. – 2003 Lt vertės, tik priėmimo – perdavimo akte dėl pareiškėjai nežinomos priežasties yra klaidingai nurodyti jos statybos metai. Nurodo, kad pareiškėjos įsigyta siurblinė 1983 m. – 2003 Lt vertės, arba nekilnojamojo daikto kadastro byloje įvardintas gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos įgytas sąžiningai ir teisėtai, be to, pareiškėja šį gręžinį iki pat šiol atvirai valdo beveik dvidešimt metų. Todėl matytina, jog šiuo atveju taip pat yra visos sąlygos, kad būtų nustatytas faktas, jog pareiškėja, kuri nėra formali minėto nekilnojamojo daikto savininkė, bet yra sąžiningai jį įgijusi bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo daugiau kaip dešimt metų jį valdo, yra įgijusi nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį daiktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ iki reikalavimo pagrindo pakeitimo pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėja VĮ „Registrų centras“ teikė 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą įregistruoti gręžinį ir nuosavybės teisę į jį 1989 m. gruodžio 22 d. gręžinio paso Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. lapkričio 5 d. protokolo Nr. 6, 2002 m. lapkričio 5 d. perdavimo-priėmimo akto ir 2021 m. lapkričio 19 d. parengtos elektroninės nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos pagrindu. Išnagrinėjęs šį prašymą ir pateiktus dokumentus, teritorinis kadastro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. SPR5-19492 (14.4 E) atmetė pareiškėjos prašymą, nes pateiktuose dokumentuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui identifikuoti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pase ir 1989 m. lapkričio 28 d. gręžinio perdavimo – priėmimo akte Nr. 5699/(duomenys neskelbtini) gręžinio statybos metai įrašyti 1989 m., o 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte perduodamas vandens bokštas su priestatais pastatytas 1984-1986 metais. Iš gręžinio pase 1997 m. liepos 17 d. padaryto įrašo matyti, kad Žemės gelmių registre nėra duomenų apie gręžinio įregistravimą. Pateiktas 1989 m. gruodžio 22 d. gręžinio pasas neatitinka teisės aktų reikalavimų – surašytas rusų kalba, o dokumento vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu, nepateiktas. Kadastro tvarkytojas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad minėtuose dokumentuose ir kadastro duomenų byloje užfiksuoti tie patys nekilnojamieji daiktai bei laikė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisės atsiradimo į gręžinį. Nurodo, jog jeigu pareiškėja įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl gręžinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, VĮ „Registrų centras“ neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ iki reikalavimo pagrindo pateikimo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, kad iš byloje pateiktų ŽŪB „Balėnų agroservisas“ likvidacinės komisijos 2002 m. lapkričio 5 d. protokolo Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo akto matyti, kad pareiškėjai už pajus buvo perduota siurblinė 1983 m. – 2003 Lt vertės. Ši siurblinė nekilnojamojo daikto kadastro byloje šiuo metu yra įvardinta kaip gręžinys, o jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruota. Pareiškėjai, kaip buvusiai minėtos žemės ūkio bendrovės narei, už pajus asmeninei nuosavybei pagal minėtus protokolą ir aktą taip pat perduoti: vandens paskirstymo pastatas 1972 m. – 1107 Lt vertės; siurblinė 1972 m. – 3004 Lt vertės ir vandens bokštas su priestatu 1984 m. – 9886 Lt vertės. Taigi, visuma aplinkybių byloje leidžia daryti išvadą, jog ŽŪB „Balėnų agroservisas“ pareiškėjai perdavė visus vandens tiekimo įrenginius, įskaitant ir nekilnojamąjį daiktą – gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu po reikalavimo pagrindo pakeitimo suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ patikslintame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos A. S. pareiškimas gali būti patenkintas tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Nurodo, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Pagal byloje esančius duomenis yra akivaizdu, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas 1989 metų statybos statinys, į kurį pareiškėja prašo nustatyti jai nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat į bylą nėra pateikti dokumentai, kokiu pagrindu buvo užbaigta minėtų statinių statyba, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu jis buvo suformuotas ir kieno lėšomis jis buvo pastatytas. Be to, pareiškėja nenurodė priežasčių dėl kurių šis statinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kai jį pradėjo valdyti. Taip pat mano, kad šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjos pareikštų prašymų turėtų pasisakyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kadangi šios institucijos gali turėti bylai aktualių duomenų apie minėtą statinį. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad patvirtina, jog minėti ginčo statiniai nėra įtraukti į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Taip pat, atsižvelgus į Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, nėra pagrindo pradėti bešeimininkio turto procedūras. Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu išpirkti vandens gręžinį, tokiu būdu užtikrinant vandens tiekimą Balėnų kaimo gyventojams, tačiau, paaiškėjus, kad viena iš pirkimo objekto sudedamųjų dalių, šiuo atveju – siurblinė, kurioje yra gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota VĮ Registrų centre pareiškėjos vardu, tolimesnės išpirkimo procedūros sustabdytos. Atsižvelgus į visus byloje pateiktus dokumentus mano, kad pagal ŽŪB „Balėnų agroservisas“, likvidacinės komisijos 2002 m. lapkričio 5 d. protokolą Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo –perdavimo aktą, pareiškėjai už pajus turėjo būti perduota visa visuma statinių: vandens paskirstymo pastatas 1972 m., siurblinė 1972 m., vandens bokštas su priestatu 1984 m. ir tuo pačiu ginčo objektas – siurblinė 1983 m. – 2003 Lt vertės. Ši siurblinė nekilnojamojo daikto kadastro byloje šiuo metu yra įvardyta kaip gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio yra tiekiamas vanduo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir todėl nekyla abejonių dėl ilgamečio šio statinio eksploatavimo ir valdymo. Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų nustatytas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu, jei teismas konstatuos ir bus įrodyta, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
Suinteresuotas asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte perduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašo 4 numeriu įrašytas 1984 m. vandens bokštas su priestatu, kas galimai pagal nurodytus statybos metus atitiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotus du atskirus daiktus: vandentiekio bokštą (statybos pradžia ir pabaiga 1984 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinį pastatą prie vandens bokšto (statybos pradžia ir pabaiga 1984 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte 2 numeriu įrašytas 1972 m. vand. pask. – Nekilnojamojo turto registre registruotą vandens paskirstymo pastatą (statybos pradžia ir pabaiga 1972 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte 3 numeriu įrašyta 1972 m. siurblinė – Nekilnojamojo turto registre registruotą siurblinę (statybos pradžia ir pabaiga 1972 m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) daugiau registruotų daiktų nėra, tačiau nėra ir 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte 1 eilės numeriu nurodytos siurblinės 1983 m, darytina prielaida, kad ji dėl nežinomų priežasčių 2003 metais nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, palieka spręsti teismui, ar pareiškėja siekdama nusistatyti asmeninės nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, į šiuo metu likviduotai bei išregistruotai ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ priklausiusį nekilnojamąjį daiktą – siurblinę 1983 m. – 2003 Lt vertės, arba gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išpildė visus teisės aktuose taikomus reikalavimus įgyjamosios senaties institutui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad likviduotos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ 2002 m. lapkričio 5 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolu Nr. 6 buvo nuspręsta vandentiekį atiduoti už pajus pareiškėjai. Likviduota ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė pareiškėjai A. S. siurblinę (1983 m.), vandens paskirstymo pastatą (1972 m.), siurblinę (1972 m.), vandens bokštą su priestatu (1984 m.). Minėto 2002 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo ir 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu nuo 2003 m. kovo 20 d. nuosavybės teisės į pastatą – vandens paskirstymo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – siurblinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pagalbinį pastatą prie vandens bokšto, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinius tinklus – vandens bokštą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos pareiškėjos A. S. vardu. Pareiškėjos sutuoktinis P. S. sutuoktinei atitekusiems vandentiekio tinklams administruoti ir eksploatuoti 2003 m. birželio 26 d. įkūrė ir įregistravo individualią įmonę, kuri nuo 2003 metų eksploatuoja, prižiūri ir remontuoja minėtus objektus.
Pasak pareiškėjos 2021 m. lapkričio mėnesį, pareiškėjai ruošiantis minėtų vandentiekio tinklų perdavimui Mažeikių rajono savivaldybei, jai atsitiktinai paaiškėjo, kad likviduota ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ 2002 m. lapkričio 5 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolu Nr. 6 ir 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu taip pat perdavė pareiškėjai siurblinę (1983 m.), kuri nekilnojamojo daikto kadastro byloje šiuo metu yra įvardinta kaip gręžinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruota.
Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) (5699), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ „Registrų centras“ prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose – 2002 m. lapkričio 5 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokole Nr. 6 ir 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamam daiktui identifikuoti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pase ir 1898 m. lapkričio 28 d. gręžinio perdavimo priėmimo akte Nr. 5699/(duomenys neskelbtini) – gręžinio statybos metai įrašyti 1989 m., o 2002 m. lapkričio 5 d. priėmimo – perdavimo akte perduodamas vandens bokštas su priestatais statytas 1984-1986 metais. Iš gręžinio pase 1997 m. liepos 17 d. padaryto įrašo matyti, kad Žemių gelmių registre nėra duomenų apie gręžinio įregistravimą. Pateiktas 1989 m. gruodžio 22 d. gręžinio pasas neatitinka teisės aktų reikalavimų – surašytas rusų kalba, o dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu, nepateiktas. VĮ „Registrų centras“ sprendė, kad negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog minėtuose dokumentuose ir kadastro duomenų byloje užfiksuoti tie patys nekilnojamieji daiktai bei pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus.
Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. VĮ „Registrų centras“ taip pat pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Registrų centras“ prašymą atmetė, kadangi Nekilnojamojo registro tvarkytojui išnagrinėjus pareiškėjos aukščiau paminėtą prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, aukščiau minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matyti, kad likviduota ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ 2002 m. lapkričio 5 d. pareiškėjai A. S., kaip buvusiai šios žemės ūkio bendrovės narei už pajus asmeninei nuosavybei perdavė nekilnojamuosius daiktus, kuriuos įvardino kaip siurblinę (1983 m.), vandens paskirstymo pastatą (1972 m.), siurblinę (1972 m.), vandens bokštą su priestatu (1984 m.). Vis tik, iš byloje esančių duomenų visumos, akivaizdu, kad vienas iš pareiškėjos asmeninei nuosavybei perduotų daiktų įvardintas klaidingai, t. y. nurodyta, kad pareiškėjai perduota siurblinė (1983 m.), nors realiai buvo perduotas gręžinys, kurio statyba baigta 1989 metais.
Byloje nenustatyta, kad gręžinys būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo, ar kad paminėtą gręžinį būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėtas gręžinys neįregistruotas viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Iš suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime pateiktų paaiškinimų nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėja minėta gręžinį nepertraukiamai valdo nuo 2002 m. lapkričio 5 d., t. y. virš dvidešimt metų, visą valdymo laiką gręžinys buvo valdomas atvirai ir nepertraukiamai.
Teismo vertinimu, minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pretenzijų į valdomus gręžinius ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir turto įtraukimas į pareiškėjos sutuoktinio P. S. įregistruotos individualios įmonės apskaitą, kuri eksploatuoja, prižiūri ir remontuoja minėtus objektus. Teismo vertinimu, tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą šio turto priklausymą valstybei ar savivaldybei.
Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių duomenų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėjai pagal likviduotos ŽŪB „(duomenys neskelbtini) agroservisas“ 2002 m. lapkričio 5 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 6 bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą buvo perduotas gręžinys, kurio statyba baigta 1989 metais, o ne siurblinė, 1983 metų statybos. Byloje nėra duomenų, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl minėto objekto.
Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą gręžinį, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) (5699), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, jog A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) (5699), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.