Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. S. 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 22 val. Ganyklų g. ir Pirties g. sankryžoje, Palangoje, vairavo motorolerį „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Šioje D. S. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog vairavo draugui priklausantį motorolerį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Važiuodamas nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į kitą automobilį. Kartu vežėsi draugą. Iš kur gavo alkoholio neprisimena, tačiau jį vartojo vienas. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartojo antrą kartą gyvenime. Savo elgesį vertina neigiamai, įvykis paveikė, todėl padarė išvadas ir ateityje taip nesielgs. Po įvykio nevartoja alkoholio, grįžta namo anksti. Šiuo metu nesimoko, nes nori dirbti, tačiau šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Atsiradus galimybei ar pasiūlymui ateityje įgytų profesiją ar išklausytų kursus. Šiuo metu gyvena su mama, su tėvu nebendrauja. Apie įvykį mamai pasakė policijos pareigūnai. Jis buvo Vaikų teisių tarnyboje, kurie pasiūlė kreiptis pas psichologą, išklausyti kursą apie alkoholio vartojimą ir jis su šiais pasiūlymais sutiko.

3. Įstatyminė atstovė K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po šio įvykio D. labai pasikeitė, jis dažnai būna namuose, nutraukė bendravimą su blogą įtaką darančiais draugais, bendrauja tik su vienu draugu. Jie kartu buvo Užimtumo tarnyboje. Jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlys sūnui įgyti specialybę, pastarasis sutiks. Mano, kad jo alkoholio vartojimą paskatino artimojo (dėdės) mirtis, nes šis juo rūpinosi ir buvo tarsi tėvas. Neabejoja, kad sūnus ateityje pasitaisys, jis sutiko gavęs pasiūlymą mokytis, sutiko su siūloma psichologo pagalba.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Kaltinamojo D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

6. Liudytojo N. I. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškino, kad 2021 m. žiemos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis nusipirko mopedą „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo mopedu važinėjasi jis. 2022 m. rugsėjo 3 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis mopedu atvažiavo prie Jurgučio mokyklos, Palangoje, tikslaus adreso neprisimena, kur sutiko savo pažįstamus P. A. ir D. S.. Jis su jais pasikalbėjo. Jie buvo blaivūs. Jis D. davė pasinaudoti savo mopedu. Kad D. neturi teisės vairuoti mopedo, jis nežinojo. Susitarė, kad D. mopedą grąžins jam sekančią dieną. 2022 m. rugsėjo 5 d. jis iš D. sužinojo, kad pastarasis, būdamas neblaivus, Palangoje vairavo jo mopedą ir D. sustabdė policijos pareigūnai. Kad D. būdams neblaivus vairuos jo mopedą - jis nežinojo (b. l. 27 - 29).

7. Liudytojo P. A. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškino, kad D. S. yra jo draugas. 2022 m. rugsėjo 2 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko su D. S. Po to abu atėjo į Jurgučio mokyklos stadioną, adreso nežino, Palangoje. Būdami su D. stadione, vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos jiems nupirko trys nepažįstami vyrai. Jis ir D. prisigėrė. Kiek prisimena, po to abu nuėjo prie D. namų, kur stovėjo N. I. mopedas „Aprilia“, valst. numerio nežino. Šiuo mopedu vasaros metu važinėjosi jis, nes turi teises vairuoti mopedą. Kiek prisimena, mopedo rakteliai buvo palikti mopedo užvedimo spynelėje. D. būdamas girtas užsivedė mopedą. Jis D. liepė niekur nevažiuoti, bet šis jo neklausė. Ar D. turi teisę vairuoti mopedą – jis nežino. Bijodamas, kad D. neužsimuštų vairuodamas neblaivus mopedą, jis atsisėdo ant keleivio sėdynės. Kartu su D., šio vairuojamu mopedu, iš Sodų gatvės nuvažiavo į Pirties gatvę. Tada Pirties gatve važiavo link Ganyklų gatvės. D. vairuodamas mopedą įvažiavo į lengvąjį automobilį. Lengvojo automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę nustatė D. neblaivumą (b. l. 34 - 36).

8. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog atvykus į įvykio vietą Ganyklų g. ir pirties g. sankryžą, Palangoje, rastas ant važiuojamosios kelio dalies stovintis automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinė dalis, galinis bamperis, apgadinti. Šalia automobilio, ant šaligatvio matomas motoroleris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įvairiais apgadinimais, iškritusia priekine lempa, kuri buvo šalia motorolerio, abu transporto priemonės šonai apgadinti, nubraižyti. Atidarius motorolerio sėdynę, bagažinėje matomi įvairūs rūbai, buteliukai su vandeniu ir 1 litro talpos stiklinis butelis degtinės „Lithuania original“, kuriame matomas skaidrios spalvos skystis, kurio likutis apie 0,3 l. Ant motorolerio vairo pakabinti du juodos spalvos šalmai (b. l. 13 - 14).

9. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 3 d. fotolentelėje Nr. 1 (2022 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolo priede) užfiksuotos septynios fotografijos. Nufotografuotas bendras įvykio vaizdas, vaizdas iš priekio, kairės ir dešinės pusių bei galo, motorolerio bagažinės vaizdas. Fotografijose matyti ant šaligatvio, šalia kelio pastatytas ir apgadintas tamsios spalvos motoroleris, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant motorolerio vairo pakabinti du šalmai. Motorolerio bagažinėje matyti rūbai, buteliukai, iš kurių vienas yra alkoholinio gėrimo – degtinės (b. l. 16 – 20).

10. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog motorolerio „Aprilia“ vertė – 660 eurų (b. l. 50).

11. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog motoroleris „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas N. I. vardu. (b. l. 48 – 49).

12. 2022 m. rugsėjo 2 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad D. S. pirmu tikrinimu 22 val. 09 min. nustatyta mažiausia koncentracija – 1,57 promilių etilo alkoholio, o 22 val. 25 min. antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija – 1,55 promilių etilo alkoholio. D. S. su tikrinimo rezultatais sutiko. Tikrinimas atliktas prietaisu Nr. 1710831 alkotesteriu Drager Alkotest 751 Nr. ARJK-0117 (b. l. 58). 2022 m. gegužės 23 d. patikros sertifikate Nr. 1710831 nurodyta, jog alkotesteris Drager Alkotest 751 Nr. ARJK-0117 yra tinkamas naudoti iki 2022 m. lapkričio 23 d. (b. l. 62).

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Be to, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

14. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Surinkti įrodymai patvirtina jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi D. S. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 22 val. Ganyklų g. ir Pirties g. sankryžoje, Palangoje, vairavo motorolerį „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, liudytojų duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

15. BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

17. Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecijos teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

18. Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo galimybę kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu yra nepilnametis. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, praeityje dirbo pagalbiniu darbininku statybose. Šiuo metu D. S. niekur nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis yra pagrindinio išsilavinimo, tačiau pozityviai žvelgia į savo ateitį ir atsiradus progai (pasiūlymui), sutiktų įgyti atitinkamą kvalifikaciją ar profesiją. Be to, tiek jis pat, tiek jo atstovė pagal įstatymą K. S. teigė, kad alkoholiu kaltinamasis nepiktnaudžiauja, vartojo tik antrą kartą, nes išgyvena dėl itin artimo žmogaus netekties. Pats kaltinamasis ketina keisti ir iš dalies jau pakeitė savo gyvenimo būdą – nustojo bendrauti su blogą įtaką darančiais draugais, daugiau laiko praleidžia namuose, ypač vakarais, po įvykio nebevartoja alkoholinių gėrimų, priėmė Vaikų teisių tarnybos pasiūlymą ir sutiko lankytis pas psichologą bei išklausyti kursą apie alkoholio vartojimą. Teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, todėl pagrindas manyti, kad D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas D. S. atžvilgiu.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametis D. S., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslingai jam, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skirti auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. S. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 3) uždrausti vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.) (BK 87 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

20. Pagal BK 67 straipsnio 4 dalį nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.

21. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

22. Nagrinėjamu atveju D. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis motoroleriu „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši motorinė transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėta motorinė transporto priemonė, t. y. motoroleris „Aprilia“, valst. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pačiam kaltinamajam, o kaltinamojo draugui N. I. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kad tais atvejais kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

24. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

25. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. S. yra nepilnametis, anksčiau neteistas. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta veika priskiriama prie itin šiurkščių KET pažeidimų – kaltinamasis vairavo motorolerį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tai darydamas sukėlė eismo įvykį. Tačiau taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis iki šio įvykio nebuvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, tame tarpe ir nusižengimus susijusius su KET pažeidimais, todėl, nors pastarasis jo pažeidimas yra itin šiurkštus ir keliantis pavojų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, visgi yra pagrindo teigti, kad tai yra vienetinė, atsitiktinio pobūdžio kaltinamojo padaryta veika, kuri ateityje nepasikartos. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena su mama ir nepilnamečiu broliu, savo pajamų kol kas neturi, tokiu būdu yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki ir motorolerio vertės konfiskavimas šią padėtį neproporcingai apsunkintų dar labiau. Teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių kontekste, motorolerio „Aprilia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas taikant BK 72 straipsnio 5 dalį būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

26. Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78 - 81) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti D. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. S. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 3) uždrausti vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.