Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta subendrinta 4 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 d., 4 dalimis paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta ir T. K. paskirta subendrinta bausmė –3 (treji) metai 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 1 metus laisvės atėmimo bausmės bei paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į šią bausmę įskaityta pagal 2017 m. sausio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. A. ir I. P. (I. P.), veikdami kartu su nenustatytos tapatybės asmenimis bei kartu su S. J. (S. J.) ir K. Š. (K. Š.), kurių atžvilgiu baudžiamojo byla nutraukta jiems mirus, T. K., I. P. veikiant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, S. J. ir K. Š. veikiant Visagine ir Vilniuje, L. A. veikiant Šilutėje, turint vieningą tikslą apgaulės būdu įgyti svetimus pinigus, padarė nusikalstamas veikas. Laikotarpiu nuo 2013-09-08 12.40 val. iki 2013-09-09 18.44 val. nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, naudodamas abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam M. S. (M. S.) į fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu iš Rusijos bei pranešęs, kad jo sūnus padarė avariją, sužalojo mergaitę, nurodydamas, kad reikalingi pinigai norint padėti sūnui, ir į namus atvyksiančiam asmeniui reikalinga atiduoti banko mokėjimo kortelę kartu su PIN kodu, taip pat telefoninių pokalbių metu iš suklaidinto nukentėjusiojo M. S. apgaule, t. y. neteisėtai įgijo M. S. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. mokėjimo kortelės PIN kodą, naudotojo kodą sistemoje - ID, internetinio banko slaptažodį, slaptažodžių kortelę su prisijungimo kodais, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti trijose M. S. priklausančiose AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Toliau tęsiant vieningą nusikalstamą sumanymą, I. P. kartu su nenustatytos tapatybės asmeniu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, naudodami abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su S. J., kuris veikė Visagine ir Vilniuje, davė tikslius nurodymus kalbėdami telefonu ir SMS žinutėmis dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo, t. y. nenustatytos tapatybės asmuo nurodė S. J. nuvykti pas nukentėjusįjį M. S. ir paimti iš jo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, o S. J. 2013-09-08 laikotarpiu nuo 13.00 iki 14.00 val. nuvykus į M. S. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš M. S. paėmus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą, davė nurodymus S. J. išgryninti M. S. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusius pinigus. Pats bendrininkas I. P. 2019-09-08 nurodė perduoti iš nukentėjusiojo M. S. banko sąskaitos išgrynintus pinigus - 1000 Lt, o po to dar 200 Lt nenustatytos tapatybės asmeniui ,,R.“ prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, perduoti 2000 Lt moteriai prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Vykdydami šiuos nurodymus, S. J. ir K. Š. 2013-09-08 - 2013-09-09 laikotarpyje Visagino ir Vilniaus mieste, neteisėtai panaudodami svetimą nukentėjusiojo M. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bankomatuose prisijungė prie banko informacinės sistemos, iniciavo ir atliko finansines operacijas, pateikdami save kaip asmenis, turinčius tokią teisę, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir iš nukentėjusio AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išgrynino dalį M. S. banko sąskaitoje buvusios pinigų sumos - 9505,05 Lt (2752,85 €), t. y. 2013-09-08 šiuose bankomatuose: bankomate ATM4, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 kartus po 2000 Lt (579,24 €), viso 4000 Lt (1158,48 €), bankomate ATM Savivaldybė, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 Lt (57,92 €) ir 400 Lt (115,85 €), viso 600 Lt (173,77 €), bankomate ATM autobusų stotyje, esančiame Vilniuje, išgrynino 200 Lt (57,92 €), bankomate ATM Swedbank centr. būstinė, esančiame Vilniuje, išgrynino 200 Lt (57,92 €), 2013-09-09 bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt (144,81 €), bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 kartus po 2000 Lt (579,24 €), viso 4000 Lt (1158,48 €), bei kortele atsiskaitė 5,05 Lt (1,46 €) sumai prekybos centre (duomenys neskelbtini), kuriuos jie kartu perdavė tyrimo nenustatytos tapatybės asmenims. Bendrininkas T. K., neteisėtai iš nenustatytos tapatybės asmens ar asmenų įgijęs iš nukentėjusiojo M. S. apgaule neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, naudodamas abonentus Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su bendrininke L. A., jai perdavė elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei davė tikslius nurodymus kalbėdamas telefonu dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo, t. y. nurodė patikrinti, koks yra nukentėjusiojo M. S. sąskaitose pinigų likutis, persivesti iš nukentėjusiojo M. S. banko sąskaitos į savo banko sąskaitą 29 000 Lt, juo išgryninti, taip pat nurodė išgryninti 5000 Lt, šiuos visus pinigus perduoti nenustatytos tapatybės asmenims. Vykdydama šiuos bendrininko T. K. nurodymus, bendrininkė L. A. M. S. vardu iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto IP (galimai iš vieno iš IP (duomenys neskelbtini)) prisijungė prie AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, ir pateikusi save kaip M. S., turintį teisę finansines operacijas inicijuoti, tokiu būdu apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą, neteisėtai, be M. S. žinios ir sutikimo, sužinojo banko sąskaitose esančių pinigų likutį, bei iš M. S. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtas finansines operacijas: pervedė 29 000 Lt (8398,99 €) į savo asmeninę banko sąskaitą, iš šios sąskaitos atliko 450 Lt (130,33 €) pervedimą į K. K. banko sąskaitą, iš nukentėjusiojo M. S. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 Lt (1448,1 €); 800 Lt (231,70 €), 2500 Lt (724,05 €) pervedė į K. K. banko sąskaitą, į savo sąskaitą pervestus 29 000 Lt (8398,99 €) ji išgrynino (duomenys neskelbtini) banke Šilutėje, paimdama 28 768,00 Lt (8331,79 €), likusią pinigų sumą sumokėdama bankui už grynųjų pinigų išgryninimą; bei pinigus perdavė Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro nenustatytos tapatybės asmenims; jai į jos banko sąskaitą nenustatytos tapatybės asmens pervestus 5000 Lt (1448,1 €) išgrynino per 3 kartus (1000,00 Lt (289,62 €), 2000,00 Lt (579,24 €), 2000,00 Lt ( 579,24 €)) bankomate ATM, esančiame (duomenys neskelbtini); bei perdavė nenustatytos tapatybės asmenims. Nenustatytos tapatybės asmuo ar asmenys iš IP (duomenys neskelbtini) atliko 5000 Lt (1448,1 €) pervedimą į T. M. sąskaitą, 9000 Lt (2606,6 €) pervedimą į R. K. sąskaitą bei 6000 Lt (1737,72 €) pervedimą į V. R. sąskaitą. K. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išgrynino 3750,00 Lt (1086,01 €) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei 4950,00 Lt (1433,62 €) išgrynino per 3 kartus (950,00 Lt (275,14 €); 2000,00 Lt (579,24 €), 2000,00 Lt (579,24 €)) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). T. M. (dabar A. ) tyrimo metu nenustatytoje vietoje išgrynino 4960,60 Lt (1436,69 €). R. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išgrynino 4000,00 Lt (1158,48 €) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ; 1000,00 Lt (289,62 €) išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kortele atsiskaitė 1895,50 Lt (548,97 €) sumai už pirkinius ir paslaugas (duomenys neskelbtini), bei 1907,88 Lt (552,56 €) išgrynino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje. V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išgrynino 3000,00 Lt (868,86 €) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2000,00 Lt (579,24 €) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 928,67 Lt (268,96 €) išgrynino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje. Šie asmenys, išgryninę pinigus, išgrynintas skirtingas pinigų sumas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenims. Tokiu būdu apgaule bendrininkai T. K., I. P., L. A. bei S. J. ir K. Š., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jiems mirus, bei nenustatytos tapatybės asmenys bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam M. S. priklausančius 72 255,05 Lt ( 20 926,51 Eur).

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas T. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

4. Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, o pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, jų vertinimo procese jokių esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

9. Kaip matyti iš nuteistojo T. K. pozicijos viso bylos proceso metu bei apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, neigia prisidėjęs prie šių nusikalstamų veikų vykdymo. Nepaisant nuoseklios apelianto gynybinės pozicijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., jo paties ir kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, mobiliųjų ryšių operatorių duomenimis, banko sąskaitų išrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia jo individualų vaidmenį jam kartu su kitais asmenimis inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados dėl paties apelianto bei kitų kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas paremtos itin išsamia byloje esančių duomenų analize, išskiriant byloje sutampančius ir todėl patikimais įrodymais pripažintus duomenis bei motyvuotai atmetant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai prieštaraujančius duomenis, jos teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

10. T. K. kaltinamas tuo, kad perdavė L. A. elektroninės bankininkystės naudotojo nukentėjusiojo M. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei davė nurodymus, kalbėdamas telefonu ir SMS žinutėmis dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo, dėl ko kaltinamoji L. A., panaudodama jo perduotus svetimus elektroninės bankininkystės duomenis, į savo sąskaitą persivedė 29 000 Lt iš nukentėjusiojo M. S. sąskaitos, atliko bankinius pavedimus K. K., išgrynino 29 000 Lt bei 5000 Lt, bei juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Apeliantas visų kaltinime nurodytų jo atliktų veiksmų neginčija, pripažįsta, kad skambino savo draugei L. A. ir prašė leisti vienam žmogui pasinaudoti jos banko sąskaita, pervedant ten pinigų ir paskui juos išgryninant. Tačiau jis neigia žinojęs apie vykdomus nusikaltimus, siekiant neteisėtai pasisavinti svetimus pinigus, jį į nusikalstamas veikas įtraukė K. V., kuriuo T. K. pasitikėjo ir tik norėjo padėti. Vertinant tokią apelianto poziciją, teisėjų kolegija neanalizuoja bylos įrodymų, patvirtinančių kitas aplinkybes, kurių T. K. neginčija. Iš esmės sprendžiama, ar jis, veikdamas bendrininkų grupėje, perduodamas bendrininkei L. A. nukentėjusiojo M. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei duodamas jai nurodymus, panaudojant jo perduotus svetimus elektroninės bankininkystės duomenis, iš šios sąskaitos persivesti pinigus į savo sąskaitą ir atlikti bankinius pavedimus kitiems asmenims bei išgryninti pervestus pinigus ir perduoti juos kitiems nenustatytiems asmenims, žinojo ir suvokė, kokioje veikoje dalyvauja ir norėjo taip veikti.

10.1. Skunde apeliantas teigia, kad nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi jo parodymais, nes nuo pat tyrimo pradžios jis laikėsi tos pačios pozicijos, kad jį į nusikalstamą veiką įtraukė K. V., kuris po kurio laiko mirė. T. K. neatsisakė duoti parodymų, juos sutiko duoti teisme, tačiau ne jo kaltė, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas ir jo pozicija teismui tapo žinoma vėliau. Teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas įtariamuoju 2013 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu T. K. negalėjo nurodyti, kokiu būdu buvo gauta informacija, reikalinga finansinėms operacijoms inicijuoti, kas ir kam ją perdavė, nes teigė ne viską žinantis (8 t., b. l. 130). Apklausiamas įtariamuoju beveik po trejų metų – 2016 m. rugsėjo 27 d. T. K. jau atsisakė paaiškinti jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jis nurodė parodymus duosiantis teisme (8 t., b. l. 140). Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas teisme. Iš tiesų, bylos procesas teisme truko daugiau nei dvejus metus, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių – kaltinamųjų neatvykimo į teismą, taip pat teismui siekiant išsiaiškinti ir pašalinti visas iškilusias abejones bei neaiškumus, buvo atliekami proceso veiksmai. Pažymėtina, kad T. K. taip pat teikė teismui prašymus dėl naujų aplinkybių nustatymo, liudytojų iškvietimo ir apklausimo, asmenų pagal nuotraukas atpažinimo, kas taip pat įtakojo teisminio proceso užtęsimą.

10.2.Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio protokolo (t. 13, b. l. 100-103), T. K. turėjo galimybę duoti parodymus ir paaiškinti visas jam žinomas aplinkybes, tačiau jis to nepadarė, nurodydamas, kad jam nėra skirtumo, kada duoti parodymus. Tuomet buvo vykdomos kitų kaltinamųjų ir kitų asmenų apklausos, tiriami surinkti rašytiniai įrodymai ir renkami nauji įrodymai, aiškinantis nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Aplinkybes apie K., pravarde ,,S.“, T. K. nurodė tik 2019 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje (t. 14, b. l. 39-43). Šiame posėdyje jis parodė, kad buvo apgautas asmens, vardu K., pravarde ,,S.“, kad jam reikia persivesti pinigus į banko sąskaitą, ir todėl paprašęs L. A. pagalbos, tik kitą dieną sužinojęs, kad buvo išvilioti tie pinigai. Jis pripažino, kad K. minėjo 29 tūkstančius litų, tačiau jam nekilo įtarimas, nes pasitikėjo tuo žmogumi. Nurodė, kad telefonu su L. A. kalbėdavo K., jis visuomet skambinęs jai ir paduodavęs šiam telefoną. Jis šiame sukčiavime nedalyvavo, tik surado sąskaitą, į kurią galima buvo pervesti K. prašomus pinigus. Pripažino, kad kai banke L. A. nuiminėjo pinigus, su ja palaikęs ryšį telefonu, nes neva K. ja nepasitikėjo. Šiame posėdyje jis apibūdino K. išvaizdą, kad jis žvairas, aukštas, 1,80 m, tamsių plaukų, bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) kambary gyveno, dabar išėjęs į laisvę ar pervežtas į kitus pataisos namus.

10.3. T. K. teismo posėdžio metu ir paštu teikė teismui įvairius prašymus, taip pat ir dėl ,,K.“ bei kitų asmenų nustatymo. 2019 m. kovo 19 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 14, b. l. 108-111) jis nurodė, kad minėtą asmenį K., pravarde ,,S.”, gali atpažinti pagal fotonuotraukas. Pateikus jam nuotraukas, kaip panašiausią į šį asmenį jis nurodė J. V., kurio pravardė iš tikrųjų yra ,,S.”, tačiau T. K. vis tik nurodė, kad jei šio asmens vardas ne K., tada tai ne tas asmuo. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2019 m. kovo 26 d. rašto Nr.1/2-1700 matyti, kad K. V. nuo 2013-04-15 iki 2014-12-12 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę šiuose pataisos namuose, 2-ame būryje. Jo pravardė nėra žinoma. Tai patvirtina, kad apeliantas tokį asmenį žinojo jau nusikaltimų padarymo metu, kadangi šis asmuo kalėjo kartu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose tame pačiame būryje kaip ir T. K. bei kitas nuteistasis I. P.. Aptartos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad jis apie K. nurodė nuosekliai visuose savo parodymuose, nes ikiteisminio tyrimo metu du kartus turėjo galimybę nurodyti K. V., tačiau to nepadarė, kodėl šias aplinkybes nurodė tik teisme ir tik po dvejų metų teisminio proceso, negalėjo paaiškinti.

10.4. Pažymėtina, kad kitas nuteistasis šioje byloje I. P. parodymus taip pat davė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir taip pat nurodė K. V., kaip asmenį, kuris prašė banko sąskaitos, kad pervesti pinigus, tačiau jį I. P. nurodė ne tame pačiame posėdyje, kuriame apie tai papasakojo apeliantas, bet vėliau, 2019 m. kovo 7 d., kai buvo sprendžiama dėl apelianto skundo tenkinimo dėl minimo asmens nustatymo ( t. 14, b. l. 83-87). I. P. taip pat prašė teismo nustatyti, kas yra ,,S.“, ,,Ž.“. Tokie jo parodymai pagrįstai nuosprendį priėmusiam teismui leido teigti, jog jis tokio asmens nežinojo, bet 2019 m. kovo 19 d. teisiamojo posėdžio metu T. K. pateikus atpažinti asmenį pagal fotonuotraukas, I. P. jau nurodė naujas aplinkybes, kad sąskaitos pinigų pervedimui jo prašė būtent K. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes bei tai, kad, išskyrus T. K. ir I. P., daugiau nė vienas iš byloje apklaustų asmenų savo parodymuose nenurodė jokių aplinkybių apie asmenį, vardu K., pravarde ,,S.“, bei tai, kad jų nurodytas K. V. yra miręs, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. K. versija, jog jis buvo apgautas K. V., vertintina kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, suverčiant kaltę mirusiam asmeniui.

10.5.Apelianto kaltę padarius šioje byloje inkriminuojamus nusikaltimus pagrindžia kitos nuteistosios L. A. parodymai. Bylos nagrinėjimo teisme metu T. K. prašė teismo nesivadovauti jos parodymais, nes jie prieštaringi, be to, ji ,,laiko ant jo pyktį“. Siekdamas patikrinti šį kaltinamojo nurodytą faktą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo L. A. teisme duotus parodymus ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos sulygino tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net keturis kartus, 2013-09-11 ir 2013-09-18 parodymus davė, būdama suimta. Pirmosios apklausos metu, 2013-09-11, L. A. pripažino, kad T. K. draugų nurodymu, kuomet jis perduodavo jiems telefoną ir jie kalbėjo su ja, ji prisijungė prie nukentėjusiojo banko sąskaitos, persivedė 29 000 Lt į savo sąskaitą, po to pervedė apie 10 000 Lt K. K., išgrynino 29 000 Lt, po to dar 5 000 Lt (8 t., b. l. 12-14). 2013-09-18 apklausos metu L. A. nurodė, kad po to, kai ji atliko pervedimus, jai paskambino T. K. ir pasakė, kad tie pinigai yra blogi, kad jis susirado tą žmogų, kuris jį pavedė, ir sumušė. Likusius pinigus 1500 Lt ji turėjusi perduoti į Kauną, tačiau ją sulaikė policijos pareigūnai ir ji nespėjusi jų perduoti (8 t., b. l. 16-17). 2013-11-25 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuteistoji nurodė, kad tai T. K. jos paprašė persivesti pinigus į savo banko sąskaitą ir perduoti žmogui (duomenys neskelbtini) , tačiau kodus ir tanus jai diktavo kiti asmenys (8 t., b. l. 21-23). 2016-09-29 apklausoje ji jau nurodė, kad vykdžiusi T. K. nurodymus, gavusi visus reikalingus duomenis, kurių pagalba prisijungusi prie elektroninės bankininkystės, ji visą laiką bendravusi telefonu tik su T. K., nors pastarasis siūlė kalbėti su šalia esančiu vyriškiu, ji atsisakiusi, nemokanti rusiškai, todėl viską, ką fone perskaitė kitas asmuo, jai pasakė T. K., ji iš karto kompiuteryje suvedusi duomenis, niekur neužsirašiusi. To asmens sąskaitų likutį telefoninio pokalbio metu pasakė T. K., nes jis jos to klausė, po ko jis paprašė, kad iš tos sąskaitos ji persivestų sau bei kitiems asmenims pinigus, nurodė sumas. Kai persivestus 29 000 Lt išgrynino (duomenys neskelbtini) banko skyriuje, ji pokalbio su T. K. nenutraukė, t. y. jis girdėjo, ką ji kalba su banko darbuotoju. Ji visą tą laiką vykdė telefonu duodamus T. K. nurodymus (8 t., b. l. 34-37). Šiuos paskutinius savo parodymus L. A. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (13 t., b. l. 106-112).

10.6. Iš aptartų L. A. parodymų matyti, kad iš tiesų jie T. K. atžvilgiu nebuvo nuoseklūs, tačiau, kaip matyti iš teisme duotų jos parodymų, jų skirtingumą kaltinamoji logiškai ir įtikinamai paaiškino. L. A. parodė, kad prieš ją sulaikant, paskambino T. K. ir pasakė, kad tai yra nešvarūs pinigai, kad jis žino, kas tai padarė, ir kad jis nukentės ir ji nukentėsianti, jeigu visa tai papasakos policijai. Bylos duomenys patvirtina, kad L. A. ir T. K. po nusikaltimo padarymo dar kurį laiką bendravo, o 2016 m. rugsėjo 29 d. apklausos metu ir teisminio nagrinėjimo metu jų santykiai jau buvo nutrūkę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent šiuos jos parodymus laikė patikimais ir atitinkančiais faktines aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. K. kaltė įrodinėta ne tik L. A. ikiteisminio tyrimo metu vėliausiai duotais parodymais bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino kaip įrodymus tiek, kiek juos patvirtino kiti tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Be to, apelianto dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme teismas konstatavo remdamasis ne tik minėtais nuteistosios L. A. parodymais, bet jo kaltę pagrindžiančių byloje nustatytų įrodymų visuma.

10.7. Šių tiesioginių įrodymų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip T. K. kaltę patvirtinančius įrodymus, vertino jo 2013 m. lapkričio 20 d. L. A. siųsto laiško duomenis, kuriame jis nurodė, kad „jeigu jai nebus išeities išbristi iš skolų, tai reikės taip elgtis, kaip nenori jis ir nenorintis, kad ji taip elgtųsi“, taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. įsiteisėjusį nuosprendį, iš kurio matyti, kad apeliantas nuteistas už sukčiavimus, vykdomus telefonu iš pataisos namų, padarytus 2013 – 2014 metais, jau po šioje byloje analizuojamų nusikaltimų, kas neabejotinai patvirtina, kad T. K. sistemingai vykdė analogiškas nusikalstamas veikas.

11. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių T. K. gavus kokios nors naudos iš atliktų veiksmų, nors inkriminuojamų nusikaltimų specifika yra turtinio pobūdžio. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, kurias jis, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, įvykdė nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą – didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą panaudojus apgaulę, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje – už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, BK 214 straipsnio 1 dalyje už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, o BK 215 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą.

12. Aptarti duomenys pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad T. K. suprato, jog be teisėto savininko leidimo perduoda nukentėjusiojo M. S. elektroninės bankininkystės asmens tapatybę patvirtinančius duomenis L. A. finansinėms operacijos atlikti, suprato, kad panaudodama šiuos duomenis L. A. prisijungė prie nukentėjusiojo M. S. banko sąskaitos, taip neteisėtai prisijungdama prie informacinės sistemos, jų pagalba atliko finansines operacijas, pervedė pinigus į savo bei kitų asmenų sąskaitas, ir tai suprasdamas, davė jai nurodymus išgryninti šiuos pinigus ir juos perduoti kitiems asmenims, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą, nukentėjusiajam M. S. priklausantį, turtą. Taigi, bylos medžiaga neginčijamai įrodyta, kad T. K. suprato ir žinojo, kuo užsiima asmenys, iš kurių jis įgijo nukentėjusiojo M. S. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir suvokė, kokiam tikslui buvo reikalinga L. A. banko sąskaita, todėl nesant abejonių, jog jis parūpino šią banko sąskaitą tinkamam ir sklandžiam nusikaltimų įgyvendinimui, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojo.

13. Darant šią išvadą pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – neteisėtai panaudojant kito asmens elektroninę mokėjimo priemonę ar jos duomenis apgaule gauti kito asmens turtą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas.

14. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, visi kaltinamieji sąmoningai dalyvavo vieningame nusikalstamame sumanyme sukčiavimo būdu iš nukentėjusiojo M. S. banko sąskaitų išgryninti ir pasisavinti visus jose buvusius pinigus, kiekvienas kaltinamasis atliko savo vaidmenį, dėl ko bendrų veiksmų pastangomis pavyko užvaldyti visus nukentėjusiajam priklaususius pinigus. Įgyvendinant šį nusikalstamą sumanymą, kuris atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies, požymius, buvo padaryti kiti nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, be kurių padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje nebuvo įmanoma. Todėl, konstatuojant asmens veiksmuose esant visų inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtinųjų sudėties požymių, tame tarpe ir subjektyviųjų, buvimą, nėra būtina nustatyti, kad kiekvienas iš nusikaltimuose dalyvavusių bendrininkų ne tik siekė, bet ir realiai pasinaudojo pasiektu galutiniu rezultatu – apgaule gautu kito asmens turtu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. K. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jeigu jis nebus išteisintas, jam turėtų būti sumažinta paskirta bausmė. Skunde nėra nurodyta motyvų, susijusių su paskirtos bausmės individualizavimu, todėl skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį dėl bendrųjų teisės nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, taikymo. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jo veiksmus lėmė rizikingas nukentėjusiojo elgesys, t. y. nukentėjusysis kitiems asmenims perdavė savo mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės duomenis, kas draudžiama banko, sudarant sutartį (BK 59 straipsnio1 dalies 6 punktas), nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino apelianto vaidmenį nusikaltimų padaryme, kad jis pats atlikinėjo objektyviosios pusės veiksmus bei į nusikalstamą veiką įtraukė kitą asmenį. Taip pat, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į T. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šios įstaigos charakterizuojamas neigiamai, kad anksčiau teistas 14 kartų. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad apeliantui turi būti parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netinkamai atliktą T. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad visi T. K. inkriminuoti nusikaltimai padaryti esant jų idealiai sutapčiai, todėl paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.

17. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, visų pirma, laikotarpiu nuo 2013-09-08 12.40 val. iki 2013-09-09 18.44 val. apgaulės būdu buvo įgyti elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, t. y. nukentėjusiojo mokėjimo kortelės PIN kodas, naudotojo kodas sistemoje - ID, internetinio banko slaptažodis, slaptažodžių kortelė su prisijungimo kodais, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Vėliau, toliau tęsiant vieningą nusikalstamą sumanymą, kaltinamieji neteisėtai panaudodami jau įsigytą, svetimą nukentėjusiojo M. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bankomatuose prisijungė prie banko informacinės sistemos, iniciavo ir atliko finansines operacijas, pateikdami save kaip asmenis, turinčius tokią teisę, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, tuo pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, ir pervedė lėšas į kitų asmenų sąskaitas bei išgrynino pinigus iš nukentėjusio banko sąskaitų. Visi šie veiksmai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Minėtų duomenų įsigijimą ir jau vėliau jų panaudojimą skiria laiko tarpas, dėl to BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi. Remiantis išdėstytu, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turėjo būti bendrinamos esant idealiai jų sutapčiai (63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi ir todėl už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė su kitomis bausmėmis turi būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-569/2014 ir kt.).

18. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimo priimti blogesnį sprendimą (non reformatio in peius) principui, šiuo atveju nagrinėjant nuteistojo skundą, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių bendrinimo pažeidimas netaisytinas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuosprendį priėmusio teismo dėmesį į tai, kad analogišką baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą jo priimtame nuosprendyje Kauno apygardos teismas jau yra aptaręs ir išaiškinęs anksčiau apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-618-478/2017), tačiau į šį išaiškinimą nebuvo atsižvelgta ir vėl padaryta ta pati su bausmių bendrinimu susijusi klaida.

19. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs T. K. subendrintą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir, konstatavęs teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą bei siekdamas kompensuoti dėl šio pažeidimo nuteistojo patirtą žalą, paskirtą galutinę bausmę sušvelninęs ir paskyręs 3 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes tokios paskirtos bausmės mažinimo taisyklės šis įstatymas nenumato. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011 ir kt.). Taigi, šios aplinkybės vertinamos kartu su kitomis, sprendžiant bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skyrimo klausimą, o ne jau paskyrus nuteistajam bausmes ir jas subendrinus, šią bausmę mažinant. Taigi, nustačius ir šį pažeidimą, susijusį su neteisėtu paskirtos bausmės sušvelninimu, kaip jau buvo paminėta nutarties 18 punkte, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimo priimti blogesnį sprendimą (non reformatio in peius) principu, T. K. teisinė padėtis negali būti sunkinama, todėl ir šis įstatymo pažeidimas, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, netaisytinas.

21. Įvertus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio nuteistojo T. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.