Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausme.

Paskirtos bausmės, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežčiausia 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausme apimant švelnesnes bausmes, paskiriant subendrintą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 376,60 Eur dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė skirta 28 (dvidešimt aštuonios paros) arešto ir 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio bauda.

Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nustatant ją atlikti areštinėje.

Tenkintas visiškai nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš M. L. bei S. R. priteista solidariai nukentėjusiajam E. G. 1149 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas nukentėjusiojo E. G. prašymas dėl jo patirtų proceso išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pateikimu bei jo atstovavimu teisme, ir iš M. L. bei S. R. priteista solidariai nukentėjusiajam E. G. 100 Eur (vienas šimtas eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

M. L. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. R. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. L. ir S. R., kartu veikdami bendrininkų grupėje bei bendrininkaudami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiam judriojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam E. G. ir prisistačius AB „SEB“ banko darbuotoju ir taip apgaule iš nukentėjusiojo E. G. neteisėtai įgijus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, neteisėtai vykdydamas bendrą sumanymą, neteisėtai panaudojo, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 11 d., be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo Kybartų pataisos namuose per mobilaus ryšio operatoriaus Bitė LT IAP numerio internetinę prieigą, prisijungė prie E. G. AB „SEB“ banko sąskaitos, M. L. paprašius S. R. jam surasti ir pateikti kokią nors banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti ir po to išgryninti pinigus, S. R. liudytojo A. A., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, paprašė banko sąskaitos numerio bei sutikimo į ją pervesti pinigus ir po to išgryninti, gavęs šios sąskaitos numerį jį perdavė M. L., kuris šios sąskaitos numerį perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, neteisėtai prisijungusiam prie nukentėjusiojo E. G. banko sąskaitos, po ko šis asmuo nukentėjusiojo E. G. sąskaitoje buvusias asmenines nukentėjusiojo santaupas, įvairiomis sumomis, bendroje sumoje 1149 eurus, pervedė į A. A. banko sąskaitą, ir šiuos pinigus liudytojas A. A. išgrynino – 2015 m. spalio 10 d. 280 eurus „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 11 d. 260 eurus „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 11 d. 30 eurus „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 12 d. 25 eurus „DnB“ banko bankomate Nr. DnB103, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 12 d. 5 eurus „DnB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 12 d. 260 eurus „DnB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 13 d. 280 eurus „SEB“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei visus pinigus perdavė S. R. ir M. L., kurie tiksliai nenustatytą sumą - 30 proc. nuo išgrynintos sumos pasilikę sau ir pasidalinę po lygiai, o likusius pinigus persiuntę ar kitaip perdavę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu M. L., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas vieningą sumanymą, įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, šiuos duomenis panaudodamas atliko neteisėtai finansines operacijas, bei tuo pačiu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, šių veiksmų išdavoje apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimus - nukentėjusiajam E. G. priklausančius 1149 eurus.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo sušvelninti jam Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, nuoširdžiai gailėjosi, siekė, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas kaip galima greičiau. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas jam padarė teigiamą poveikį, dėl padarytų nusikaltimų jis padarė atitinkamas išvadas. Apeliantas pažymi, kad su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu sutinka, tik nesutinka su paskirta bausme, siekia, kad arešto bausmė jam būtų pakeista į baudą, kurią jis galėtų sumokėti artimiausiu metu. Jis šiuo metu yra sumokėjęs 100 Eur pagal 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Šie jo veiksmai patvirtina, kad jis geba įvykdyti bausmę. Paskyrus jam piniginę baudą, jis ir toliau galėtų dirbti bei rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, kuriam teikia išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam galutinę bausmę, nepakankamai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus bei kaltinamojo asmenybę. Apeliantas nurodo, kad yra jauno amžiaus, darbingas. Bauda yra efektyvi ir naudinga valstybei bausmė. Jeigu jam nebus pakeista bausmė, tuomet jis neteks darbo, o vėl įsidarbinant kils problemų, kas lems ir mažesnes galimybes sumokėti nukentėjusiajam civilinį ieškinį. Nuteistasis pažymi, kad nesiekia išvengti atsakomybės, priešingai, nori imtis aktyvių veiksmų – dirbti bei sumokėti paskirtas baudas, atlyginti padarytą žalą.Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. L. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, t. y. vietoj arešto skirti baudą, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. L. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. L., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumą (padaryti du apysunkiai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 215 straipsnio 1 dalis) ir du nesunkūs (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 198¹ straipsnio 1 dalis) tyčiniai nusikaltimai), stadiją (visi nusikaltimai baigti), kaltės formą (nusikaltimai įvykdyti tyčia) bei tikslą (nusikaltimai įvykdyti savanaudiškais tikslais, siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti). Apylinkės teismas įvertino ir M. L. asmenybę. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nusikaltimus M. L. padarė būdamas anksčiau neteistas, tačiau bylos duomenimis apeliantas teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jis teistas už analogiškų veikų padarymą (2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 13 d.), be to, pats nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad dėl analogiškų veikų padarymo jo atžvilgiu vyksta dar keli ikiteisminiai tyrimai Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune. Tai rodo, jog skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti nusikaltimai nebuvo pavieniai, padaryti atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. Spręsdamas M. L. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas (apylinkės teismas klaidingai nurodo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kas laikytina technine klaida)), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ankstesniu 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu M. L. buvo skirta bauda, todėl analizuojamu nuosprendžiu apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė bausmės rūšis – areštas, kurios keitimui į švelnesnę bausmę nėra jokio pagrindo.Areštas – tai trumpalaikis laisvės atėmimas nustatytam terminui, atliekamas areštinėje. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (BK 49 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė dvidešimt aštuonios paros arešto. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jei paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Taigi, apeliantas, manydamas, kad paskirtoji bausmė gali trukdyti jam atlikti darbines funkcijas, gali kreiptis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą, prašydamas leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2, 3 dalis, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Taigi, įstatymas numato pakankamai lanksčią arešto bausmės atlikimo tvarką, leidžiančią nuteistajam išsaugoti turimą darbą bei gaunamas pajamas. Nuteistojo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų nusikaltimų rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats. Todėl arešto bausmės atlikimas, derinant šią bausmę su turimu darbu bei kitomis veiklomis, neabejotinai sukels tam tikrų suvaržymų, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Simbolinės bausmės skyrimas iškreiptų baudžiamojo įstatymo paskirtį, menkintų įstatymo saugomas vertybes bei nepagrįstai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji netrukdo nei tolesniam apelianto darbinių santykių puoselėjimui, nei nepilnamečio vaiko materialiniam aprūpinimui. Kitų objektyvių priežasčių, kodėl paskirtoji arešto bausmė turėtų būti keičiama į baudą, M. L. savo apeliaciniame skunde nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netinkamai atliktą M. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimą. Pirmosios instancijos teismas visas bausmes bendrino apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme apėmė švelnesnes. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, visų pirma, 2015 m. spalio 8 d. buvo apgaulės būdu įgyti elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodas, slaptažodis ir prisijungimo kodai. Ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2015 m. spalio 13 d., per kelis kartus vyko neteisėtas nukentėjusiojo pinigų išgryninimas, t. y. elektroninės mokėjimo priemonės duomenys buvo naudojami neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos. Todėl BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turėjo būti bendrinamos esant idealiai jų sutapčiai, o BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi ir bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-569/2014 ir kt.).Vis dėlto, nesant pateikto prokuroro apeliacinio skundo, ištaisius šią bausmių bendrinimo klaidą, apelianto padėtis būtų bloginama, kas prieštarautų esminei apeliacijos taisyklei - non reformatio in peius principui, įtvirtintam BPK 320 straipsnio 4 dalyje. Kadangi nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių bendrinimas netaisytinas. M. L. buvo pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios bausmės nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.