- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-453-926/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. J. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Eglė Šovienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. J. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. J. skirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. J. J. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 480 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
A. J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą, o būtent:
1.1. 2025 m. sausio 27 d., apie 15.50 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Dewalt DCG405N-XJ“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 159,00 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs;
1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 28 d., apie 12.48 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį pjūklą „Dewalt GKPDCE555N-XJ 18V“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 169 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs;
1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 31 d., apie 10.32 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančios prekių lentynos paėmė vieną prekę – akumuliatorinį siaurapjūklį „Dewalt AKUM DJV185Z 18V“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 152 Eur, prekę įsidėjo už striukės ir praėjo pro prekybos kasas minėtos prekės apmokėjimui nepateikęs.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus arba baudą) ir/ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nebūtų kliūtis nuteistajam užsiimti darbine veikla, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus (atlyginti turtinę žalą) bei auklėti bei išlaikyti savo vaiką (kūdikį).
2.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka teismo baigiamajam aktui keliamų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių, apeliaciniame skunde nurodytų, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, suvaržiusių nuteistojo teises, sukliudžiusius pirmosios instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Nuteistojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, skiriant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., yra akivaizdžiai per griežta padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nes, nuteistojo nuomone, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir netaikant šios bausmės, apsiribojant su laisvės apribojimu nesusijusia bausme, kadangi skundžiamame nuosprendyje nėra pakankamai motyvuota, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be laisvės apribojimo bausmės. Taip pat skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertintos ir motyvuotos tos aplinkybės, jog nuteistasis nuo pat pirminės apklausos visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamos veikos iš anksto neplanavo, toks sumanymas kilo spontaniškai dėl sunkios finansinės būklės, nusikalstamos veikos truko labai trumpą laiką (3 kartus per 5 dienas, tas pats šaltinis, tas pats veikų pobūdis, tas pats sumanymas ir intensyvumas).
2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti: tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimu prevenciją ir pasirinktu priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), todėl nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę (yra jauno amžiaus, nuo pat pirminės apklausos visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamos veikos iš anksto neplanavo, toks sumanymas kilo spontaniškai dėl sunkios finansinės būklės, nusikalstama veika truko labai trumpą laiką), yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų padarytai veikai.
2.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis neturi galiojančio teistumo, kartu su partnere, su kuria artimiausiu metu ketina susituokti, augina mažametį vaiką, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką pripažįsta, dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai dėl sunkios finansinės būklės, su pavogtais įrankiais siekdamas dirbti, užsidirbti ir išlaikyti savo šeimą, nusikalstamos veikos padarymui galimai turėjo įtakos nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. nustatyta priklausomybė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas bei kad artimiausiu metu įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą bei priteistą 480 Eur žalą.
2.5. Skunde nurodoma, kad nors nuteistojo elgesys nebuvo tinkamas baudžiamojo įstatymo požiūriu, tačiau vertinant tai, kad nuteistasis deda pastangas, jog toks jo elgesys daugiau nepasikartotų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra yra pernelyg griežta ir neteisinga. Skunde pažymima, kad esminis bausmės tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, o ne sankcijų taikymu, todėl būtina siekti išnaudoti visas galimybes, kad asmuo pasitaisytų neizoliuotas nuo visuomenės (netaikant laisvės apribojimo bausmės) ir tokiu būdu išlaikytų vertingus socialinius ryšius ir liktų pilnaverčiu visuomenės nariu, todėl nuteistasis prašo neapriboti jam laisvės ir nurodo, jog jam yra suprantama, kad tai neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti priteistą 480 Eur turtinę žalą bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.
2.6. Skunde nurodoma, kad nuteistajam skirta bausmė, nepagrįstai atmetus viešųjų darbų arba baudos bausmės skyrimo galimybes, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nuteistajam inkriminuotai ir jo padarytai nusikalstamai veikai, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti jam laisvės apribojimo bausmę nėra pagrįstas nei nuteistojo asmenybės požymiais, nei nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo šiurkštumu, kadangi jis nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį objektyviai būtų būtina skirti laisvės apribojimo bausmę. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam laisvės apribojimo bausmės, o jos skyrimas pakankamai ilgam laikotarpiui nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytų nuteistojo ir jo šeimos teises, gyvenimo kokybę (nuteistais jaus diskomfortą ir gėdos jausmą dėl apykojės), šeiminių poreikių ir interesų tenkinimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. J. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio vertinimo, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių, pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme bei prašo skirto švelnesnės rūšies – viešųjų darbų arba baudos, bausmę, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių pažeidimų, skundžiamą nuosprendį patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl bausmės
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019)
7. UŽ BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas jos dydį mažesnį už vidurkį, t. y. 9 mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis), su intensyvia priežiūra bei skyrė įpareigojimus – bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per du mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, prašo paskirti viešųjų darbų arba baudos bausmę ir/ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nebūtų kliūtis užsiimti darbine veikla bei vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.
8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. J. J. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad A. J. J. praeityje teistas tris kartus, kad teistumas išnykęs (1 t., b. l. 173–180), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 163–172), kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nedirbo (1 t., b. l. 181–182), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, mokėsi, kad nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuteistasis registruotas (duomenys neskelbtini) įskaitoje, nustatyti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185), tačiau yra pakaltinamas (1 t., b. l. 193). Taip pat pirmosios teismas teisingai įvertino tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pastarųjų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatydamas mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam intensyvi priežiūra bei įpareigojimai kartu su laisvės apribojimo bausme taip pat taikyti pagrįstai, pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos tęstinį pobūdį, veikų dažnumą bei kitus nuteistojo padarytus teisės pažeidimus.
9. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo už nusikalstamos veikos padarymą skirti jam viešųjų darbų arba baudos bausmę, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos už laisvės apribojimo bausmę švelnesnės bausmių rūšys (viešieji darbai, bauda) šiuo atveju neskirtinos nuteistajam. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis iš pavogė prekes tris kartus, kad jis yra eilę kartų baustas už svetimo turto pagrobimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį ir paskirtų baudų nemoka, sudaro pagrindą spręsti, jog švelniausios sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės taikymas šiuo atveju neįgyvendintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties. Kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nuteistasis nedirbo, kas buvo viena iš priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė nutiestajam neskirti baudos bausmės. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymos bei paslaugų teikimo sutarties kopijas, patvirtinančias, kad nuteistasis nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. vykdo individualią veiklą bei 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis sudarė su MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią nuteistasis įsipareigojo teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas pagal vykdomą individualią veiklą (3 t., b. l. 67, 68–69). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlyginęs civilinio ieškinio, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą, nors pirmosios instancijos teismui įsipareigojo žalą sumokėti iki 2025 m. birželio 1 d. (3 t., b. l. 25), po to gegužės mėnesį (3 t., b. l. 32), apeliaciniu skundu žalą įsipareigojo atlyginti artimiausiu metu (3 t., b. l. 49), 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, gynėjos teigimu, nuteistasis šią savaitę turi gauti atlyginimą i ketina pilnai atlyginti žalą (3 t., b. l. 71). Taip pat pagrįstai buvo įvertinta tai, kad nuteistasis nemoka jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų bei kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš nuteistojo teismų procesiniais sprendimais yra priteista įvairių įsiskolinimų. Pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam baudos bausmės, priešingai, aptartos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju baudos bausmė yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei nuteistojo asmenybei bei kad ši bausmės rūšis neįgyvendintų bausmės paskirties.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. J. J. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ko pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, t. y. jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, kad tęstinę nusikalstamą veiką įvykdė per tris kartus, kad nusikalstamą veiką įvykdė, nes neturėjo pinigų ir kt., todėl šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vėl iš naujo vertinti tapačias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme.
11. Nuteistasis skundu prašo neizoliuoti jo nuo visuomenės, kad galėtų išlaikyti vertingus socialinius ryšius ir liktų pilnaverčiu visuomenės nariu bei nurodo, kad laisvės apribojimo bausmė nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytų jo ir jo šeimos teises, poreikių ir interesų tenkinimą, gyvenimo kokybę, nes dėl apykojės jaus diskomfortą ir gėdos jausmą. Pažymėtina, kad bausmė yra prievartos priemonė (BK 41 straipsnio 1 dalis), ką teisingai pažymėjo ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu, o pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai, kas yra nesuderinama su baudžiamojo proceso tikslais. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad paskirta laisvės apribojimo bausme jis nėra izoliuojamas nuo visuomenės, tai, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas nakties metu būti namuose, niekaip netrukdo nuteistajam įgyvendinti savo konstitucinės teisės į darbą bei rūpintis savo šeima. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su prokurorės baigiamųjų kalbų metu nurodytu argumentu, jog būtent paties nuteistojo prašomos bausmės rūšys šiuo atveju labiau ribotų nuteistąjį, nes viešųjų darbų bausmės atlikimas trukdytų nuteistajam atlikti savo šiuo metu vykdomas darbines funkcijas, tuo tarpu baudos bausmė finansiškai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi nuteistasis individualią veiklą vykdo tik šiek daugiau nei vieną mėnesį, kaip pats nurodė augina mažametį vaiką, taip pat minėta kad nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, nesumokėtų administracinių nuobaudų bei iki šiol nėra atlyginęs civilinio ieškinio. Tuo tarpu nuteistojo nurodomas dėl apykojės jaučiamas diskomfortas ir gėdos jausmas visiškai nesudaro jokio objektyvaus pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmeniniais interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties.
12. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė), nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis taip pat susijusi su smulkiomis vagystėmis, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą nuteistajam paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. J. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl bausmę keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
13. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismuose.
14. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatė Eglė Šovienė (3 t., b. l. 58, 60). Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – Taisyklės), 11 punktu, 14.3.3 punktu, prašoma iš A. J. J. valstybės naudai priteisti 131,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis yra dirbantis, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai. Juolab, kad toks sprendimas neprieštarauja ir kasacinio teismo formuojamai praktikai, kurioje pažymima, jog teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).
16. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui (toliau – UBD). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ar mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punktu, 1 UBD yra 25 Eur. Kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismui buvo pateiktas ir advokatės Eglės Šovienės 2025 m. rugpjūčio 14 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Šiame prašyme nurodyta, kad už prašymo parengimą skirtas laikas – 30 minučių, už pasirengimą nagrinėti bylą numatomas skirti laikas – 1 valanda, už dalyvavimą teismo posėdžiuose numatomas skirti laikas – 1 valanda, kelionėms iš teismo į kontorą ir atvirkščiai skirtas laikas – 15 minučių, numatomas skirti laikas – 30 minučių, susipažinimui su bylos medžiaga skirtas laikas – 2 valandos. Taigi, aptartame prašyme nurodytais duomenimis, už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, trukusią 5 valandas 15 minučių, prašoma priteisti 131,25 Eur. Remiantis bylos duomenimis, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykusio posėdžio metu, kuris truko 10 minučių, o ne 1 valandą, kurią advokatė numatė skirti dalyvavimui teismo posėdžiuose, todėl laikytina, kad faktinis teisinės pagalbos teikimas truko 4 valandas 25 minutes ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šia apimtimi mažinamos.
17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas išieškoti proceso išlaidas už nuteistajam A. J. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą tenkinamas iš dalies, šia nutartimi iš nuteistojo priteisiant 110,42 Eur patirtų išlaidų atlyginimą valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 14 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. J. J. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme tenkinti iš dalies ir išieškoti iš nuteistojo A. J. J. 110,42 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir keturiasdešimt du euro centus) patirtų išlaidų atlyginimą valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.