Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2458-291/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viekšnių malūnas“ ieškinį atsakovei A. J. firmai „Vorupė“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Viekšnių malūnas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. J. firmai „Vorupė“ prašydama priteisti: 1) 15250 Eur skolą; 2) 5490 Eur delspinigių; 3) 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (20740 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, numatytų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį; 5) 400 Eur už teisinę pagalbą; 6) 311,33 Eur su žyminiu mokesčiu susijusių išlaidų bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2015 m. birželio 3 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei įrangą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo įrangą priimti ir laiku už ją sumokėti. Pažymėjo, jog minėta sutartimi šalys susitarė, kad atsiskaitymas vyks pagal ieškovės atsakovei pateiktą tinkamai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą bei atliktų darbų aktą, savo prievolę įvykdė tinkamai – perdavė įrangą atsakovei, atsakovė įrangą gavo, jokių pretenzijų nereiškė, tačiau ieškovei tinkamai nesumokėjo.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ ieškovei UAB „Viekšnių malūnas“ 15250 Eur skolą, 5490 Eur delspinigius, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą 20740 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur, numatytų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, 311 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti; iki sprendimo įvykdymo paliko galioti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2017-01-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ turtui ir piniginėms lėšoms.

Atsakovė A. J. firma „Vorupė“ pateikė prieštaravimus, nurodė, kad su preliminariu sprendimu nesutinka, prašė jį panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovės tvirtinimas, kad atsakovė netinkamai vykdė pirkimo – pardavimo sutartį, yra nepagrįstas, kadangi atsakovės prievolė pagal 2015 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės. Akcentavo, jog pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė su ieškove dėl įrenginio įsigijimo sudarė išimtinai ieškovės ir jos kontroliuojamo kito juridinio asmens interesais. Pažymėjo, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog kainos už įrenginį sumokėjimas yra siejamas su asociacijos „Kiesiai“ (kurios steigėja yra ieškovė) atsiskaitymu atsakovei už atliktą darbą – atsiskaitymas su ieškove už įrenginį buvo numatytas, kai asociacija „Kiesiai“ pilnai atsiskaitys už darbus (pagal atsakovės ir asociacijos „Kiesiai“ 2015 m. gegužės 27 d. sudarytą projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartį Nr. 1), tai, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminą ir paramos mokėjimo sąlygas, turėjo padaryti per du kartus. Atsakovė nurodė, kad sudarant pirkimo – pradavimo sutartį su ieškove, buvo laikomasi nuostatos, jog asociacijos „Kiesiai“ atsiskaitymas už darbus atitiks pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas dėl apmokėjimo už įrenginį. Pažymėjo, kad neatsisako sumokėti ieškovei už įrenginį likusią kainos dalį, tačiau tai padarys tada, kai asociacija „Kiesiai“ atsiskaitys su atsakove. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, kadangi pirkimo – pardavimo sutartyje ir tarp jos bei asociacijos „Kiesiai“ sudarytoje rangos sutartyje nustatyti netesybų dydžiai žymiai skiriasi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Iki sprendimo įvykdymo paliko galioti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2017-01-02 Šiaulių apylinės teismo nutartimi.

Teismas nurodė, kad atsakovė nevykdė pagal pirkimo – pardavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, iki šiol skolos pilnai neapmokėjo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 15250 Eur skola. Pažymėjo, kad pirkimo – pardavimo ir atsakovės minima rangos darbų sutartis tarp atsakovės ir asociacijos „Kiesiai“ nėra susijusios, nė vienoje iš tų sutarčių nėra jokios nuorodos apie tai, kad vienos iš tų sutarčių neįvykdymas atleistų atsakovę nuo pareigos įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys pirkimo – pardavimo sutartį sudarė laisva valia, neverčiamos, aptarė sutarties sąlygas, su sutartyje numatytu delspinigių dydžiu atsakovė sutiko, sutartyje nustatytos pareigos sumokėti ieškovei už įrangą neįvykdė, todėl iš atsakovės taip pat priteistinas pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas delspinigių dydis, kurį sumažinti pagrindo nėra.

III. Apeliacinio skundo esmė

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą apeliantė (atsakovė) A. J. firma „Vorupė“ prašo: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir panaikinti 2017 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis abiejų sutarčių sudarymo aplinkybes, šalių elgesį, sutarčių prasmę ir tarpusavio ryšį ir tik tada padaryti išvadą, ar atsakovė pažeidė pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo už įrenginį, ar jos nepažeidė, kadangi kitos susijusios sutarties nevykdo ieškovės kontroliuojama asociacija „Kiesiai“.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pirkimo – pardavimo sutartis nėra susijusi su atsakovės ir asociacijos „Kiesiai“ sudaryta projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartimi, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei, gavusi pirmus du apmokėjimus už darbus iš asociacijos „Kiesiai“. Toks sutarties aiškinimas neatitiko tikrojo šalių susitarimo dėl apmokėjimo už įrenginį, t. y. šalys buvo susitarusios, kad už įrenginį bus visiškai atsiskaityta, kai asociacija „Kiesiai“ atsiskaitys su atsakove už atliktus darbus.

Pirmosios instancijos teismas, nesumažindamas delspinigių dydžio, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, prievolės įvykdymo terminas, už kurį gali būti skaičiuojami delspinigiai, buvo trumpesnis nei nurodė teismas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Viekšnių malūnas“ prašo atsakovės skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 350 Eur, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovė nurodė, kad sutartys, apie kurias kalba apeliantė, buvo sudarytos tarp skirtingų šalių, nė vienoje iš jų nėra jokių nuorodų, kad tos sutartys būtų tarpusavyje susijusios, kad vienoje iš tų sutarčių numatytų sąlygų neįvykdymas atleistų kitos sutarties šalį nuo kitoje sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas analizavo abi sutartis, jų sąlygas ir nustatė tikruosius šalių ketinimus ir šalių valią, o mažinti delspinigių dydį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis ir priteista delspinigių suma nėra neprotingai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) A. J. firmos „Vorupė“ apeliacinis skundas atmestinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. tarp ieškovės UAB „Viekšnių malūnas“ (pardavėjos) ir atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ (pirkėjos) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2015/06-03 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, kad pardavėja įsipareigoja perduoti pirkėjos nuosavybėn UŽDORĮ SPM-S-TG 2x2m (XL4), o pirkėja įsipareigoja pagal šioje Sutartyje nustatytas sąlygas priimti iš pardavėjos įrangą bei sumokėti pardavėjai uždorio kainą. Sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad pirkėja sumoka pardavėjai už užsakytą įrangą 50 proc. sumos per penkias dienas, gavus einamąjį apmokėjimą už darbus iš Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kiesiai“; likusi suma apmokama per penkias dienas po antro asociacijos apmokėjimo už darbus; mokėjimas atliekamas bankiniu pavedimu į pardavėjos sąskaitoje – faktūroje nurodytą sąskaitą, kurią pardavėja išrašo ir pateikia sutarties 8 punkte nustatyta tvarka; apmokant bankiniu pavedimu atsiskaitymas yra laikomas įvykdytu tą dieną, kai pervedama suma yra įskaitoma į pardavėjos sąskaitą; pirkėja, laiku nesumokėjusi už prekes, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 6.3. punkte numatyta, kad jeigu pardavėja vėluoja pristatyti įrangą daugiau kaip 5 dienas, pardavėja moka pirkėjui 0,2 proc. delspinigius nuo prekės kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių – ieškovės UAB „Viekšnių malūnas“ direktoriaus A. P. ir atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ savininko A. J.. Į bylą pateikta 2015 m. liepos 1 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta pardavėjos UAB „Viekšnių malūnas“ pirkėjai A. J. firmai „Vorupė“ 60500 Eur sumai už prekę – UŽDORĮ SPM-S-TG 2x2m (XL4). Į bylą pateiktas 2015 m. liepos 1 d. atliktų darbų aktas pagal 2015 m. birželio 3 d. sutartį Nr. 2015/06/03, kuriame nurodyta, kad UAB „Viekšnių malūnas“, atstovaujama direktoriaus A. P., perdavė o A. J. firma „Vorupė“, atstovaujama savininko A. J., priėmė UŽDORĮ SPM-S-TG 2x2m (XL4), atliktų darbų aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų. Pagal Sutarties 4 punktą – pirkėja turėjo sumokėti pardavėjai už užsakytą įrangą 50 proc. sumos per penkias dienas, gavusi einamąjį apmokėjimą už darbus iš Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kiesiai“; likusi suma turėjo būti apmokėta per penkias dienas po antro asociacijos apmokėjimo už darbus. Į bylą pateiktas Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kiesiai“ AB DNB bankas išrašas „Mokėjimų sąrašas“, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. asociacija pervedė atsakovei 10200,36 Eur, 2015 m. rugsėjo 10 d. pervedė 10200,35 Eur. Atsakovė, pagal Sutarties 4 punktą, gavusi pirmąjį apmokėjimą, per penkias dienas turėjo sumokėti ieškovei 50 proc. sumos, o likusią sumą turėjo sumokėti per penkias dienas po antro (2015-09-10) asociacijos apmokėjimo už darbus. Į bylą pateikta ieškovės UAB „Viekšnių malūnas“ ataskaita „Įplaukų operacijos“, iš kurios matyti, jog atsakovė pirmąjį mokėjimą ieškovei atliko 2015 m. rugsėjo 28 d., sumokėjo 2826,26 Eur, antrąjį mokėjimą atliko 2015 m. spalio 1 d., sumokėjo 27423,74 Eur, trečiąjį mokėjimą atliko 2015 m. lapkričio 2 d., sumokėjo 15000 Eur, pagal ieškovės pateiktą pažymą apie iš atsakovės gautas įmokas pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) išrašytą 2015 m. liepos 1 d., atsakovė liko ieškovei skolinga 15250 Eur. Į bylą pateikti: du ieškovės raginimai dėl apmokėjimo, adresuoti atsakovei, kuriuose nurodyta, jog atsakovės įsiskolinimas siekia 15250 Eur; du skolų suderinimo aktai – 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2016 m. spalio 6 d., kuriuose atsakovės savininkas savo parašu patvirtina, jog įsiskolinimas ieškovei siekia 15250 Eur.

13. Šalių ginčas kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei įrangą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo įrangą priimti bei laiku už ją sumokėti. Ieškovė šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai – už įsigytą įrangą liko skolinga ieškovei 15250 Eur sumą. Tarp šalių sudaryta Sutartis yra galiojanti, atsakovė jos neginčija, 15250 Eur įsiskolinimą pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Sutarties sąlygas, konstatuoja, kad Sutartis ar jos vykdymas yra nesusijęs su tarp atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ ir Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kiesiai“ 2015 m. gegužės 27 d. sudaryta projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartimi Nr. 1. Tai yra dvi savarankiškos, tarpusavyje nesusijusios sutartys, sudarytos tarp skirtingų juridinių asmenų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abi sutartis, pagrįstai sprendė, kad nei vienoje iš tų sutarčių nėra nuorodų apie tai, kad tos sutartys būtų susijusios, kad jos yra viena kitos dalis ar priedas, kad vienos iš tų sutarčių nevykdymas atleistų atsakovę nuo pareigos įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė (atsakovė) A. J. firma „Vorupė“ netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę pagal 2015 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 15250 Eur skolą už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą.

15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad pirkėja (A. J. firma „Vorupė“), laiku nesumokėjusi už prekes, moka 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Su tokiu delspinigių dydžiu apeliantė (atsakovė) sutiko, dėl jų dydžio neprieštaravo ir Sutartį pasirašė. Pažymėtina, kad 0,2 proc. delspinigių dydis buvo numatytas ir Sutarties 6.3. punkte, pagal kurį pardavėja (UAB „Viekšnių malūnas“) įsipareigojo mokėti tokio pat dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu vėluotų pristatyti įrangą daugiau kaip 5 dienas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

16. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Nagrinėjamu atveju netesybos (delspinigiai) buvo nustatytos bendra šalių laisva valia. Sutarties šalys – pelno siekiantys juridiniai asmenys, privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad 0,2 proc. delspinigių dydis buvo nustatytas šalių valia, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl tokių netesybų dydžio, toks pat netesybų dydis buvo taikomas abiem Sutarties šalims sutartinių įsipareigojimų nevykdymo/netinkamo vykdymo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 0,2 proc. delspinigių dydis nėra per didelis ar prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Sutartis numatė, kad atsakovė sumoka ieškovei už užsakytą įrangą 50 proc. sumos per penkias dienas, gavusi einamąjį apmokėjimą už darbus iš asociacijos „Kiesiai“, pirmas apmokėjimas įvyko (2015-08-24); likusią sumą sumoka per penkias dienas po antro asociacijos apmokėjimo už darbus (antras apmokėjimas 2015-09-10), atsakovei laiku nesumokėjusi už prekes, mokėtini 0,2 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius nuo 2015-09-29, kai atsakovė gavo iš asociacijos „Kiesiai“ pirmąjį didelį apmokėjimą – 91803,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas taikęs sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų išieškojimo, priteisė delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2016-06-23 iki 2016-12-23), teismas priteisė 5490 Eur (30,5 Eur x 180 dienų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistinų delspinigių dydžio yra pagrįstas ir teisėtas, mažinti priteistą delspinigių dydį nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė paaiškinimus bei įrodymus, kad dėl lėšų trūkumų, kurias planavo ir turėjo gauti iš atsakovės už pagal pirkimo – pardavimo sutartį parduotą įrenginį, patyrė 6139,80 Eur nuostolių. Ieškovės patirti nuostoliai viršija pirmosios instancijos teismo priteistą delspinigių sumą, kurių tikslas ir yra – kompensuoti galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus.

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės (atsakovės) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 2017 m. birželio 9 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 5490, liudijantis, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 350 Eur. Ieškovės UAB „Viekšnių malūnas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (atsakovės) A. J. firmos „Vorupė“ ieškovės naudai.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės A. J. firmos „Vorupė“ (į. k. 145188860, adresas (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Viekšnių malūnas“ (į. k. 253250070, adresas (duomenys neskelbtini) naudai.