Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiajam asmeniui V. N.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių būstas“, trečiajam asmeniui V. N., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. V. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių būstas“ 289,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 30,99 Eur palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog trečiasis asmuo V. N. su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) sudarė Būsto draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2012-12-13. 2012-07-17 vandentiekio avarijos metu buvo vandeniu užpiltas ir sugadintas trečiojo asmens V. N. namų turtas, buvęs sandėliuko patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiajam asmeniu išmokėtas 289,62 Eur (1000Lt) dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį (išsamiai aprašė žalos vyksmą ir priežastį). Ieškovo atstovas išsiaiškino, kad sandėliuko užpylimo židinys yra trūkęs plastikinis bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdis. Atsakovas yra paskirtas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. V. N. iki įvykio ne kartą buvo informavusi atsakovą apie sandėliuke lašantį vandenį, tačiau UAB „Šiaulių būstas“ jokių veiksmų, siekiant pašalinti vandens lašėjimo priežastį, nesiėmė. Buvo nustatyta, jog avarijos metu buvo sugadinti trečiajam asmeniui priklausantys daiktai, kurių bendra vertė 1578,50 Eur. Kadangi draudimo sutartyje numatyta, jog namų turtas esantis pagalbiniuose pastatuose yra apdraustas 1000 Lt suma, ieškovas atlygindamas padarytą žalą draudėjai išmokėjo 1000 Lt draudimo išmoką. Ieškovas ragino atsakovą geruoju atlyginti per 2012-07-17 užpylimą atsiradusią žalą, tačiau UAB „Šiaulių būstas“ žalos neatlygino iki šiol, todėl prašo ją priteisti.

Atsakovo atstovė A. Č. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl ieškovo patirtos žalos, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek atsakovo kaltę dėl atsiradusios žalos, tiek šios žalos dydžio. Ieškovas ieškinį grindžia tik savo paties vienašališkai surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kurį pasirašę suinteresuoti asmenys, t.y. ieškovo darbuotojas G. B. ir draudėja V. N.. Atsakovas nesutinka su nustatytos žalos dydžiu, nes nebuvo paskaičiuotas sugadintų daiktų nusidėvėjimo procentas, nustatant žalą, nedalyvavo atsakovo atstovas. Taip pat atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl UAB „Šiaulių būstas“ negali būti atsakingas už trečiajam asmeniui padarytą žalą.

Trečiasis asmuo V. N. parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir su ieškovu UAB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi Būsto draudimo sutartį. Jai taip pat priklauso ir namo rūsyje esantis sandėliukas. Jau porą metų iki šio įvykio ji ne vieną kartą buvo kreipusis į namą administruojančią įstaigą dėl šalto ir karšto vandens magistralinių vamzdynų rūsyje remonto, nes iš vamzdžių nuolat lašėdavo vanduo. 2012-07-17 ji nusileidusi į namo rūsį ir pamačiusi bėgantį karštą vandenį, kurio buvo pilnas ir jos sandėliukas ir bendro naudojimo koridorius, patalpos buvo pilnos karšto vandens garų. Ji iškvietusi avarinę tarnybą iš UAB „Šiaulių būstas“, ir atvykę santechnikai užsuko vandenį. Taip pat jie kažkiek izoliavo ir sutvarkė vamzdį, iš kurio bėgo karštas vanduo. Jos sandėliuke buvę daiktai buvo sušlapę, sugadinti ir daugelis jų netinkami naudojimui. Kadangi ji turtą buvo apdraudusi, kreipėsi į draudimo bendrovę UAB „Lietuvos draudimas“. Atvykęs ieškovo ekspertas apžiūrėjo ir įvertino sugadintų daiktų būklę, nustatė jų vertę, atskaitydamas nusidėvėjimą. Nors dėl sugadinto turto jai buvo padaryta 1578,50 Lt žala, draudimas jai išmokėjo 1000Lt dydžio draudimo išmoką.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog 2012-07-17 buvo užpiltas vandeniu ir apgadintas trečiajam asmeniui V. N. priklausantis namų turtas, buvęs sandėliuko patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu patalpa ir joje buvęs turtas buvo apdraustas Būsto draudimu laikotarpiui nuo 2011-12-14 iki 2012-12-13. ( 6-7 b.l.)

Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką kaip nurodė pats ieškovas, buvo vadovautasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau — Taisyklės). Pagal Taisyklių 48.1. ir 48.2. punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra — šio turto remonto kaina. Pagal Taisyklių 47 punktą, nuostolio dydį nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ar nuostolių dydžiui nustatyti. Kaip matyti iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo avarijos metu buvo sugadintas trečiajam asmeniui V. N. priklausantis turtas: elektrinis šildytuvas „Thomans“ - 77,50 Lt vertės, spausdintuvas DCP 1500 - 218,75 Lt vertės, medžio drožlių plokštės lentynos - 270 Lt vertės, terasos kėdės (2 vienetai) - 250 Lt vertės, moteriški ilgaauliai odiniai batai - 525 Lt vertės, moteriški ilgaauliai veliūro batai - 97,50 Lt vertės, moteriški trumpaauliai verstos odos batai - 74,75 Lt vertės, moteriški trumpaauliai verstos odos batai – 65 Lt vertės. Iš viso apdraustam turtui padaryta 1578,50 Lt dydžio žala. Kadangi draudimo sutartyje numatyta, jog namų turtas esantis pagalbiniuose pastatuose yra apdraustas 1000 Lt suma, ieškovas, atlygindamas padarytą žalą sandėliuke buvusiam turtui, išmokėjo V. N. 1000 Lt draudimo išmoką. (289,85 Eur).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. A-261 patvirtintų Šiaulių miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų [Šaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-22 įsakymo Nr. 1422 redakcija] (toliau — Administravimo nuostatai) 8 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymą (Administravimo nuostatų 9 ir 9.5. punktai). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Administravimo nuostatų 10 ir 10.1. punktai).

Pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau - Sąrašas), patvirtintą LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. Dl-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams. Pagal 15 punktą, administratorius privalo palaikyti namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, ženklinti vamzdynus ir šalinti smulkius defektus. Nors atsakovo atstovė teigia, jog atsakovas negali būti atsakingas už trūkusį vamzdį ir dėl to kilusią avariją, teismas mano, jog surinktų įrodymų visumą leidžia daryti išvadą, jog dėl 2012-07-17 įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu buvo sugadintas trečiojo asmens turtas, yra atsakingas atsakovas UAB „Šiaulių būstas“. Trečiasis asmuo parodė, jog ji ne vieną kartą kreipėsi į namą administruojančią įmonę dėl lašančių vamzdžių, jie buvo remontuojami, tačiau didesnės avarijos išvengti nepavyko. Įvykus vandentiekio avarijai turto savininkė iškvietė atsakovo darbuotojus, kurie užsuko vandenį bei izoliavo vamzdžius. Šia aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas V. M., kuris parodė, jog dirba santechniku UAB „ Šiaulių būstas“ ir 2012-07-17 buvo iškviestas dėl įvykusios vandentiekio avarijos į namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur namo rūsyje buvo trūkęs vandentiekio vamzdis, bėgo karštas vanduo, o jis avariją lokalizavęs. Ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, raštu kreipėsi į atsakovą, kuris atsakingas už atsiradusią žalą, tačiau atsakovas gera valia žalos neatlygino.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju kai trūksta magistralinis karšto vandens vamzdis, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip administratoriaus nesugebėjimas naudotis ir prižiūrėti savo turtą taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šiuo atveju atsakovas, kaip namą administruojanti ir prižiūrinti įstaiga neatliko savo tiesioginių pareigų ir tuo padarė žalą tretiesiems asmenims, kurią ir privalo atlyginti.

Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK6.37straipsnio 1 dalis) Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Respublikos CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių būstas“, įmonės kodas 144619514, buveinė: Žemaitės g. 20 Šiauliuose, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė: J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius,: 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 euro centus) žalos atlyginimo, 30,99 Eur (trisdešimt eurų ir 99 euro centus) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eurų žyminio mokesčio ir 455,58 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.