Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, II-14-890/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-02-03
Bylos Nr.: II-14-890/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01194-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Advokatai: Ramūnas Girevičius

Kategorijos

12.7.1Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas (ANK 247 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-890/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01194-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1.; 21.10.4. (S)

Registro objektas ROIK: 21142517768KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,

dalyvaujant pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, M. P. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei M. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „L“, atstovo advokato Ramūno Girevičiaus skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_534-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. rugpjūčio 26 d. surašė M. P. administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., (duomenys neskelbtini), M. P., būdamas UAB „L“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. įsakyme numatytiems UAB „L“ darbuotojams A. K., R. L., B. K., I. P., L. P., A. P. ir M. P. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pažeidė šio straipsnio nuostatas, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino. Esant minėtam pažeidimui, M. P. įvykdė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b.l. 31-32). Į protokolą įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma iki 2021 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 120 eurų dydžio baudą. Protokole yra rankraštinis protokolą surašiusios inspektorės įrašas: „Byla bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 14 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), 12a., 9 kab.“ bei įrašas, kad: „atsisakė priimti protokolą“.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P., 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3278-2021, kuriuo nenustačius M. P. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda (b.l. 6-7). Nutarime nurodoma pažeidimo esmė, jog M. P., būdamas UAB „L“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. įsakyme numatytiems UAB „L“ darbuotojams: A. K., R. L., B. K., I. P., L. P., A. P. ir M. P., vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir tokiu būdu pažeidė šio straipsnio nuostatas, nes prastovos paskelbtos nepagrįstai, kadangi prastovų paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (pakeitimas 2021 m. birželio 28 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 506), kadangi paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021 m. liepos 1 d. neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos. Tokiu būdu padarė pažeidimą, kurio atsakomybė numatyta ANK 96 straipsnio 2 dalyje (b.l. 6-7).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. P. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus skundas dėl Institucijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, jog M. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 96 str. 2 d., už tai, kad jis, būdamas UAB „L“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. įsakyme numatytiems UAB „L“ darbuotojams A. K., R. L., B. K., I. P., L. P., A. P. ir M. P. DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu, pažeidė šio straipsnio nuostatas, kadangi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino. Protokole padarytas rankraštinis įrašas, kad byla bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 14 d. 11.00 val., adresu Taikos pr. 28, Klaipėda. M. P. 2021 m. rugsėjo 6 d. Valstybinei darbo inspekcijai raštu nurodė, jog jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų, nes iš protokolo turinio nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis protokole yra konstatuojama, kad Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas neriboja UAB „L“ veiklos ir, kad situacija, jog UAB „L“ negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino. Taip pat protokole nenurodytas UAB „L“ vadovo įsakymas, kuriuo paskelbtos prastovos, nuo kada iki kada jos paskelbtos ir pan. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės ir visi teisės aktai, kurių pažeidimu kaltinamas M. P., jam pateiktas kaltinimas dėl ANK 96 str. 2 d, numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra nekonkretūs ir netikslūs, todėl buvo prašoma ištaisyti M. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumus ir jam pateikti ANK 609 straipsnio nuostatas atitinkantį administracinio nusižengimo protokolą. 2021 m. rugsėjo 14 d., 13.08 val., t.y. jau po bylos nagrinėjimo, pasirašytu raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus rašte nurodyta, kad atsakant į pateiktą M. P. paaiškinimą, pranešama, kad jam administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis ANK 609 str. Kitaip tariant buvo atsisakyta M. P. pateikti protokolą, iš kurio būtų aišku, kokiu konkrečių teisės aktų pažeidimu jis yra kaltinamas. Nepaisant to, kad M. P. nebuvo įteiktas kitokio turinio, nei 2021 m. rugpjūčio 26 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1288-2021, 2021 m. rugsėjo 14 d., 13,15 val. buvo priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_N-534-2021, kuriuo M. P. pagal ANK 96 str. 2 d. nubaustas 240 Eur bauda. Nutarime kaltinimas yra pakeistas ir nurodyta, kad M. P., būdamas UAB „L“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. įsakyme numatytiems UAB „L“ darbuotojams A. K., R. L., B. K., I. P.. L. P., A. P. ir M. P., vadovaujantis DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu, ir tokiu būdu pažeidė šio straipsnio nuostatas, nes prastovos paskelbtos nepagrįstai, kadangi prastovų paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Vyriausybės 2020-02-26 nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021-06-28 Vyriausybės nutarimas Nr. 506), kadangi paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021 m. liepos 1 d. neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos. M. P. nesutinka su skundžiamu nutarimu ir nurodo, jog jis buvo nubaustas pagal ANK 96 str. 2 d., numatančią atsakomybę už darbo Įstatymų pažeidimą, o konkrečiai už tai, jog pažeidė DK 47 str. 1 d. 2 p., nes tariamai nepagristai jo vadovaujamos UAB „L“ darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. paskelbė prastovas. Kaip matyti iš M. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, jis buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė DK 47 str. 1 d. 2 p. nuostatas, kadangi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino. Tuo tarpu nutarime, nesant atitinkamai surašyto ir M. P. įteikto administracinio nusižengimo protokolo, kaltinimas jau yra pakeistas nurodant jog M. P. pažeidė DK 47 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nes prastovos paskelbtos nepagrįstai, kadangi prastovų paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Vyriausybės 2020-02-26 nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (pakeitimas 2021-06-28 Vyriausybės nutarimas Nr. 506), kadangi paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021 m. liepos 1 d. neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos. DK 47 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų“ nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog darbdavio negalėjimą suteikti darbuotojui darbą gali lemti tiek ekstremalioji situacija ir karantinas, galiojantys kartu, tiek kiekvienas iš jų, galiojantis atskirai. Taigi, nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojant vien tik ekstremaliajai situacijai darbdavys gali darbuotojams skelbti prastovą DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu, jei dėl tokios situacijos darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, nes nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tokiu atveju, sprendžiant dėl darbdavio veiksmų paskelbiant prastovas minėtu teisiniu pagrindu teisėtumo, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios DK 47 str. 1 d. 2 p. įtvirtintų sąlygų buvimą, ir aktualus teisinis reglamentavimas. Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1225 buvo pakeistas Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija - visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, bei trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Ši nutarimo redakcija galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. Kartu Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. patvirtintas karantino režimas. Šiuo nutarimu buvo nustatyti viešų prekybos vietų veiklos organizavimo reikalavimai, paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, teikimo organizavimo reikalavimai ir kt. Nutarimo 18 p. nurodyta, kad šiame nutarime nurodytais atvejais darbo, ūkinės veiklos ar kitos veiklos gali būti neribojamos arba ribojamos iš dalies, jeigu asmenys atitinka bent vieną iš nutarimo 18.1 - 18.4 p. nurodytų kriterijų, t.y. yra pasiskiepiję, persirgo COVID-19 liga, atlikus COVID-19 tyrimą ir gavus neigiamą atsakymą bei vaikai iki 16 metų. Nutarimo 23 p. nustatyta, kad dėl karantino metu ribojamų ūkimų veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukertėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės ekonomikos ir inovacijų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojas atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31, palyginti su 2019 m. ir / arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, - pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo m mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020-11-30, pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019-2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020-12-01 - 2021-01-31. [...] Tuo atveju, kai ūkinės veiklos vykdytojas, skaičiuojant nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, pajamų negavo, jam gali būti taikomos paramos priemonės pagal šio nutarimo 23.2 papunktį paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) ūkinės veiklos vykdytojo vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra Įtraukta į sąrašą, tvirtinamą bendru ekonomikos ir inovacijų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, suderinus su Finansų ministerija ir VMI. Į sąrašą įtraukiamos šiuo nutarimu ribojamos ūkinės veiklos, taip pat tos veiklos, kurios yra ribojamos netiesiogiai ir kurių Įtraukimui į sąrašą pritaria Vyriausybė. Nutarimą priėmusiai institucijai yra žinoma, jog pagal aukščiau nurodomus kriterijus UAB „L“ atitiko nuo COVID-19 pandemijos ir veiklos apribojimų nukentėjusios ūkinės veiklos vykdytojo statusą ir iki 2021-07-01 skelbiant darbuotojams prastovas pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas sąlygas įmonė gavo subsidijas ir teisės aktų nepažeidė. Dėl to ginčo nėra. Vyriausybės 2021-06-28 nutarimu Nr. 499, įsigaliojusiu nuo 2021-07-01, pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šiuo nutarimu nustatyta, kad dėl karantino, paskelbto Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226, ribojamų ūkinių veiklai tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti taikomos paramos priemonės ekonomikos ir inovacijų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse, jeigu ūkinės veiklos vykdytojas atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020-11-01 iki 2021- 01-31, palyginti su 2019 m. ir / arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų, - pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020-11-30, pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019-2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020-12-01 -2021-01-31. [...] Tuo atveju, kai ūkinės veiklos vykdytojas, skaičiuojant nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, pajamų negavo, jam gali būti taikomos paramos priemonės pagal šio nutarimo 2,2 papunktį paramos priemonių aprašuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) ūkinės veiklos vykdytojo vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į sąrašą, tvirtinamą bendru ekonomikos ir inovacijų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, suderinus su Finansų ministerija ir VMI. I sąrašą įtraukiamos šiuo nutarimu ribojamos ūkinės veiklos, taip pat tos veiklos, kurios yra ribojamos netiesiogiai ir kurių įtraukimui į sąrašą pritaria Vyriausybė. Vyriausybės 2021-06-28 nutarimu Nr. 506 nutarta pakeisti Vyriausybės 2020-02-26 nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija - paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės liko galioti. Į nuo 2021-07-01 įsigaliojusią, Vyriausybės 2021-06-28 nutarimu Nr. 506 patvirtintą naują Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ redakciją praktiškai buvo perkeltas Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris nustojo galioti nuo 2021-07-01, turinys - daugelis karantino priemonių faktiškai liko galioti ir po liepos 1 dienos. UAB „L“ vykdomos veiklos sritys yra švaros bei valymo paslaugų teikimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, siuvimas. Iki šiol galiojančiu Ekonomikos ir inovacijų ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020-12-30 įsakymu Nr. 4-1171/a 1 -1301 (redakcija nuo 2021-06-02) yra patvirtintas „Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašas“, į kurį yra įtrauktos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus grupes: 14 - drabužių siuvimas (gamyba), 46 - didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, 47 (išskyrus 47.91) - mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą (išskyras užsakomąjį pardavimą paštu arba internetu), 96 (išskyrus 96.03) - kita asmenų aptarnavimo veikla. VMI taip pat UAB „L“ yra įtraukusi į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Taigi, UAB „L“ veiklą valstybė pripažįsta, kaip karantino ir/ar ekstremalios situacijos metu ribojamą tiesiogiai ar netiesiogiai, todėl ir prastovų pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas sąlygas paskelbimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepaisant to, kad karantino režimas nuo 2021-07-01 buvo panaikintas, tačiau jį panaikinusiame Vyriausybės 2021-06-28 nutarime Nr. 499 ir po 2021-07-01 liko nustatytas paramos priemonių taikymas karantino metu ribotų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, esant šiame nutarime numatytoms sąlygoms, kurios yra analogiškos sąlygoms, buvusioms įtvirtintoms Vyriausybės 2020-11-04 nutarime Nr. 1226. Tokiu būdu valstybė pripažįsta, jog net ir panaikinus karantiną, įmonės veikla dėl buvusio karantino tam tikrą laiką gali išlikti apribota (apsunkinta), todėl įmonėms numatyta galimybė ir po karantino panaikinimo, esant ekstremaliai situacijai, valstybės lygmeniu teikti paramą. Viena iš tokių paramos priemonių yra Užimtumo įstatyme numatyta remiamojo įdarbinimo priemonė - subsidijų darbdaviams skyrimas bei mokėjimas prastovų ir po prastovų laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos sukelti neigiamų pasekmių. Pagal Užimtumo įstatymo 42 str. 1 d. įdarbinimo subsidijuojant tikslas - išlaikyti užimtų asmenų, kuriems DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo vietas. Iki 2021-06-30 šalyje galiojus ekstremaliajai situacijai ir karantino režimui, o po 2021-07-01 šalyje likus galioti ekstremaliajai situacijai, veiklą ribojanti šalyje susiklosčiusi situacija negalėjo pasikeisti ir nepasikeitė per vieną dieną. UAB „L“ veiklos sutrikimai išliko, įmonė darbuotojams negalėjo suteikti sulygto darbo, dėl veiklos specifikos darbas nuotoliniu būdu įmonėje negali būti dirbamas, o kito darbo pasiūlyti darbuotojams dėl tos pačios priežasties nėra galimybės. Įmonės pagrindinė veikla yra tiesiogiai susijusi su kitais ūkio sektoriais ir yra sąlygojama šių ūkio sektorių veiklos. Įmonės klientai, iš kurių gaunamos pagrindinės pajamos, taip pat yra barai, kavinės, viešbučiai, kirpyklos bei kitos aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės. Visos šios įmonės nuo 2021-07-01 pilnu pajėgumu dar nebuvo pradėjusios vykdyti veiklos, todėl 2021-07-01 dienai ir artimiausiu metu joms nebuvo nei poreikio, nei būtinybės UAB „L“ pateikti skalbimui ar valymui veikloje naudojamą tekstilę. Dėl šalyje galiojusio karantino pilna apimtimi nevyko koncertai, spektakliai, šou pasirodymai, todėl UAB „L“ ir šioje srityje neturėjo užsakymų. Dėl nuotolinio mokymosi 2021 m. rudenį galimybės ir vyraujančios nežinomybės, 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais įmonė negavo užsakymų mokinių uniformų valymui, siuvimui. Tokiu būdu, įmonė po 2021-07-01 praktiškai neturėjo užsakymų, todėl negalėjo savo darbuotojams suteikti darbo sutartyje sulygto darbo. Dėl įmonės veiklos specifikos - skalbimo, valymo, lyginimo, siuvimo paslaugų šiuos darbus atliekant specializuotais įrenginiais, esančiais įmonės veiklos vietose, nuotolinis darbas nėra įmanomas. UAB „L“ vykdomos ūkinės veiklos vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31, palyginti su 2019 m. ir /arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, sumažėjo net 54,34 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje dar 2020-02-26 paskelbta ekstremali situacija yra tęstinė, ji galioja ir po 2021-07-01, UAB „L“, kurios veikla neatsiejamai susijusi su kitų apribotų ūkio šakų subjektų veikla, 2021-07-01 staiga netapo įmone visu pajėgumu galinčia vykdyti veiklą ir suteikti darbuotojams tiek darbo jų darbo vietose, kiek sulygta darbo sutartimis, todėl UAB „L“ vadovas M. P. pagrįstai vadovaujantis DK 47 str. 1 d. 2 p. paskelbė darbuotojams prastovas. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija ne tik neatliko jokio teisinio situacijos vertinimo, inkriminuodama blanketinę normą - ANK 96 str. 2 d., nutarime nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas, susijusias su prastovų paskelbimu, pažeidė M. P.. Institucija absoliučiai netyrė nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su prastovų darbuotojams paskelbimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad prastovos darbuotojams pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. paskelbtos neteisėtai. Po 2021-07-01 dauguma karantino priemonių buvo perkelta į naujos redakcijos Vyriausybės nutarimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo, valstybė ir po 2021-07-01 yra numačiusi taikyti paramos priemones karantino metu ribotų ūkinių veiklų vykdytojams, todėl neišnyko aplinkybės, susiklosčiusios pastaraisiais pusantrų metų, dėl kurių UAB „L“ negalėjo suteikti darbuotojams darbo ir todėl buvo priversta darbuotojams skelbti prastovas DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Būtent ekstremali situacija ir ilgą laiką šalyje galiojęs karantino režimas bei jo apribojimai, kurių dauguma išliko ir po 2001-07-01, buvo priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad UAB „L“ darbuotojams negalėjo suteikti darbo. 2019 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais, kai šalyje nebuvo paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino, įmonės mėnesio apyvartos buvo didesnės net 22,44 proc. Jei šalyje nebūtų susiklosčiusi minėta situacija dėl COVID-19 pandemijos, įmonės veiklos pajamos 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesį nebūtų mažesnės, nei 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, o atsižvelgiant į investicijas ir rinkos situaciją, galėjo būti ir didesnės. Šie duomenys pagrindžia, kad UAB „L“ veiklos apribojimai yra realūs. Prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti bei priteisti M. P. patirtas 700 eurų bylinėjosi išlaidas iš valstybės.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su M. P. skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime Institucija savo poziciją grindžia tuo, kad darbdavio įsakymuose dėl prastovų paskelbimo 2021-07-01, 2021-07-19, 2021-07-26, 2021-08-02, 2021-08-06, 2021-08-09, 2021-08-13, 2021-08-16 nurodant prastovų paskelbimo priežastis, nurodytas pagrindas Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. Teiktame 2021-08-17 elektroniniu būdu paaiškinime, Pareiškėjas nurodė, kad: „ Nors įmonės veikla nėra apribota, tačiau įmonės veikla yra paslaugos, tiesiogiai priklausančios nuo fizinių ir juridinių asmenų aktyvumo, judėjimo, taupymo, kiek jie naudojasi mūsų paslaugomis, taip pat nuo vykstančių renginių, švenčių ir panašių dalykų. Žmonės dirbantys iš namų, žymiai rečiau nešioja rūbus, kuriems reikalingas sausas valymas (kaip pavyzdys kostiumai, švarkai)“. 2021-08-26 paaiškinime M. P. nurodė, kad prastovos paskelbtos nuo 2021-07-01 dėl to: „kad barai, kavinės, viešbučiai, kirpyklos ir kitos paslaugos...nuo veiklos pradžios nesurinko daiktų ar rūbų, kad galėtų pasinaudoti valymo ar skalbimo paslaugomis...dėl to neturėjome darbų“. Pateikti Pareiškėjo paaiškinimai leido daryti išvadą, kad M. P. iš esmės neprieštaravo ir sutiko su tuo, kad jo veikla nuo 2021-07-01 nebuvo apribota dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo tinkamai įvertintas ginčijamas darbdavio prastovų paskelbimas darbuotojams DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir nustatytas prastovų paskelbimo šiuo pagrindu pažeidimas. Pareiškėjo argumentai dėl prastovos paskelbimo yra nepagrįsti, nes ši DK norma negali būti suprantama ir aiškinama Pareiškėjui naudinga linkme, kadangi pats prastovų paskelbimas turi atitikti DK 47 str. 1 d. 2 p. išdėstytą turinį ir prastovų paskelbimo priežastys (pagrindas) negali būti sutapatinamos su pasekmėmis, atsiradusiomis dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Prastovų paskelbimas pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. privalo būti siejamas tik su Lietuvos Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu draudžiančiu darbdavio veiklą, o ne, kaip teigia Pareiškėjas ir po 2021-07-01 su praktišku užsakymų neturėjimu, kuriuos įtakojo COVID-19 pandemija. DK nuostatos ir nustatyti apribojimai ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu taikomi Lietuvoje, neribojo Pareiškėjo kaip darbdavio veiklos, todėl valstybė negalėjo ir negali prisiimti atsakomybės dėl ūkio subjektų veiklos efektyvumo ar ribojimų ja verstis taikymo. Tokios atsakomybės prisiėmimas būtų neproporcingas ir nepagrįstas, būtent dėl šios priežasties, prastovos paskelbimas minimu pagrindu, negalėjo būti taikomas. Institucijos tvirtinimu, Pareiškėjas netinkamai interpretuoja DK 47 str. 1 d. 2 p. tikrąjį turinį ir reikšmę. Aplinkybė, jog dėl LR Vyriausybės nutarimo pakeitimo Covid-19 neišnyko, negali būti aiškinama plečiamai, tokiu atveju, prastova turėtų būti skelbiama DK 47 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Būtent prastovos paskelbimui DK 47 str. 1 d. 1 p. pagrindu būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo - dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Taigi, užsakymų sumažėjimas (kaip teigė Pareiškėjas tyrimo metu) yra COVID-19 pandemijos pasekmė, kurią įstatymų leidėjas kaip priežastį (ar pagrindą) skelbti prastovas pagal DK 47 str. 1 d. 2 p. nėra numatęs. Įmonės UAB „L“ vykdomai ūkinei veiklai nebuvo taikomi jokie privalomi veiklos apribojimai ar suvaržymai (pvz., kaip veiklos draudimai ar darbuotojų funkcijų atlikimo ribojimai, šalies sienų kirtimas ir pan.). Todėl Pareiškėjo skunde ginčijamų prastovų siejimas su Lietuvoje paskelbta ekstremalia situacija neturi teisinio pagrindo. Jeigu dėl užsakymų trūkumo ar sumažėjimo darbdavys negali suteikti darbo darbuotojams, jis turėjo skelbti prastovą pagal DK 47 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Darbo apimčių sumažėjimas dėl užsakymų sumažėjimo ir trūkumo priskirtini bendrovės ūkinei - gamybinei rizikai, kurią gali iššaukti ir kitokios priežastys, pavyzdžiui: ekonominė krizė, užsakovų nemokumas ir pan. Dėl išdėstytų priežasčių prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjo M. P. atstovas advokatas Ramūnas Girevičius teismo posėdžio metu skundą palaikė ir papildomai nurodė, kad pagal DK 47 str. 1 d. 2 p., kurį taikė darbdavys, būtinos šios sąlygos: karantinas arba ekstremali situacija, kaip kad šiuo atveju, ir 2 sąlyga, kad darbdavys dėl to negali suteikti darbo. Darbo inspekcija praplečia DK normos turinio sąvoką ir aiškina, kad dėl to turėtų būti prilyginama kaip su ekstremalia situacija susijusi uždrausta veikla, apribota veikla ar kažkaip kitaip. Bet įstatymų leidėjas to nenurodė, o nurodė, kad darbdavys dėl to paskelbimo, t.y. kilusių pasekmių, negali užtikrinti darbo. Šiuo atveju reikia vertinti, ar darbdavys šiaip sugalvojo paskelbti prastovą, ar vis dėlto ta situacija susiklosčiusi dėl to, kad karantinas, o vėliau ekstremali situacija, neleidžia užtikrinti darbo, t.y. kaip pasekmė. ANK 96 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, tad jei Institucija inkriminavo šį straipsnį, turėjo aiškiai pasakyti, ką M. P. pažeidė. Institucija nurodo, kad M. P. turėjo skelbti prastovą, vadovaujantis DK 47 str. 1 d. 1 p., tačiau pirmasis punktas nuo antrojo iš darbdavio pusės niekuo nesiskiria. Inspekcija gavo nurodymą riboti prastovų paskelbimą pagal DK 47 str. 1 d. 2 p., tam, kad nebūtų galimybės prašyti Užimtumo tarnybos tam tikros kompensacijos (subsidijos). Kadangi M. P. vadovaujamos įmonės darbo apimtys sumažėjo 50 proc., jis galėjo skelbti prastovą pagal tą 2-ąjį punktą. Vyriausybė, panaikindama nutarimu karantiną, suteikė galimybę gauti išmokas ir skelbti prastovas ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai apribotoms veikloms, kaip kad šiuo atveju M. P. bendrovė. Pažymėjo, kad Institucija siaurai žiūri į įstatymo normą, todėl prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė M. Ž. palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir prašė M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo nustatyta, kad Institucijos inspektoriams M. Ž. ir R. K. buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais, tikrinant UAB „L“ (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „L“ įpareigota iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. vyriausiajai darbo inspektorei pateikti nurodyme išvardintų dokumentų kopijas (b. l. 9-10).

UAB „L“ pateikė darbo laiko ir apskaitos žiniaraščio 2021 m. rugpjūčio ir liepos mėn. kopijas, kuriose matyti dirbusių darbuotojų darbo laikas (b. l. 12, 19).

Iš pateiktų UAB „L“ direktoriaus 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 13 d. 2021 m. rugpjūčio 16 d., įsakymų nustatyta, jog UAB „L“ darbuotojams, vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskelbtos prastovos (b. l. 13-16, 20-24).

Iš UAB „L“ darbo užmokesčio už liepos mėn. žiniaraščio matyti, kad įmonės skola darbuotojams sudarė 2077,62 Eur (b.l. 17-18).

Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. M. P. paaiškinimo matyti, jog prastovos paskelbtos dėl to, kad barai, kavinės viešbučiai, kirpyklos ir kitos paslaugas ar veiklas teikiančios įmonės nesurinko darbų ar rūbų, kad galėtų pasinaudoti valymo ar skalbimo paslaugomis ir dėl to neturėjo darbų (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo akte nurodoma, kad tikrintas ūkio subjektas - UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), veiklos vieta - (duomenys neskelbtini). Patikrinimo priežastys nurodomos, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą „Dėl LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-07-21 įsakymo Nr. EV-168 „Dėl prastovų paskelbimo atitikties teisės aktų reikalavimams neplaninių patikrinimų ir tyrimo organizavimo“ pakeitimo, minėta įmonė buvo įtraukta į tikrintinų įmonių sąrašą. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis - 2021 m. liepos 1 d. - 2021 m. liepos 31 d. laikotarpiu, minėtoje įmonėje 7 darbuotojams buvo paskelbtos dalinės prastovos, remiantis LR DK 47 str. 1 d. 2 p., t. y. dėl karantino ir/ar ekstremaliosios padėties. Remiantis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 ,Dėl valstybės lygios ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (įsigaliojęs 2021-07-01) UAB „L“ vykdoma veikla (paslaugos) nėra apribota. Nutarimo 3.1. punkte yra numatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, kurių laikantis praktiškai visos įmonės gali savo veiklą vykdyti laikantis atsargumo priemonių, kylančių iš nutarimo. Todėl, darytina išvada, kad UAB „L“ 2021 m. liepos mėn. darbuotojams prastovas paskelbė nepagrįstai, nes įmonės veikla nėra apribota, įmonė gali veiklą vykdyti. Taip pat nurodoma, jog bus pildomos teminės ataskaitos -174 (prastovų kontrolė) ir „Dėl prastovų paskelbimo“, nesant DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindo, UAB „L“ direktoriui M. P. 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 96 str. 2 d. (b. l. 35-36).

Iš Pareiškėjo atstovo papildomai į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, jog UAB „L“ užklausimais 2020 metais kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamentą bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentą dėl bendrovės veiklos 2020 m. karantino metu. Iš gautų atsakymų matyti, kad bendrovei neuždrausta teikti tekstilės ir kailinių gaminių skalbimo bei sauso valymo paslaugas, laikantis Vyriausybės nutarime numatytų specialiųjų reikalavimų paslaugų teikimui, pateikti siūlymai dėl saugaus darbo karantino metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo M. P. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjas Institucijos skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis būdamas UAB „L“ direktoriumi ir juridinį asmenį atstovaujančiu subjektu, paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. įsakyme numatytiems UAB „L“ darbuotojams: A. K., R. L., B. K., I. P., L. P., A. P. ir M. P., vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir tokiu būdu pažeidė šio straipsnio nuostatas, nes prastovos paskelbtos nepagrįstai, kadangi prastovų paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (pakeitimas 2021 m. birželio 28 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 506), kadangi paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021 m. liepos 1 d. neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos. Tokiu būdu M. P. padarė pažeidimą, kurio atsakomybė numatyta ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Institucijos nutarimu M. P. paskirta administracinė nuobauda – 240 eurų dydžio bauda.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavedimu Institucijos inspektoriams M. Ž. ir R. K. buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais, tikrinant UAB „L“ (b. l. 5). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „L“ buvo įpareigota iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. vyriausiajai darbo inspektorei pateikti nurodyme išvardintų dokumentų kopijas (b. l. 9-10). UAB „L“ pateikė darbo laiko ir apskaitos žiniaraščio 2021 m. rugpjūčio ir liepos mėn. kopijas, kuriose matyti dirbusių darbuotojų darbo laikas (b. l. 12, 19). Iš pateiktų UAB „L“ direktoriaus 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 13 d. 2021 m. rugpjūčio 16 d., įsakymų nustatyta, jog UAB „L“ darbuotojams, vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskelbtos prastovos ir dalinės prastovos (b. l. 13-16, 20-24). Iš UAB „L“ darbo užmokesčio už liepos mėn. žiniaraščio matyti, kad įmonės skola darbuotojams sudarė 2077,62 Eur (b.l. 17-18). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo akte nurodoma, kad tikrintas ūkio subjektas - UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), veiklos vieta - (duomenys neskelbtini). Patikrinimo priežastys nurodomos, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą „Dėl LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-07-21 įsakymo Nr. EV-168 „Dėl prastovų paskelbimo atitikties teisės aktų reikalavimams neplaninių patikrinimų ir tyrimo organizavimo“ pakeitimo, minėta įmonė buvo įtraukta į tikrintinų įmonių sąrašą. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis - 2021 m. liepos 1 d. - 2021 m. liepos 31 d. laikotarpiu, minėtoje įmonėje 7 darbuotojams buvo paskelbtos dalinės prastovos, remiantis LR DK 47 str. 1 d. 2 p., t. y. dėl karantino ir/ar ekstremaliosios padėties. Remiantis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 ,Dėl valstybės lygios ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (įsigaliojęs 2021-07-01) UAB „L“ vykdoma veikla (paslaugos) nėra apribota. Nutarimo 3.1. punkte yra numatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, kurių laikantis praktiškai visos įmonės gali savo veiklą vykdyti laikantis atsargumo priemonių, todėl, darytina išvada, kad UAB „L“ 2021 m. liepos mėn. darbuotojams prastovas paskelbė nepagrįstai, nes įmonės veikla nėra apribota, įmonė gali veiklą vykdyti, todėl įmonės vadovui M. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 96 str. 2 d. (b. l. 35-36). Kitų pažeidimų atliekant patikrinimą nenustatyta.

Pareiškėjas tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs administracinį nusižengimą. Nurodė, kad įmonės darbuotojams prastovos buvo paskelbtos teisėtai, kadangi UAB „L“ patenka į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Nors karantino režimas nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo panaikintas, tačiau jį panaikinusiame Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 499 ir po 2021 m. liepos 1 d. liko nustatytas paramos priemonių taikymas karantino metu ribotų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, esant šiame nutarime numatytoms sąlygoms, kurios yra analogiškos sąlygoms, buvusioms įtvirtintoms Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226. Todėl net ir panaikinus karantiną, įmonės veikla dėl buvusio karantino tam tikrą laiką gali išlikti apribota (apsunkinta), todėl įmonėms buvo numatyta galimybė ir po karantino panaikinimo, esant ekstremaliai situacijai, valstybės lygmeniu teikti paramą (subsidijų darbdaviams skyrimą). Po 2021 m. liepos 1 d. šalyje liko galioti ekstremalioji situacija, veiklą ribojanti šalyje susiklosčiusi situacija negalėjo pasikeisti staigiai, o UAB „L“ veiklos sutrikimai išliko, įmonė darbuotojams negalėjo suteikti sulygto darbo, o dėl veiklos specifikos darbas nuotoliniu būdu įmonėje negalėjo būti dirbamas, kito darbo pasiūlyti darbuotojams dėl tos pačios priežasties nebuvo galimybės, būtent todėl ir buvo paskelbtos prastovos ir dalinės prastovos įmonės darbuotojams DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas M. P., būdamas UAB „L“ vadovu, pagrįstai paskelbė vadovaujamos įmonės darbuotojams prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs Pareiškėjo atstovo bei Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės paaiškinimus, teismas neturi pagrindo sutikti su Institucijos pozicija, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog M. P. padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, kad konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai nenurodo nei komentuojamame straipsnyje, nei ANK, tačiau netiesiogiai nukreipia į kitą teisės aktą – darbo įstatymą. Šiuo, nagrinėjamu atveju, aktuali DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto analizė ir su minėta įstatymo nuostata, susijęs aktualus teisinis reglamentavimas.

Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo DK 47 straipsnio pakeitimai, kuriuos nulėmė šalyje susiklosčiusi nepalanki epideminė situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), dėl kurios šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija bei karantinas. DK 47 straipsnyje reglamentuojama prastova (straipsnio redakcija galiojusi nusižengimo fiksavimo metu). Pagal minėto straipsnio 1 dalį, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (1 punktas); kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (2 punktas).

Taigi iš komentuojamo straipsnio matyti, kad darbdavys prastovą gali skelbti tik esant tam tikroms sąlygoms, t.y., kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ir nesant darbuotojo kaltės (1 p.), o antroji sąlyga yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu, dėl ko darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Pirmajame punkte įtvirtinta bendroji teisės norma, kada darbdavys gali skelbti prastovą, o antrajame komentuojamo straipsnio punkte įtvirtinta specialioji teisės norma, tiesiogiai susijusi su karantino ar ekstremalios situacijos režimu, dėl ko darbdavys negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Pastebėtina, kad iki karantino Lietuvoje paskelbimo dėl COVID-19 pandemijos (2020-03-14 Vyriausybės nutarimas Nr. 207) galiojusi DK 47 straipsnio redakcija numatė tik bendrąją sąlygą prastovai skelbti, o 2020 m. kovo 17 d. įstatymu Nr. XIII-2821, įsigaliojusiu 2020 m. kovo 19 d., DK 47 straipsnis buvo pakeistas, numatant papildomą prastovos skelbimo sąlygą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, dėl ko darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Iš tokio besikeičiančio prastovų teisinio reglamentavimo matyti, kad keisdamas DK 47 straipsnį ir priimdamas kitų įstatymų pakeitimus, įstatymų leidėjas siekė sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime nurodomą nusižengimo padarymo laikotarpį – nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. – Institucija sieja su nuo 2021 m. liepos 1 d. netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, ir nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. Nr. 506 redakcija su pakeitimais), tvirtindama, jog Pareiškėjo vadovaujamos įmonės veiklai nuo 2021 m. liepos 1 d. jokie ribojimai nebuvo taikomi, todėl Pareiškėjas nepagrįstai paskelbė prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2-ojo punkto, o ne 1-ojo punkto pagrindu.

Tačiau teismas, nors ir sutikdamas su tuo, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 buvo panaikinti ribojimai ūkinei veiklai ir UAB „L“ veiklai ribojimai nebuvo taikomi, nesutinka su Institucijos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 nuostatos aiškinimu.

Kaip matyti iš Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152, nors nuo 2021 m. liepos 1 d. šalyje buvo panaikintas karantino režimas, tačiau liko galioti ekstremalioji situacija.

Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „L“ veiklos sritys apima švaros bei valymo paslaugų teikimą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, siuvimą. UAB „L“ vykdomos ūkinės veiklos vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2020 m. atitinkamo laikotarpio vieno mėnesio apyvarta, sumažėjo 54,34 procentais. UAB „L“ buvo įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Šių Pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neginčijo. Nustatyta ir tai, kad UAB „L“ veikla yra specifinė, įmonė užsiima švaros bei valymo paslaugų teikimu (rūbų, patalynės, užuolaidų, kilimų valymu, lyginimu, didmenine ir mažmenine prekyba, siuvimu). Minėti darbai atliekami naudojant specializuotus įrenginius, kurie yra įmonės veiklos vietose, todėl akivaizdu, jog nuotolinis darbas įmonei vykdant tokio pobūdžio veiklą, neįmanomas. Tiek Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jo atstovas teisme tvirtino, kad ir panaikinus karantiną, tačiau šalyje likus ekstremaliajai situacijai, UAB „L“ apyvarta ir toliau buvo itin sumažėjusi, įmonė turėjo mažai užsakymų, todėl negalėjo įmonės darbuotojams suteikti darbo sutartyje sulygto darbo pilna apimtimi. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių tokius Pareiškėjo bei jo atstovo teiginius, todėl teismas neturi pagrindo abejoti skundo ir Pareiškėjo atstovo teiginiais, kad protokole bei skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.) aplinkybės, dėl kurių UAB „L“ negalėjo suteikti darbuotojams sulygto darbo pilna apimtimi, neišnyko ir panaikinus karantiną, tačiau šalyje likus ekstremaliajai situacijai, ir būtent dėl to įmonės direktorius M. P. priėmė įsakymus dėl prastovų ir dalinių prastovų paskelbimo 2021 m. liepos –rugpjūčio mėnesiais, vadovaudamasis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 28 d. buvo užregistruotas Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Reg. Nr. XIVP-1024, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, pakeisti 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip“: „2) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.“

Minėto Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reguliavimas, nustatantis prastovos paskelbimą, kai darbdavys negali suteikti darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino nepakankamai išsamus, neaiškus bei paliekantis galimybę piktnaudžiauti, o kai kuriais atvejais ir neefektyvus. Esant šiam reglamentavimui, darbdaviai prastovas skelbia arba pratęsia (neatšaukia) ne tik dėl nustatytų ribojimų, o ir dėl kitų priežasčių, kurių tiesiogiai nenulemia paskalbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, todėl ateityje siekiant išvengti tokių atvejų, tikslinga pakeisti DK nuostatas. Aiškinamajame rašte akcentuojama, jog DK 47 straipsnio pakeitimo projektu siūlytina pakeisti DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patikslinant, kad prastova aptariamu pagrindu gali būti skelbiama tik tuo atveju, kai nėra galimybės suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų ribojimų. Prastova šiuo pagrindu neturėtų būti skelbiama ar tęsiama, kai verslo subjektams nėra taikomi apribojimai dėl veiklos vykdymo ar kiti įpareigojimai, dėl kurių susiklosto situacija, kad nėra galimybės darbuotojams suteikti darbą. Paskelbus prastovą dažnai nurodomos priežastys nėra susijusios su apribojimais, pavyzdžiui, „sumažėjęs klientų srautas“, „sumažėjusios darbų apimtys“ ir pan., kurios neturėtų būti pagrindas skelbti prastovas minėtu DK pagrindu. Toks aptariamos normos patikslinimas suponuotų aiškų suvokimą, kad Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas savaime nesudaro pagrindo skelbti prastovą. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog praktikoje pasitaikė tokių situacijų, kai klaidingai interpretuojama minėta teisės norma, būtent todėl ir rengiami šios teisės normos pakeitimai. Taip pat siūloma pakeisti DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai yra paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas ir dėl to darbdavys negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu <...>. Siūlytina patikslinti aptariamą normą, sakinio jungtuką „nes“ keičiant į „ir“. Šiuo pakeitimu būtų nustatoma aiškesnė prastovos skelbimo tvarka, kad prieš priimant sprendimą skelbti prastovą, atsižvelgiant į darbo organizavimo ypatumus, būtų įvertinama galimybė darbą dirbti nuotoliniu būdu ir tik jos nesant ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba tokio nesant, būtų galima skelbti prastovą.

Kaip matyti iš parengto DK 47 straipsnio pakeitimo projekto bei jo aiškinamojo rašto, pats įstatymų leidėjas pripažįsta, jog šiuo metu galiojantis reguliavimas, nustatantis prastovos paskelbimą, kai darbdavys negali suteikti darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, yra nepakankamai išsamus, neaiškus bei paliekantis galimybę piktnaudžiauti, o kai kuriais atvejais ir neefektyvus.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad internetinėje Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje www.vdi.lt buvo skelbiama prieštaringa informacija dėl DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos prastovos skelbimo sąlygos taikymo. Minėtoje internetinėje svetainėje 2020 m. balandžio 8 d. (nuoroda: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=277) buvo paskelbta informacija dėl prastovų, kurioje buvo nurodoma, jog <...> jeigu yra Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos, t. y. darbdavys dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojams jų darbo sutartyje sulygto darbo, prieš tai išbandęs kitus būdus, t. y. darbą nuotoliniu būdu ar pasiūlęs darbuotojams kitą turimą darbą, tada darbdavys skelbia prastovą. Šiuo pagrindu skelbiant darbuotojams prastovą, esminę reikšmę turi ne vien tai, ar pagal darbuotojo funkciją yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir aplinkybės, ar faktiškai yra galimybė suteikti darbuotojams darbą. Jeigu pagal pobūdį funkcija gali būti atliekama nuotoliniu būdu, bet dėl susiklosčiusios situacijos, t.y. ekstremalios situacijos ir (ar) karantino darbdavys neturi galimybės suteikti darbuotojams darbo (pavyzdžiui nėra kelionių pardavimų, nepaisant to, jog jos galėtų būti parduodamos nuotoliniu būdu), todėl prastova šiuo pagrindu gali būti skelbiama. Taigi, svarbu tai, kad darbo neužtikrinimas būtų pagrįstas su karantinu ar ekstremalia situacija susijusiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui akivaizdus paslaugų teikimo sumažėjimas ir kt. <...>. Tačiau 2021 m. sausio 14 d. toje pačioje internetinėje svetainėje (nuoroda: http://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2793) informacija dėl prastovų skelbimo jau pakeista, nurodant, jog prastova DK 47 str. 1 d. 2 p. pagrindu galėtų būti skelbiama tik tuo atveju, jeigu prastovos paskelbimas, būtų susijęs su Valstybės nustatytais ribojimais, t.y. kada ribojimai draudžia vykdyti (ar riboja) veiklą dėl šalyje paskelbto karantino (ar) ekstremalios situacijos.

Pareiškėjo atstovas teisme akcentavo aptariamos teisės normos (DK 47 str. 1 d. 2 p.) konstrukciją, atkreipdamas dėmesį į lingvistinį šios teisės normos aiškinimą – prieveiksmį „dėl to“ - teigdamas, jog šis prieveiksmis nurodo į karantino pasekmę (priežastį), ir leidžia suprasti, jog ūkio subjektas netiesiogiai dėl karantino ir (ar) ekstremaliosios situacijos patyręs pasekmes, dėl kurių negali darbuotojui suteikti sulygto darbo, turi teisę skelbti prastovą būtent šiuo pagrindu, o apie įmonės veiklos ribojimus minėtoje teisės normoje nėra kalbama.

Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta prastovos skelbimo sąlyga nėra išsamiai ir aiškiai apibrėžta bei pakankamai išsami, joje numatyti prastovos skelbimo atvejai nėra tiesiogiai siejami su ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytais įmonės veiklos ribojimais, todėl sutiktina su Pareiškėjo atstovo teiginiais, jog M. P. vadovaujamoje įmonėje UAB „L“ prastovų paskelbimas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas sąlygas skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. P. kaltei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo M. P. atstovo skundą tenkina, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-534-2021 naikina ir M. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nutraukia, nes jo veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. P. įgaliotas atstovas advokatas Ramūnas Girevičius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pateikė prašymą priteisti iš valstybės M. P. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pateikė 2021 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021/09-04 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį pinigų sumokėjimo faktą (b.l. 50).

Taigi, iš byloje pateiktų dokumentų (sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, pinigų priėmimo kvito) matyti, kad pareiškėjas M. P. patyrė 700 eurų dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas M. P. atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021), teismas daro išvadą, kad M. P. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas, todėl M. P. iš valstybės priteistinos jo patirtos 700 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. P. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-534-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Priteisti M. P. iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė