Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui N. J. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog pradinio ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo nebepalaiko, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu yra nuginčyta. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė O. J. ir atsakovas N. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7).

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinti keturi sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejai.

Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Bylos medžiaga patvirtina, jog šalių santuoka yra iširusi, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl egzistuota teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti pripažinus, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nesant duomenų, jog atsakovas tokiam prašymui prieštarautų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – J. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašo, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo taip pat nereiškė, todėl išlaikymas jiems nepriteistinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (el. b. l. 10). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, ieškovės ir (ar) atsakovo vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos (el. b. l. 11).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolių kreditoriams

Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog turi skolinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), UAB, kuriai buvo perleista skolinio reikalavimo teisė, kylanti iš sutarties su pradiniu kreditoriumi P. P. SA, kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16, 17). Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog įsipareigojimus prisiėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tuo metu su atsakovu jau gyveno skyrium. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog skolinius įsipareigojimus vykdo, skolą kreditorei beveik padengė, palaikė reikalavimą nustatyti, jog po santuokos nutraukimo su kreditore atsiskaitys iš savo asmeninių lėšų.

Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis laikomos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Civilinio kodekso 3.111 straipsnio), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolėmis taip pat laikomos tokios, kurias sutuoktinis prisiėmė be kito sutuoktinio sutikimo, kai tai nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, jog ieškovė turi skolinių įsipareigojimų kreditorei, remiantis Civilinio proceso kodekso 266 straipsniu, (duomenys neskelbtini), UAB įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnis, Civilinio kodekso 3.126 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog skoliniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini), UAB yra asmeninė ieškovės prievolė kreditorei. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, laikytina, jog reikalavimas nustatyti, kad ieškovė įsipareigojimą (duomenys neskelbtini), UAB po santuokos nutraukimo dengs iš savo asmeninių lėšų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.110 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.114 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J. (el. b. l. 8). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2022-01-14 sprendimu (c. b. Nr. e2-425-1067/2022) nustatyta, jog atsakovas N. J. nėra biologinis nepilnamečio vaiko D. J. tėvas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt.) nespręstini (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagal 2020-10-01 sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-1369-11012 ir 2022-02-11 sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-183-1592, todėl ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio pareiškimą yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Už ieškinio pareiškimą šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 75 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kuris, ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal byloje pateiktą 2022-03-22 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-2310, byloje pagal 2022-02-11 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-22-T-183-1592 patirtos 155 Eur išlaidos. Be to, iš byloje esančios 2021-07-15 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-4940 matyti, kad byloje pagal 2020-10-01 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3)TP-20-T-1369-11012, patirtos 514,85 Eur išlaidos. Ieškinį tenkinus, byloje patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, o atsakovui N. J. – ,,J.“.

Įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), uždarąją akcinę bendrovę (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei, kylančią iš sutarties su pradiniu kreditoriumi – P. P. SA (kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), laikyti asmenine ieškovės O. J. prievole.

Priteisti iš atsakovo N. J. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo N. J. 669,85 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.