Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovams N. J. ir A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas N. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie iškeltą bylą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus pasirašytinai įteikiant atsakovo šeimos nariui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad šeima skyriui yra žinoma. Vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Nurodo, kad neegzistuojant N. J. ir vaiko socialiniam ryšiui, skyrius mano, kad tėvystės nuginčijimas D. J., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jo geriausių interesų. Skyrius sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikui tėvystę, nes taip siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu N. J. susituokė įkalinimo įstaigoje, niekada su atsakovu bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno. Paskutinį kartą atsakovą N. J. matė 2014 m. Nuo to laiko su atsakovu ryšių nepalaikė. Su atsakovu A. V. kartu gyvena nuo 2015 m. Šiuo metu vyksta ieškovės ir atsakovo N. J. skyrybų procesas. Ginčo, kad atsakovas A. V. yra nepilnamečio D. tėvas nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nėra jokių abejonių, jog atsakovas A. V. yra nepilnamečio D. tėvas. Ieškovė ir atsakovas veda bendra ūkį, kartu augina sūnų. Yra visi pagrindai ieškinio tenkinimui. Pažymėjo, kad atsakovas N. J. yra pasyvus procese, ieškovės dėstomų aplinkybių neginčija, kas iš esmės patvirtina, kad tai jam nėra svarbu ir jis nėra nepilnamečio vaiko tėvas. Prašo teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš atsakovo N. J., kadangi atsakovas A. V. elgėsi sąžiningai ir nevilkino proceso.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad su ieškove pradėjo kartu gyventi nuo 2015 m. 2018 m. gimė jo ir ieškovės sūnus, bet atsakovas sūnui negalėjo duoti savo pavardės, kadangi ieškovė yra santuokoje su atsakovu N. J. Pripažįsta save vaiko tėvu, su vaiku santykiai yra geri, jį išlaiko ir nori sūnui duoti savo pavardę.

Atsakovas N. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė O. J. ir N. J. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Ieškovė su atsakovu N. J. nuo santuokos sudarymo bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai, yra pradėta santuokos nutraukimo procedūra. (duomenys neskelbtini) gimė D. J., gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas nurodytas atsakovas N. J.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas N. J. nėra ieškovės sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvystę ginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. J. ir atsakovas N. J. nuo santuokos sudarymo kartu negyveno, nors jų santuoka nėra nutraukta. Ieškovės paaiškinimais ji su sutuoktiniu paskutinį kartą matėsi 2014 m. Kartu su atsakovu A. V. apsigyveno nuo 2015 m. Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus daugiau nei keturiems metams nuo to laiko, kai ieškovė ir atsakovas N. J. matėsi. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors su atsakovu N. J. dar yra formalioje santuokoje, tačiau kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo pat santuokos sudarymo dienos. Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė su atsakovu A. V. pradėjo bendrauti 2015 m., palaikė artimus santykius, vedė bendrą šeimos gyvenimą, po ko ieškovė susilaukė sūnaus D. Atsakovas A. V. pripažįsta, kad jis yra nepilnamečio vaiko D. J. tėvas.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp vaiko D. J. ir gimimo liudijime tėvu nurodyto asmens, t. y. atsakovo N. J. nėra susiformavusių jokių santykių bei socialinio ryšio. Ieškovė nori, kad vaiko D. J. gimimo įraše būtų panaikinta N. J. tėvystė, įrašytas biologinis tėvas A. V. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškinį.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nuginčijus atsakovo N. J. tėvystę vaikui D. ir nustačius biologinį tėvą, vaiko interesai nenukentės, tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas N. J. nėra D. J. biologinis tėvas, o D. J. nėra atsakovo N. J. biologinis sūnus (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis).

Nuginčijus tėvystę, (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, naikintinas (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovė O. J. prašo nustatyti, kad atsakovas A. V. yra vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą A. V. vaiko D. J. biologiniu tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė ieškiniu neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 295,50 Eur. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti tik iš atsakovo N. J., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. V. elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų priteisimo klausimą, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, o būtent tai, kad atsakovas A. V. nuo pat pradžių sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, į tai, kad vaiko D. tėvu gimimo liudijime atsakovas N. J. buvo įrašytas ne dėl savo kaltės, o formaliuoju pagrindu, t. y., jam esant santuokoje su ieškove, bendro ūkio su ieškove nevedė, apie tėvystės faktą sužinojo metai iki ieškovei kreipiantis į teismą, į tai, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, sprendžia nepriteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų iš abiejų atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o D. J. nėra N. J. biologinis sūnus.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko – D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J. yra atsakovo A. V. sūnus.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš atsakovų N. J. ir A. V. valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.