Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. S. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, T. S. panaikintina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6 edge“, saugomas J. Č., paliktinas J. Č., du kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, paliktini byloje.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis E. K., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su E. K., veikdami kartu, 2017 m. sausio 15 d. 17.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), E. K. nuo mobilaus ryšio telefonų įkrovimui skirto stalo paėmė svetimą turtą, t. y. J. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 edge” 700 eurų vertės su beverte „Teledema“ Sim kortele ir bespalviu dangteliu, 30 eurų vertės, bendrais veiksmais pagrobė J. Č. turtą už 730 eurų.Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nuosprendyje konstatavo, kad padarytas nusikaltimas įrodytas, kaltininkai savo kaltės neneigė, T. S. paskirta bausmė nusikaltimo sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes jam paskirta bausmė yra per griežta, nusikaltimas padarytas prieš pusę metų ir per šį pusmetį jis padarė pažangą: dirba, nedaro naujų nusikaltimų, moka antstoliams, padeda artimiesiems. Mano, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir gali pakenkti jo darbui, todėl prašo ją pakeisti į piniginę baudą arba viešuosius darbus.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto T. S. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė skundą tenkinti, skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2011, 2K-519/2013, 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Analizuojant bausmės skyrimo procesą teisingumo ir pagrįstumo kontekste pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, tačiau šis nusikaltimas padarytas neišnykus apelianto teistumui, bet padarius tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, teismas pagrįstai laikė jį recidyvistu, kas tik pasunkino jo atsakomybę. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkino tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, jis įstatymus ignoruoja ne tik baudžiamąja prasme, bet ir administracine, yra baustas ir už smulkų svetimo turto pagrobimą, kas teismui pagrįstai leido neabejoti jo pavojingumu. Be to, teismas parinkdamas bausmės rūšį teisingai savo išvadą pagrindė, nurodant aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad nuteisus jį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės apribojimo) kartu su ja paskirtų teismo įpareigojimų nevykdė, skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu jo atžvilgiu buvo nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla dėl nusikaltimų nuosavybei, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti bei teisingumo principo užtikrinimui pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis teisinga ir adekvati jo padarytam nusikaltimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės dydis parinktas nenukrypstant ir nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo normų nuostatų, kurios reglamentuoja bausmės skyrimo proceso teisingumą, netgi atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir akivaizdų tendencingumą ignoruoti įstatymus, paskirta bausmė minimaliai pašvelninanti kaltininko atsakomybę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, toks teismo sprendimas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kontekste, yra teisingas ir proporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenybės įvertinime, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, apeliantas veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jam jau nebe pirmas teistumas. Vertinant veikos padarymą atsitiktinumo aspektu nustatyta, jog nuteistasis padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą nebe pirmą kartą, vadinasi, ir šis nusikaltimas nėra atsitiktinis. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo asmenybė nėra itin teigiama ją vertinant ir administracinių teisės pažeidimų padarymo ir nubaudimo kontekste. Dominuoja smulkūs svetimo turto pagrobimai. Kadangi nurodytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma rodo apelianto socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, paskirtos tiek administracinės, tiek kriminalinės bausmės teisingos ir teigiamos įtakos T. S. elgesiui nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo išvada, konstatuoja, kad švelnesnė bausmė šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų. Apeliaciniame skunde T. S. bei teismo posėdžio metu jo gynėja Rasa Kalkauskienė prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. viešuosius darbus arba baudą, tačiau šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, išsakytus prokurorės argumentus teismo posėdžio metu ir bylos medžiagą, skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laikinu laisvės suvaržymu arešto prasme, pagrindo nėra. Kaip jau paminėta, piniginių baudų nuteistasis nėra linkęs mokėti, teismo sprendimą vykdo priverstinai, t. y. tik antstoliams pradėjus išieškojimo procedūrą, o tam, kad paskirtoji bausmė pasiektų savo tikslus teisingiausia bausmė už šį nusikaltimą yra paskirtas areštas, o ne viešieji darbai. BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant juos tik su nuteisto asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Kaip jau paminėta ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės nuteistajam jokio teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, paskyrus jo pageidaujamą bausmės rūšį – baudą ar viešuosius darbus, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Tuo tarpu tai, kad nuteistajam paskirta bausmė trukdys darbui bei tai, kad naujų veikų nuteistasis nepadarė po šios nusikalstamos veikos, negali būti vertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios duotų pagrindą abejoti skundžiamo nuosprendžio teisingumu ir teisėtumu.Atsižvelgiant į skundo esmę – paskirtos bausmės švelninimo prasme įstatymo numatytais pagrindais, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų T. S. netenkina.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos.Taigi, nesant pagrindų švelninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vertina, jog paskirta bausmė nėra per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą grobia svetimą turtą, ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jam pagrįstai taikytas areštas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.