- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-1308-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13332-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždaros akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- uždaros akcinės bendrovės „Athletic city“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždaros akcinės bendrovės „Athletic city“ ieškinį atsakovui uždaros akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimą ieškovui UAB „Athletic City“ dėl 4 608,87 Lt pagal 2013-11-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00566619, 2013-12-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00573551, 2013-12-11 delspinigių sąskaitą Nr. 199201D, 2014-01-09 delspinigių sąskaitą Nr. 201274D, 2014-02-11 delspinigių sąskaitą Nr. 203739D, 2014-03-12 delspinigių sąskaitą Nr. 206070D nepagrįstu, priteisti iš atsakovo 3 000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pateikė ieškovui dvi PVM sąskaitas – faktūras: 2013-11-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00566619, 1 370,05 Lt sumai, kurioje nurodytas suvartoto vandens kiekis per mėnesį 319 m³, ir 2013-12-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00573551, 2 775,59 Lt, nurodytas vandens kiekis - 579 m³, tačiau ieškovas, nesutikdamas su šiomis PVM sąskaitomis – faktūromis, 2013-11-14 elektroniniu paštu informavo atsakovą apie galimą vandens skaitiklio gedimą, o 2013-12-12 apie tai raštu informavo atsakovą ir paprašė apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį už 2013 m. spalio ir lapkričio mėn. pagal vidutinį suvartoto vandens kiekį per mėnesį. Pažymėjo, jog atsakovas į minėtą ieškovo prašymą 2014-01-06 raštu paaiškino, jog Vilniaus metrologijos centras atliko geriamo vandens skaitiklio DS30-3.5V Nr. 41042, nuimto adresu (duomenys neskelbtini), metrologinę ekspertizę ir pateikė išvadą, jog skaitiklis yra netinkamas, jo rodmenų paklaidos viršija leistinas paklaidos ribas, kas reiškia, jog atsakovas, pripažinęs, kad vandens skaitiklio parodymai yra klaidingi, vis tiek reikalavo ieškovo apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytas klaidingas suvartoto vandens kiekis. Paaiškino, kad atsakovas neturi teisės reikalauti mokesčių už paslaugas, kurios ieškovui nebuvo suteiktos. Pažymėjo, jog ieškovo valdomose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebuvo jokios avarijos vidaus vandentiekio tinkluose, be to, ieškovo prašymu, nurodytose patalpose buvo atliktas karšto ir šalto vandens slėgio patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių karšto ir šalto vandens defektų. Siekdamas išvengti šių nuostolių ir užkirsti kelią atsakovo piktnaudžiavimui teise, ieškovas avansu sumokėjo 3 000 Lt.
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas iki šiol nėra prisijungęs prie savitarnos portalo ir nefiksavo savo sunaudoto šalto vandens rodmenų, todėl atsakovas periodiškai, kas 3 - 6 mėn. atlikdavo šalto vandens apskaitos prietaisų rodiklių apžiūrą ieškovui priklausančiose tarnybinėse patalpose, o tais mėnesiais, kai patikra nebuvo atliekama, PVM sąskaita – faktūra abonentui buvo pateikiama paskaičiavus vidutinį suvartoto vandens kiekį. Paaiškino, jog vandens tiekėjo paskaičiuotas vidutinis suvartojimo kiekis negali sutapti su faktiniu kas mėnesį sunaudoto vandens kiekiu tol, kol atsakovas neatlieka periodinės apskaitos prietaiso apžiūros. Nurodė, jog atsakovui 2013 m. lapkričio mėn. atlikus ieškovo apskaitos prietaisų apžiūrą ieškovui priklausiančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paaiškėjo 869 m³ vandens kiekio faktinis nesutapimas su ieškovo apmokėto šalto vandens kiekiu (vietoj apmokėtų 3661 m³, užfiksuotas 4530 m³ suvartojimas, t. y. 869 skirtumas), ankstesnis šalto vandens prietaisų rodmenų patikrinimas buvo atliktas 2013 m. vasario mėnesį, kuomet buvo nustatytas 160 m³ suvartoto vandens ir faktinio apmokėjimo neatitikimas. Pažymėjo, jog atsakovas, nustatęs neatitikimus, įtraukė dalį ieškovo įsiskolinimo į 2014 m. spalio mėnesio PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau 2013-11-14 buvo gautas ieškovo prašymas pakeisti šalto vandens skaitiklį, šalto vandens skaitiklio keitimo metu buvo užfiksuotas 579 m³ faktinis suvartoto vandens neatitikimas su apmokėtu šalto vandens kiekiu, buvo surašytas apskaitos prietaiso keitimo aktas ir užfiksuoti apskaitos prietaiso faktiniai rodmenys, todėl atsižvelgus į ieškovo prašymą, anksčiau naudoto apskaitos prietaiso rodmenys buvo metrologiškai patikrinti Vilniaus metrologijos centre ir buvo nustatyta, jog vandens skaitiklio rodmenys iš tikrųjų viršijo leistinas paklaidos ribas – minėtas skaitiklis fiksavo ne didesnį, o mažesnį suvartoto vandens kiekį. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis vandens vartojimas vyksta nominaliniame vidutiniame režime, patalpose įrengtas skaitiklis fiksavo mažesnį vandens kiekį, nei realiai buvo sunaudota ir dėl to pats atsakovas patyrė nuostolių. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog jo suvartojamo vandens kiekis per ketverius metus yra vidutiniškai 64,25 m³ per mėnesį, be to, ieškovo patalpose pakeitus šalto vandens skaitiklį ir pradėjus atlikti dažnesnę apskaitos rodmenų patikrą, nustatytas vidutiniškai suvartojamo šalto vandens kiekis per mėnesį yra žymiai didesnis, t. y. vidutiniškai 98 m³.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino reikalavimą ieškovui dėl 4 608,87 Lt pagal 2013-11-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00566619, 2013-12-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00573551, 2013-12-11 delspinigių sąskaitą Nr. 199201D, 2014-01-09 delspinigių sąskaitą Nr. 201274D, 2014-02-11 delspinigių sąskaitą Nr. 203739D, 2014-03-12 delspinigių sąskaitą Nr. 206070D, nepagrįstu. Priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovo naudai 3 000 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-04-16 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 922 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog šalys 2009-11-04 sudarė Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. Atsakovas pateikė ieškovui dvi PVM sąskaitas – faktūras už 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais suvartotą šalto vandens kiekį – 2013-11-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00566619, kurios suma yra 1 370,05 Lt ir kurioje nurodytas suvartoto vandens kiekis per mėnesį yra 319 m³, ir 2013-12-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00573551, kurios suma – 2 775,59 Lt ir kurioje nurodytas vandens kiekis – 579 m³. Vilniaus metrologijos centras atliko geriamo vandens skaitiklio DS30-3.5V Nr. 41042, nuimto adresu (duomenys neskelbtini), metrologinę ekspertizę ir pateikė išvadą, jog skaitiklis yra netinkamas, rodmenų paklaidos viršija leistinas paklaidos ribas, todėl ir toliau reikalavo ieškovo apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras . Ieškovas nenorėdamas, jog Sutartis būtų nutraukta, sumokėjo atsakovui 3 000 Lt avansinį mokėjimą ir kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovo reikalavimą ieškovui dėl 4 608,87 Lt nepagrįstu.
2009-11-04 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties 14 punkte numatyta, jog atsakovas (vandens pardavėjas) atsako už jo eksploatuojamų vandentiekio bei nuotekų tinklų bei įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę. Darė išvadą, jog atsakovas turi periodiškai tikrinti, kaip yra eksploatuojamas vandentiekis, jo įrenginiai, ar įranga veikia tinkamai. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2013-11-14 ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie galimą vandens skaitiklio gedimą, kadangi tą pačią dieną iš atsakovo gavo PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodytas nepagrįstai didelis suvartoto šalto vandens kiekis, tačiau atsakovo atstovui išrašant PVM sąskaitas – faktūras tiek už 2013 m. spalio mėnesį, tiek už 2013 m. lapkričio mėnesį, abejonių dėl ieškovo šešis kartus daugiau nei vidutiniškai sunaudoto vandens kiekio nekilo ir atsakovas nesiėmė iniciatyvos tikrinti ieškovo vandens skaitiklio. Atsakovas yra savo srities profesionalas, kuriam keliami itin aukšti jo veiklos standartai, todėl išrašant PVM sąskaitas – faktūras, atsakovui turėjo būti aišku, jog skaitiklio rodmenys netikslūs ir jis turėjo imtis iniciatyvos kuo greičiau pašalinti šią problemą. Remiantis Sutarties 19 punktu nustatyta, kad sugedus skaitikliui, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį, tačiau atsakovas nesilaikė ir šios Sutarties nuostatos. Atsakovas teigia, jog ieškovo patalpose įrengtas skaitiklis fiksavo mažesnį vandens kiekį, nei jo buvo sunaudota, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ yra nukentėjusioji pusė ir perskaičiuoti PVM sąskaitose – faktūrose nurodyto mokesčio nėra pagrindo, be to, darė prielaidą, jog ieškovo patalpose galimai įvyko avarija, kurios metu nutekėjo didelis kiekis vandens. Tokius atsakovo argumentus vertino kaip nepagrįstus, kadangi remiantis 2013-12-16 UAB „Vėsvila“ pažyma dėl karšto ir šalto vandens vamzdynų būklės, nustatyta, jog jokių ieškovui priklausančiose patalpose šalto ir karšto vandens vamzdžių defektų nebuvo, t. y. vamzdžiai vandens nepraleido, o tai įrodo, kad 869 m³ kiekis vandens negalėjo nutekėti, be to, nutekėjus tokiam kiekiui vandens, nutekėjimo pasekmės matytųsi realiai.
Šalies argumentai
Ieškovas ne kartą raštu prašė atsakovo ištaisyti klaidingas PVM sąskaitas – faktūras, kadangi dėl sugedusio vandens skaitiklio jo rodmenys buvo netikslūs, tačiau atsakovas savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų šiai klaidai ištaisyti, neiniciavo ieškovo vandens skaitiklio patikros, nors tai buvo atsakovo pareiga. Ieškovas bandė visais įmanomais būdais rasti kompromisą su atsakovu, jam buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau atsakovas tokį pasiūlymą ignoravo. Pažymėjo, kad pati PVM sąskaita – faktūra yra tik atsiskaitymo priemonė, todėl pati savaime negali būti pagrindu reikalauti sumokėti joje nurodytas sumas. Todėl ieškovui pareiškus prieštaravimus dėl klaidingai išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, atsakovas turėjo pareigą šią problemą analizuoti, o ne reikšti nepagrįstą reikalavimą ieškovui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų už ieškovo mokėjimus nuo 2013-03-01 iki 2013-10-31, per mėnesį vidutiniškai buvo suvartota 64,25 m³ vandens, tuo tarpu už 2013 m. lapkričio mėnesį atsakovas paskaičiavo, jog ieškovas suvartojo 319 m³, o 2013 m. gruodžio mėnesį – 579 m³, kas yra visiškai nelogiška ir pačiam atsakovui turėjo sukelti abejonių dėl ieškovo skaitiklio gedimo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog po vandens skaitiklio pakeitimo, suvartotino vandens kiekio vidurkis vėl tapo toks, koks ir iki skaitiklio gedimo, kas akivaizdžiai įrodo atsakovo nesąžiningumą. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad skaitiklių patikrą juridiniams asmenims atlieka tik kas 3-6 mėnesius, kadangi neturi galimybių jos atliki dažniau. Tai, kad atsakovas neturi galimybių atlikti skaitiklių patikros dažniau, neįpareigoja ieškovo mokėti nepagrįstas sumas, kurios atsirado dėl atsakovo prietaiso gedimo ir jo netinkamos priežiūros. Dėl ieškovo pareigos skaitiklio rodmenis pildyti elektroniniu būdu, pažymėtina, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui tai nėra privaloma, tiesiog tai yra patogesnis būdas tiek vartotojui, tiek tiekėjui sekti vandens skaitiklio rodmenis ir apmokėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
Darė išvadą, jog atsakovo elgesys ne tik neatitinka sąžiningos dalykinės praktikos, tačiau ir turi piktnaudžiavimo teise požymių, be to akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius, todėl atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 4 608,87 Lt sumos pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras pripažino nepagrįstu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 3 000 Lt kaip avansą, tačiau ieškovas skolos nepripažino. Kadangi nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovo elgesys akivaizdžiai pažeidžia ieškovo interesus ir atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 4 608,87 Lt skolos už sunaudotą vandens kiekį pripažintas nepagrįstu, nekyla abejonių, jog ieškovo 3 000 Lt dydžio suma, sumokėta avansu po atsakovo pareikštos pretenzijos, taip pat pripažintina sumokėta nepagrįstai ir turi būti grąžinta ieškovui, kadangi atsakovas neužtikrino tinkamo ieškovo patalpose esančio vandens skaitiklio priežiūros. Ieškovas laiku pagal Sutartyje numatytus terminus atsiskaitė su atsakovu ir tik gavus sąskaitą, kurioje nurodytas nepagrįstai didelis kiekis suvartoto vandens, jis kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, kokiu būdu buvo apskaičiuotas toks suvartoto šalto vandens kiekis, tačiau atsakovas to tinkamai nepadarė, tikslių skaičiavimų nepateikė ir galiausiai atsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo, kas įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį ieškovo atžvilgiu. Iš atsakovo priteisė ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, kad vandens tiekėjas išrašydamas sąskaitas faktūras su padidėjusiu vandens suvartojimu elgėsi nesąžiningai.
Ieškovas yra verslininkas, jo pagal sutartį gaunamas iš atsakovo šaltas vanduo vartojamas ūkinėje - komercinėje veikloje, kuria jis siekia gauti pajamų ir pelno. Ieškovui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo kriterijai. Ieškovas turėjo pastebėti, kad apmokamos sąskaitos neatitinka faktiškai už suvartoto vandens kiekio. Pagal suformuotą teismų praktiką, UAB „Vilniaus vandenys“ tinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus, laiku pateikdavo PVM sąskaitą-faktūrą už paslaugas, o tuo tarpu Ieškovas elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, dėl ko ir atsirado vandens apskaitos skirtumas nuo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų skaičių ir vandens apskaitos prietaiso rodomų skaičių.
2) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, kad abonentas neturi pareigos deklaruoti jo suvartojamo vandens kiekio ir vandens tiekėjas turėjo imtis iniciatyvos tikrinti vandens skaitiklį, nustatęs padidėjusį vandens suvartojimą. Tiekėjas atsako tik už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Už vidaus tinklus ir vandens apskaitos prietaiso būklę atsako ieškovas, todėl jam kyla pareiga prižiūrėti vandens skaitiklį ir kitus įrenginius.
Remiantis Šalių pasirašytos sutarties 32 p. ir Viešojo vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (Valstybės žinios, 2007-02-08, Nr.17-636) 17.5 punktu, Abonentas privalo sutartyje nustatyta tvarka pranešti vandens tiekėjui geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutarties 18 p. numatyta, kad Abonento suvartoto vandens kiekio apskaitos rodmenys fiksuojami kartą per mėnesį. Abonentas, prisijungęs prie savitarnos portalo deklaruoja juos elektroniniu būdu nuo 20 kalendorinės dienos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos ir tik tokiu atveju, jei Abonentas (ar jo atstovas) neprisijungia prie portalo ir laiku nepateikia duomenų, tuomet skaitiklių rodmenis turi teisę tikrinti Pardavėjo atstovas.
3) Teismas netinkamai vertino įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad netikslius rodmenis fiksavęs vandens apskaitos prietaisas neva buvo sugedęs, todėl atsakovas remdamasis tarp šalių pasirašytos sutarties 19 punktu, privalėjo ieškovo suvartoto vandens kiekį skaičiuoti pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį. Vilniaus metrologijos centras nenustatė, kad skaitliukas būtu sugedęs.
Teismas neatsižvelgė byloje pateiktus duomenis, kad ieškovo skolinis įsipareigojimas susidarė ne per vieną mėnesį, o laikotarpyje nuo 2013 m. vasario iki 2013 m. lapkričio mėn., per 7 mėnesius. Patalpose adresu (duomenys neskelbtini) yra įsikūręs sporto klubas, todėl lankytojai sunaudoja vandenį nusiprausti po treniruočių ir pan., gali būti sunaudotas didesnis vandens kiekis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1) Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Teismo padaryta išvada dėl vandens skaitiklio gedimo ne tik atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau ir logikos dėsnius, todėl yra pagrįsta ir teisinga. Teismas nustatė, kad iki skaitiklio gedimo ieškovas per mėnesį vidutiniškai suvartodavo 64,25 m³ geriamojo vandens, 2014 metais ieškovo suvartojamo vandens kiekis iš esmės atitinka 2013 metais suvartojimo vidurkį. Todėl pripažinus, kad ieškovas vidutiniškai per kalendorinius metus sunaudoja apie 800 m³ geriamojo vandens, darytina išvada, kad ieškovas negalėjo suvartoti papildomų 896 m³ geriamojo vandens.
2) Teismas teisingai pažymėjo, kad sutarties šalys turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
3) Įvykus vandens skaitiklio gedimui - atsakovas privalėjo vadovautis Sutarties 19 p., kuriame įtvirtinta, kad „skaitikliui sugedus, suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį“. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis nesivadovavo šia nuostata ir nesutiko apskaičiuoti suvartoto vandens kiekio Sutartyje nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Atsakovo veiksmai neatitinka sąžiningos dalykinės praktikos.
4) Teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 3 000 Lt be pagrindo gautų lėšų. Paaiškino, kad nebuvo pagrindo Atsakovui reikalauti sumokėti 3 000 Lt avansinio mokėjimo. Ieškovas šią sumą buvo priverstas sumokėti dėl Atsakovo panaudoto ekonominio spaudimo ir grasinimo nutraukti vandens tiekimą. Atsakovo veiksmai būtų sukėlę didelę žalą, nutraukus vandens tiekimą, ieškovas negalėtų toliau vykdyti veiklos.
Atsiliepimas
5) Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo neteisingas ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Atsakovas teigia, kad Ieškovas esą „nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nedeklaravo savo sunaudoto šalto vandens rodmenų“, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, t.y. kad Ieškovas nepažeidė jokių savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Sutartyje šalys susitarė, kad Ieškovas turi teisę, bet ne pareigą deklaruoti duomenis interneto svetainėje www.vv.lt; Sutarties 18 p. įtvirtinta, kad abonentų, neprisijungusių prie savitarnos portalo, skaitiklių rodmenis tikrina Atsakovo atstovas; Ieškovui iki 2014 m. gegužės 19 d. nebuvo sudarytos techninės galimybės teikti duomenis minėtoje interneto svetainėje; Atsakovas niekuomet neprašė Ieškovo teikti duomenis el. būdu. Atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
6) Atsakovas teigia, kad 2013 m. lapkričio mėn. atlikus apskaitos prietaisų apžiūrą, paaiškėjo 869 m³ faktinis nesutapimas su Ieškovo apmokėto šalto vandens kiekiu. Pažymi, kad nurodytas „faktinis nesutapimas“ atsirado dėl vandens apskaitos prietaiso gedimo, šią aplinkybę pagrindžia tai, kad Ieškovo vandens suvartojimas iki skaitiklio gedimo ir pakeitus vandens skaitiklį iš esmės sutampa. Dar daugiau, kaip 2014-07-22 teismo posėdyje nurodė atsakovo atstovė, buvo pakeistas ir įvadinis viso gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vandens skaitiklis, nes jis taip pat buvo sugedęs. Todėl atsakovas nepagrįstai pareikalavo sumokėti už 869 m³ vandens kiekį, kurio ieškovas nesuvartojo.
7) Atsakovas klaidina teismą cituodamas ne visą CK 6.338 str. 1 d. punkto tekstą, kuriame nurodyta, kad „abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita“. Ši įstatymo nuostata yra dispozityvi, todėl sutartimi šalys gali susitarti dėl kitų atsiskaitymo sąlygų bei tvarkos. Sutarties 19 p. šalys susitarė, kad „skaitikliui sugedus, suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį“, todėl nustačius vandens skaitiklio gedimo faktą, turi būti vadovaujamasi šia Sutarties nuostata.
8) Atsakovas teigia, kad ieškovo pareigą deklaruoti atsakovui skaitiklių rodmenis neva nustato Viešojo vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos. Pažymi, kad standartinės sąlygos nėra Sutarties dalis, todėl šalys turi vadovautis Sutartimi, kuri nustato kitokias šalių teises ir pareigas. Atsakovas jokiomis standartinėmis sąlygomis nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
9) Atsakovas teigia, esą ieškovas „turėjo pastebėti, kad apmokamos sąskaitos neatitinka faktiškai suvartoto vandens kiekio“. Su šia aplinkybe nesutinka, nes vandens suvartojimas iki skaitiklio gedimo ir jį pakeitus iš esmės sutampa. Pažymėjo, kad suvartojamo vandens kiekis skiriasi priklausomai nuo lankytojų skaičiaus, pavyzdžiui 2014 metų birželio - spalio mėnesiais ieškovas vidutiniškai suvartojo 56 m³ geriamojo vandens. Atsakovas teigia, kad esą ieškovas „elgėsi neapdairiai ir nesąžiningais“, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir vertini kaip atsakovo gynybinė pozicija. Šioje byloje nustatyta, kad apie galimą vandens skaitiklio gedimą atsakovą informavo ieškovas, todėl sutartiniuose santykiuose ieškovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
10) Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008, tačiau cituojamoje nutartyje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų šioje byloje, todėl teismo išaiškinimai minėtoje byloje nėra reikšmingi sprendžiant šią civilinę bylą. Nurodytoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad apskaičiuojant suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis reikėjo dauginti iš koeficiento 10, tačiau per klaidą šis koeficientas nebuvo pritaikytas. Nurodytoje byloje nebuvo nustatyta skaitiklio gedimo, todėl nekilo ginčo dėl skaitiklio rodmenų teisingumo. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija yra visiškai kitokia – buvo nustatytas vandens skaitiklio gedimas, todėl suvartoto vandens kiekis turėjo būti apskaičiuotas Sutarties 19 p. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kartu su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo gautos atsakovo išrašytos 2014-08-25, 2014-09-11 bei 2014-10-10 PVM sąskaitos - faktūros, kuriose nurodytas ieškovo suvartojamo geriamojo vandens kiekis. Kaip nurodė ieškovas, šiuos įrodymus iš atsakovo gavo po to, kai buvo išnagrinėta ši civilinė byla, todėl negalėjo jų pateikti anksčiau. Be to, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su atsakovo apeliaciniu skundu.
CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šiuo atveju buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie gauti (sąskaitos išrašytos) po teismo sprendimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, bei siekiant ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, pateikti rašytiniai įrodymai prijungiami prie bylos.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priėjo teisingos išvados, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino, kad vandens apskaitos prietaisas buvo sugedęs, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ pagal Sutarties 19 p., turėjo suvartoto vandens kiekį skaičiuoti pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį.
Pagal Sutarties 14 p. būtent pardavėjo (atsakovo) pareiga yra tikrinti vandens skaitiklį. Tokio patikrinimo atlikimui reikalingos specialios žinios, todėl sutartyje numatyta pareiga tokį patikrinimą atlikti vandens tiekimo įmonei yra logiška, kadangi savo srities profesionalas, turi didesnę galimybę pasitelkus specialistus, atlikti vandens skaitiklio patikrą. Kadangi byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros leido vandens tiekimo įmonei numatyti, kad 2013 m. spalio - lapkričio mėnesių laikotarpiu uždarai akcinei bendrovei „Athletic city“ išrašomose sąskaitose už sunaudotą vandenį nurodomas suvartotas vandens kiekis smarkiai viršija vidutinį (šešis kartus), t. y. numatyti, kad vandens skaitiklio rodmenys yra netikslūs dėl galimo skaitiklio gedimo, todėl pagal Sutarties 19 p. atsakovas turėjo suvartoto vandens kiekį skaičiuoti pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų (ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą), po skaitiklio pakeitimo, suvartoto vandens kiekio vidurkis yra toks pat, koks vidutiniškai ir buvo iki skaitiklio pakeitimo (gedimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai buvo remtasi 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „Vėsvila“ raštu, kuriame nurodyta, kad šalto ir karšto vandens vamzdžių defektų ieškovui priklausančiose patalpose nebuvo. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovui priklausančiose patalpose įsikūręs sporto klubas, todėl dėl vykdomos veiklos galėjo būti sunaudota sąskaitose – faktūrose nurodytas vandens kiekis, kadangi, viena vertus, nepateikti duomenys šiam argumentui pagrįsti (CPK 178 str.), kita vertus, pateikti papildomi duomenys apie suvartoto vandens kiekius pakeitus skaitiklį, tik patvirtina, kad smarkiai padidėjęs vandens sunaudojimas nebuvo susijęs su ieškovo vykdoma ūkine veikla.
Pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-32-572/2008, negalima naudotis joje pateiktais išaiškinimais, kadangi atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
Dėl atsakovo nesąžiningumo
LR CK 6.200 str. 2 d. numato, kad sutarties šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 str.). Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovas visada laiku mokėjo už tiekiamą vandenį. Todėl gavęs sąskaitą, kurioje nurodytas suvartoto vandens daug didesnis kiekis nei įprastai, ieškovas kreipėsi pas atsakovą išsiaiškinti, kodėl suvartoto vandens kiekis itin viršija įprastą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas iš esmės nereagavo į ieškovo prašymą, bei atsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo bei pagrasino nutraukti sutartį. Sutiktina su teismo argumentu, kad PVM sąskaita – faktūra yra atsiskaitymo priemonė, todėl ieškovui pareiškus prieštaravimus dėl klaidingų išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose duomenų, atsakovas turėjo pareigą spręsti ieškovo pretenziją. Kaip jau pasisakyta, reikalaujamo apmokėti vandens kiekiai smarkiai viršijo įprastinai suvartojamo vandens kiekius. Teisingai teismas sprendė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesiekė taikiai išspręsti susidariusios situacijos, tuo labiau, kad šalių sudarytos Sutarties 19 p. numatyta sąlyga, jog skaitikliui sugedus, suvartoto vandens kiekis skaičiuojamas pagal paskutiniųjų dviejų mėnesių vidurkį, todėl teisingai darė išvadą, kad atsakovas nesąžiningai veikė ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad pakeitus skaitiklį, suvartoto vandens kiekio vidurkis tapo toks, koks buvo iki gedimo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, 2014 m. liepos 22 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, kad buvo pakeistas ir namo (duomenys neskelbtini), įvadinis skaitiklis, nes jis taip pat buvo sugedęs.
Dėl skaitiklio duomenų deklaravimo
Šalys Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties III skyriaus 11 p. numatė, kad abonentas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti jam priklausančių vandentiekio tinklų bei įrenginių atitikimą techniniams reikalavimams, tinkamą tinklų, įrenginių, vandens apskaitos prietaisų būklę ir plombų saugumą. 16 p. (IV dalis) numatyta, kad vandens skaitiklio savininku yra ieškovas. Tuo tarpu V skyriaus, reguliuojančio Kainą ir mokėjimo tvarką, 18 p. numato, kad skaitiklio rodmenys fiksuojami kartą per mėnesį, Abonentai, prisijungę prie savitarnos portalo, deklaruoja juos elektroniniu būdu nuo 20 kalendorinės dienos iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Abonentų, neprisijungusių prie savitarnos portalo, skaitiklių rodmenis tikrina pardavėjo atstovas. Taigi, šalys šioje sutartyje aiškiai susitarė, kad tuo atveju jei abonentas neprisijungęs prie savitarnos portalo, skaitiklio duomenis tikrina pardavėjas (atsakovas). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad remiantis Sutarties 32 p. ir Viešojo vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 17.5 p. (Valstybės žinios, 2007-02-08, Nr. 17-363), nustatyta tvarka pranešti vandens tiekėjui geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis turi ieškovas ir tik tuo atveju jei abonentas neprisijungia prie portalo ir laiku nepateikia duomenų, tuomet skaitiklių rodmenis turi tikrinti pardavėjas. Teismas konstatuoja, kad šalims pasirašius Sutartį, taikomos joje numatytos individualios sąlygos. Šiuo atveju, teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį, ieškovas turi tik teisę, bet ne pareigą deklaruoti duomenis interneto svetainėje. Kaip nurodė ieškovas, jam iki 2014 m. gegužės 19 d. nebuvo sudarytos techninės galimybės teikti duomenis per interneto svetainę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys praktikoje nesinaudojo duomenų deklaravimu elektroniniu būdu.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai nepasisakytina.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 429,29 EUR (1482,25 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 110 - 115). Kadangi šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.11 p.), todėl jos priteistinos iš apelianto ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Athletic city“, (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, (duomenys neskelbtini), 429,29 EUR (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.