Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukūręs šeimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2013-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p., paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2014-04-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 2014-05-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nuosprendžiu, pagal BK 140 str. 1 d. (2 veikos) ir 138 str. 1 d., paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) 2015-11-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 1 d., paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

5) 2020-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., paskiriant 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant 2 metus vairuoti kelių transporto priemones;

6) 2023-10-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., paskiriant 75 parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 75 parų arešto bausmę ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą;

7) 2024-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 5 d., paskiriant 20 parų arešto bausmę,

8) 2024-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d., paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas taikant BK 75 str. 2 d. nuostatas atidėtas paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus: 1) įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) draudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) draudimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat paskirta BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

2024-06-29, apie 19.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – važiuodamas kliudė, namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius kiemo tvorą ir atbuline eiga važiuodamas ties namu (duomenys neskelbtini), Vilnius atsitrenkė į stulpą ant kurio buvo elektros skydas, po ko nefiksuodamas minėtų faktų, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 p. reikalavimus vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024-06-29, 20.14 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Vilnius, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais V. Č. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Taigi, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal aptartą ir BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės; 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Č. nagrinėjamu atveju vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, buvo neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 2,41 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas kaltinamajam V. Č. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. Č. – teisiamas 9 kartą (b. l. 129–139); per pastaruosius 3 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, bauda nesumokėta (b. l. 48–52); dirbantis (b. l. 127).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. Č. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį negu sankcijoje už nusikaltimus nusmatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 60 parų arešto bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad V. Č. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 40 parų arešto.

Nustatyta, kad V. Č. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d. numatytų veikų (veikos įvykdytos 2023 m. gegužės–birželio mėn.) padarymą paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas taikant BK 75 str. 2 d. nuostatas atidėtas paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus: įpareigojimas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; draudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; draudimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendis įsiteisėjęs, todėl juo iš šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintos. V. Č. nusikalstamas veikas, išnagrinėtas minėtu ir šiuo nuosprendžiais, įvykdė iki pirmojo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio paskelbimo, veikos pagal savo pavojingumą ženkliai nesiskiria, todėl nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 dalies nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. a) p. pakeistos į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę, dalį – 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskiriant galutinę 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto str. 4 d. nurodo, jog bausmės vykdymas pagal šio str. 2 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Č. anksčiau ne kartą teistas. Pakutiname jo atžvilgiu priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendyje, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su nagrinėjamoje byloje paskirta bausme, buvo įvertintos V. Č. charakterizuojančios aplinkybės, tai kad jis dėjo pastangas koreguoti savo elgesį, įgijo profesinę kvalifikaciją, įsidarbino ir dirba, taip pat atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą, siekia stiprinti šeimyninius santykius, o sutuoktinė ne kartą nurodė, kad be kaltinamojo pagalbos jos buitis labai pasunkėtų ir jai būtų itin sunku užsiimti ir namo, ir vaikų priežiūra. Minėtame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad V. Č. augina mažametę dukrą (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog tokio amžiaus vaiko psichologinei sveikatai gali turėti įtakos tai, kad tėvas ilgą laiką negyvena kartu. Remdamasis aptartais motyvais, minėtame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad V. Č. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iš jo galimybės dirbti ir būti su šeima, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Čia pažymėtina, kad V. Č. visos veikos, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 ir šiuo nuosprendžiu, įvykdytos iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo. Taip pat pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteistas už sunkesnio, negu nagrinėjamoje byloje, nusikaltimo įvykdymą, o aplinkybės, lėmusios jam paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, iš esmės nėra pasikeitę.

Taip pat pažymėtina, kad visos V. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos yra susiję su alkoholio vartojimu ir dėl to sekusio nekontroliuojamo, priešiško teisės aktų reikalavimams elgesio. Tai suvokia ir pats kaltinamasis, siekdamas kontroliuoti šią priklausomybę.

Todėl teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, vis tik turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 2 d. nuostatas ir atidedant V. Č. paskirtos bausmės vykdymą 3 metams, bei paskiriant BK 75 str. 5 d. 5, 8 ir 10 p., numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) įpareigojimą tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) draudimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo įvykdyto nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, būtent aptarti įpareigojimai ir draudimai, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Realiu paskirtos bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., į V. Č. paskirtos bausmės laiką įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendyje nurodyti laikotarpiai.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

V. Č. nustatytas girtumo laipsnis išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, taigi padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Be to, V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už BK 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo įvykdymą, jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonių atėmimas – tinkamo poveikio nepadarė, nes analogiško pobūdžio nusikaltimą kaltinamasis įvykdė pakartotinai. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 4 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-07-05, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo sutuoktinės J. Č. vardu (b. l. 42). Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 str. 4 d. 1 p. ar 5 d., todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, tačiau registruotas vieno iš jų vardu, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir neteisingo (Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-654/2017). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju V. Č. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamojo vairuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareikšto civilinio ieškinio

AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 20,79 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 73).

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš byloje pateiktos 2024-08-26 nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 20,79 Eur suma siejama su eismo įvykio metu pareiškėjai galimai padarytos žalos (apskaitos skydo apgadinimų) įvertinimu – reagavusio darbuotojo darbo laiko išlaidų – 16,60 Eur, transporto nuomos mokesčio – 3,07 Eur bei 1,12 Eur išlaidų. Minėtoje pažymoje nenurodoma, kad dėl eismo įvykio būtų apgadintas civilinei ieškovei priklausantis turtas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nenustačius, kad V. Č. sukelto eismo įvykio metu AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų padaryta reali žala, ieškinys negali būti patenkintas, todėl atmestinas.

2024-07-05 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. Č. vardu registruotam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

V. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111–112) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

CD laikmena, esanti voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) žalios spalvos dažų pavyzdys, stiklo šukių pavyzdžiai, rudos spalvos dažų pavyzdys, biologinės kilmės pėdsakas, nuoskutos, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo skyrių (b. l. 34);

2) foninis kvapo pėdsakas, odorologinis kvapo pėdsakas perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai (b. l. 36) – sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

V. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendžiu paskirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. a) p. pakeista į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę, pridedant šios bausmės dalį – 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 5 d. 5, 8, 10 p. V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigoti tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Realiu paskirtos bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į V. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-29 nuosprendyje nurodytus laikotarpius.

Paskirti V. Č. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 4 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-07-05;

2) konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Netenkinti AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) žalios spalvos dažų pavyzdį, stiklo šukių pavyzdžius, rudos spalvos dažų pavyzdį, biologinės kilmės pėdsakus, nuoskutas, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių;

2) foninį kvapo pėdsaką, odorologinį kvapo pėdsaką, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai

– sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

CD diską palikti saugoti byloje.

1) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis privalo atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.);

2) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.