Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1912-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
2S-1912-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04538-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
J. I.
Ieškovas
Z. L.
Civilinė byla Nr. 2S-1912-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04538-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.8.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-1701-779/2013 pagal ieškovės Z. L. patikslintą ieškinį atsakovei J. I. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės J. I. priešieškinį ieškovei Z. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė J. I. (toliau - atsakovė) pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl 3 936 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovei Z. L. (toliau - ieškovė) priteisimo, nustatant, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei 3 936 Lt per vienerius metus mokant mėnesinėmis periodinėmis įmokomis po 328 Lt. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė yra senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės, ji neturi pakankamai lėšų sumokėti visą priteistą sumą iš karto, nes pragyvena tik iš pensijos.

Atsiliepimas

Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad buvo susitaupiusi lėšų tam, kad galėtų rekonstruoti ir apšiltinti jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį, tačiau iškilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovė šias lėšas turėjo išleisti teisinei pagalbai apmokėti ir tokiu būdu patyrė nuostolius – neapšiltinus namo, išlaidos už šildymą žiemos metu bus didesnės nei tuo atveju, jeigu minėti darbai būtų atlikti. Pažymėjo, kad atsakovė pati teismo posėdžiuose nedalyvavo, o visus interesus tvarkė per savo sūnų, kuris gyvena kartu su atsakove ir būtent jis realiai reiškė nesutikimą su ieškovės pasiūlyta tvarka bei draudė ieškovei atlikti namo remontą. Ieškovė pati yra pensininkė, kuri papildomų pajamų neturi, ir pensija yra jos pragyvenimo šaltinis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė ir ieškovei iš atsakovės priteisė papildomai patirtas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą registruotiną turtą. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės sveikata yra prasta, byloje taip pat nėra pateikta. Pažymėjo, kad vien sunki turtinė padėtis negali lemti būtinumo išdėstyti sprendimo įvykdymą to prašančiai šaliai, jeigu yra ir kitų reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgė ir į tai, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovė yra sulaukusi pensinio amžiaus, todėl padarė išvadą, jog abiejų ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši. Be to, atsakovei byloje atstovavo jos sūnus, kuris gyvena kartu su atsakove, ir privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Teismas taip pat nustatė, kad teismo procesas truko daugiau nei dvejus metus, per šį laikotarpį negalėjo būti vykdomi ieškovei priklausančios namo dalies apšiltinimo darbai, nes tam skirtas santaupas ieškovei teko išleisti apmokant už teisinę pagalbą šioje byloje. Dėl to sutiko su ieškove nurodžiusia, jog ji patiria nuostolių, nes jos išlaidos už šildymą žiemos metu yra didesnės. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas konstatavo, kad išdėsčius iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą, būtų pažeisti teisėti ieškovės interesai ir lūkesčiai, todėl siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, atsakovės prašymas atmestinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tiek atsakovės, tiek ieškovės turtinę padėtį turėjo pagrindą vertinti remdamasis statistiniu pensijų dydžių vidurkiu. Be to, teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovei nebuvo būtinybės samdyti advokatus, jei ji neturėjo lėšų, nes būdama pensininke, ji galėjo gauti nemokamą valstybės teikiamą teisinę pagalbą. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 22 d. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 3 936 Lt bylinėjimosi išlaidų, nedetalizuodamas, kokia dalis ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinama proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 14 d. iš dalies tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitė dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, bet nepakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi atsakovė tikėjosi, kad teismas, prieš spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, išspręs klausimą dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir sumažins iš atsakovės ieškovei priteistų pinigų sumą. Taigi teismas, prieš spręsdamas dėl atsakovės prašymo, turėjo nustatyti tikrąją ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, aiškiai nurodyti, kokios ieškovės turėtos išlaidos ir kokia apimtimi priteistinos iš atsakovės išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, ir tik tada spręsti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta perduodant pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Ramilė“ parengtą planą, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3936 Lt bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 128-133). Atsakovei apskundus šį teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies - pakeitė dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo (I t., b. l. 188-196). 2014 m. gegužės 27 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo (II t., b. l. 1). 2014 m. birželio 3 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nustatant, kad atsakovė šią sumą ieškovei privalo sumokėti per vienerius metus mokant po 328 Lt per mėnesį (II t., b. l. 2). Apylinkės teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė (II t., b. l. 18-19).

Taigi byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Vertinant, ar atsakovės finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama atsakovės finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną. Pažymėtina, kad būtent atsakovė, pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 straipsniai). Atsakovė, prašydama išdėstyti priteistos 3 936 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui, kaip motyvą nurodė sunkią finansinę padėtį, sveikatos būklę, senyvą amžių. Tačiau savo teiginiams pagrįsti atsakovė teismui nėra pateikusi jokių duomenų. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino kaip sudarančią pagrindą atsakovės pateiktam prašymui atmesti. Atsakovė atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas vertindamas atsakovės turtinę padėtį, galėjo remtis statistiniu pensijų dydžių vidurkiu. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nagrinėjant konkrečią situaciją, privalu atsižvelgti į individualias, tik šiam atvejui būdingas aplinkybes, tuo tarpu statistinis pensijų vidurkis, apskaičiuotas apibendrinus valstybėje esančius maksimalius ir minimalius pensijų dydžius, negali objektyviai atspindėti atsakovės turtinę padėtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė, prašymą grįsdama sunkia finansine padėtimi, šios aplinkybės neįrodė, kadangi nepateikė turtinę būklę patvirtinančių duomenų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai), kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti skolininkės tikrąją turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir spręsti, ar visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto gali ženkliai pabloginti atsakovės finansinę būklę. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir paduodama atskirąjį skundą.

Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovei, galinčiai gauti nemokamą valstybės teikiamą teisinę pagalbą, nebuvo būtinybės samdyti advokatą. CPK 51 straipsnis garantuoja asmens teisę vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovą. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, jog joks teisės aktas neįpareigoja asmens pasirinkti konkretų atstovą ar naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Taigi, atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės būtinybės samdyti advokatą, atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės. Be to, CPK 99 straipsnyje yra numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tiekimo ir išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiantis atsakovė neišvengtų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą, kvestionuoja ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir mano, kad pirmosios instancijos teismas prieš spręsdamas dėl jos prašymo, turėjo nustatyti tikrąją priteistiną sumą, kadangi apeliacinės instancijos teismui 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų nėra perskaičiavęs. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas neperžiūri pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjamoje byloje priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų bei juose padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovė nepagrįstai apeliuoja į CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymą ir teigia, kad teismas, prieš spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, turėjo išspręsti klausimą dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad bylai trunkant ilgiau nei dvejus metus, ieškovė turi teisę į kuo trumpiausią jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Be to, CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas apima ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Įvertinus byloje esančią medžiagą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo manymu, išdėsčius bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, kurio būtinumas nėra pagrįstas, būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir teisingai pritaikė bei aiškino teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės prašymą. Dėl šių priežasčių skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. liepos 16 d. gautas ieškovės atstovo advokato A. B. prašymas dėl išlaidų atlyginimo, kuriame prašoma iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovės atskirąją skundą parengimą. Susipažinus su byla matyti, kad ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nėra pateikusi, todėl tenkinti jos prašymą dėl 300 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė