Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2808-553/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-29
Bylos Nr.: 2A-2808-553/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12317-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
Ieškovas: J. T.
Atsakovas: V. T.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2808-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12317-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 78.2.1; 116.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. T. (ieškovės) ir V. T. (atsakovo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1584-131/2013 pagal ieškovės J. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo jiems iš tėvo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir atsakovo V. T. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir dovanoto daikto grąžinimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. T. patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą 1994-09-09, nutraukti dėl sutuoktinio V. T. kaltės; 2) nustatyti dukrų A. ir S. T. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) iš atsakovo dukters A. T. išlaikymui priteisti 700 Lt, dukters S. T. – 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) priteisti jai 2 000 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį ir namų apyvokos daiktų 3 650 Lt sumai: sekciją, televizorių Sony, namų kiną, DVD grotuvą su kolonėlėmis, televizoriaus staliuką, kilimą, užuolaidas, virtuvės minkštą baldų komplektą, 4 vnt. kėdžių, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, miegamojo komplektą, nešiojamąjį kompiuterį, prieangio spintą, veidrodį, kiliminę dangą; 5) atsakovui priteisti namų apyvokos daiktų už 3 650 Lt: minkštą svetainės baldų komplektą, televizorių Sony, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, skalbimo mašiną; 6) palikti ieškovei T. pavardę; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters A. T. ir (duomenys neskelbtini) – dukters S. T.. Gyvenant kartu su atsakovu paaiškėjo, jog sutuoktiniai yra skirtingų charakterių, jų nesuderinamumas, skirtingas požiūris į šeimą, jos išlaikymą, darbą. Atsakovas buvo šykštus ieškovės ir vaikų atžvilgiu, nesistengė daugiau uždirbti. Ieškovei vienai teko atsakomybė už šeimą ir jos pragyvenimą, tekdavo skolintis pinigų pragyvenimui. Santuoka nutrauktina Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu preziumuojant, kad atsakovas šeima nesirūpina daugiau nei vienerius metus. Šeima yra iširusi, sutuoktiniai nebegyvena kaip šeima. Atsakovas dukroms neskiria dėmesio, jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. A. išlaikymui reikėtų apie 1 388 Lt, S. – apie 1 194 Lt per mėnesį. Ieškovė gauna pastovią minimalią algą, kartais papildomai uždarbiaudama gauna iki 1500 Lt per mėnesį. Bendro nekilnojamojo turto šalys neįgijo, įgijo atsakovo vardu registruotą automobilį VOLVO V40 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės, bei namų apyvokos reikmenis (T. 1, b. l. 142-145).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) atsakovui pripažinti ½ dalį turto (5 640 Lt vertės) ir priteisti: minkštą baldų komplektą, Televizorių Sony Vega Trinitron, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, skalbimo mašiną, indaplovę, televizorių Samsung, LCD monitorių bei 830 Lt kompensaciją iš ieškovės už faktiškai jai tenkantį didesnės vertės turtą; 3) ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį turto ir priteisti: sekciją, namų kiną, DVD grotuvą su kolonėlėmis, televizoriaus staliuką, kilimą, užuolaidas, virtuvės minkštą baldų komplektą, 4 vnt. kėdžių, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, televizorių Sony, miegamojo komplektą, nešiojamąjį kompiuterį, prieangio spintą, veidrodį, kiliminę dangą; 4) grąžinti atsakovui 2010-09-08 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi ieškovei padovanotą nekilnojamąjį daiktą ir priteisti 40/100 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis šeima visada rūpinosi, jo pajamos buvo tris kartus didesnės nei ieškovės, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė dėl jos nepaliaujamo pinigų troškimo ir nesupratimo, kodėl atsakovas dėl krizės nebegalėjo daugiau uždirbti. Santuoka iširo dėl abipusio nesupratimo, ieškovės nenoro suvokti ekonominės krizės, nesugebėjimo rasti abiems priimtinų sprendimų, iš esmės kalti abu sutuoktiniai. Santuokoje įgytą automobilį atsakovas perleido už 3 000 Lt (T. 1, b. l. 163-164), todėl jis nedalintinas. Prašė grąžinti dovanotą buto dalį, kadangi egzistuoja visos CK 3.70 straipsnio 4 dalies sąlygos (T. 1, b. l. 152-167).

Atsileipime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Nurodė, kad įstatyme įtvirtintų sutuoktinio pareigų jis nepažeidė, visada rūpinosi šeima, mažiau nei prieš metus iki pradinio ieškinio pateikimo dovanojo ieškovei dalį buto, kuriame gyvena šeima. Neprieštaravo, kad dukros liktų gyventi su motina. Nesutiko su prašomu vaikams priteisti išlaikymu, kadangi kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos (buto nuomos, maitinimo mokykloje, dovanų). Namų apyvokos reikmenų vertė ieškovės yra ženkliai sumažinta, atsakovo skaičiavimu sudaro 11 280 Lt (T. 1, b. l. 157-162).

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovo buities apyvokos daiktų vertės nustatymu bei iš dalies sutinka su siūloma jų pasidalinimo tvarka, kadangi už automobilį ieškovei turi būti priteista 2 000 Lt kompensacija. Prašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi dvi dukros. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu grąžinti jam jai padovanotas buto dalis, nes butas buvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas atsakovo motinos vardu, nes negalėjo buto įregistruoti jų vardu, o santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Patenkinus atsakovo reikalavimą dėl turto dalies grąžinimo, šalių vaikai liktų be gyvenamosios vietos (T. 1, b. l. 171-173).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-09-22 išvadoje nurodyta, kad šalių dukroms sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Skyrius neprieštarauja, jog šalių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš atsakovo vaikams būtų priteistas išlaikymas turtu (T. 1, b. l. 71-75). Teismo posėdyje atstovė nurodė, kad mergaitėms turi būti iš tėvo priteistas ne mažesnis nei 500 Lt išlaikymas (T. 1, b. l. 206).

Liudytoja V. A. nurodė, kad yra ieškovės motina, butas (duomenys neskelbtini) yra jos sūnaus, o ne dukters, tik registruotas ieškovės vardu. Šeima iširo, nes trūko pinigų, neužtekdavo vaikams ir maistui. Ieškovė buvo priversta dirbti dviejuose darbuose, atsakovas tuo metu nedirbo. Liudytojai teko pastoviai jiems finansiškai padėti, vasaras anūkės praleisdavo pas močiutę. Atsakovas yra sakęs, kad po santuokos nutraukimo į butą atsives moterų, todėl dukros negalės ten gyventi (T. 1, b. l. 206).

Liudytojas S. A. nurodė, kad yra ieškovės brolis, patvirtino, kad butas (duomenys neskelbtini) yra jo, ieškovės vardu tik registruotas. Butą padovanojo tėvai jam ir seseriai per pusę, jis sesers dalį iš jos išpirko už 5 000 USD. Ieškovė tuos pinigus išleido buitinei technikai. Atsakovas dažnai nedirbdavo, žaisdavo kompiuteriu. Liudytojas dažnai seseriai finansiškai padėdavo, kas mėnesį duodavo po 100 – 200 Lt, pats turi savo šeimą (T. 1, b. l. 206).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-16 priėmė sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. 1) santuoką, įregistruotą 1994-09-09 Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. T. ir atsakovo V. T. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę T., atsakovui pavardę T.; 3) nustatyti nepilnametės S. T. gyvenamąją vietą su motina J. T.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. T. 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-08-08) iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – motina J. T.; 5) priteisti iš atsakovo dukrai A. T. 5 150 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 6) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise sekciją, televizorių Sony 100 Lt vertės, namų kiną, DVD grotuvą su kolonėlėmis, televizoriaus staliuką, kilimą, užuolaidas, virtuvės minkštą baldų komplektą, 4 vnt. kėdžių, mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, miegamojo komplektą, nešiojamąjį kompiuterį, prieangio spintą, veidrodį, kiliminę dangą; 7) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise minkštą baldų komplektą, TV Sony, virtuvės baldų komplektą, elektrinę viryklę, skalbimo mašiną; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo V. T. 587 Lt kompensaciją; 9) atsakovo V. T. reikalavimą dėl padovanotų buto dalių ieškovei grąžinimo atmesti; 10) priteisti iš atsakovo ieškovei 189 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; 11) priteisti iš atsakovo valstybės naudai 371 Lt žyminio mokesčio; 11) priteisti iš ieškovės atsakovui 2 993 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė pirminį ieškinį pateikė dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepraėjus nei metams po dovanojimo sutarties sudarymo (T. 1, b. l. 1, 87), aplinkybę, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš kito sutuoktinio kaltės prezumpcijos pagrindų, aplinkybę, kad atsakovas teigė nežinąs, kad ieškovės vardu registruotas butas iš tikrųjų priklauso jos broliui, remdamasis šalių, liudytojų paaiškinimais, byloje esančių įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Taip pat teismas nustatė, kad šalių dukra A. 2013-03-28 tapo pilnametė, todėl jos gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų nenustatytina. Šalių dukros patiria papildomų išlaidų: odontologo, okulisto, akinių, gydymo, papildomo lavinimosi, korepetitorių, pramogų, todėl būtiniausių poreikių užtikrinimui šalių dukrų išlaidos sudaro atitinkamai apie 1300 ir 1200 Lt. Vyresniajai dukrai išlaikymas nebepriteistinas, nes ji jau pilnametė, tačiau jai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nustatė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis panaši: ieškovė uždirba apie 2 000 Lt, moka komunalinius mokesčius, išlaiko dukteris, jos vardu registruotas nekilnojamas turtas, kuris, kaip teismas, remdamasis atsakovo ir liudytojo parodymais, nustatė, faktiškai jai nepriklauso, bute (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovės motina, o atsakovas gauna apie 1 200 – 1 500 Lt darbo užmokestį, turi nekilnojamąjį turtą, yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, turintis specialių žinių, teismas vertino, kad norėdamas atsakovas galėtų uždirbti daugiau. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė kartu su savo šeima tam tikra dalimi prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, galimybės turėti, įsirengti ir išlaikyti ginčo butą, todėl dalis buto jai teisėtai priklausytų. Atsakovas savo gera valia pats, niekieno neverčiamas, padovanojo 40/100 dalių buto sutuoktinei, tuo pripažindamas ieškovės teisę į dalį šeimos buto, sutuoktiniai pragyveno kartu beveik 19 metų, tiek metų buvo viena šeima, kartu augino ir užaugino dukras, atsakovo valia padovanoti dalį buto ieškovei buvo pagrįsta šeimos bendrumo samprata, kuri susiformavo per ilgus bendro gyvenimo metus, o ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimas teismui savaime neanuliuoja jų šeimos buvimo, nesuponuoja galimybės atšaukti savo valią dėl dalie buto padovanojimo kaip šeimos, sutuoktinės indėlio į šeimos gerbūvį įvertinimo, šeimos bendrumo visus iki to laiko buvusius 19 metų pasekmės, tuo pačiu ir pačios atsakovo valios po 17 bendrų gyvenimo metų padovanoti sutuoktinei dalį buto, todėl teismas sprendė, kad reikalavimas dėl dovanotos buto dalies grąžinimo atmestinas, kaip nepažeidžiantis dovanoto valios ir faktinės situacijos įvertinimo principo, o dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi. Teismas padalijo šalių namų apyvokos daiktus atsakovo prašomu būdu, o vertę nustatė pagal šalių nurodytų verčių aritmetinį vidurkį. Kadangi ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500 Lt kompensacija už automobilį, o atsakovui iš ieškovės priteistina 913 Lt kompensaciją už namų apyvokos daiktus, tai teismas kompensacijas užskaitė, ir iš atsakovo ieškovei priteisė 587 Lt kompensaciją. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 230 Lt žyminis mokestis (T. 1. b. l. 5), duomenų apie ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas byloje nėra. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 233 + 56, viso 1 289 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 1, b. l. 121, 151), 3 700 Lt advokato išlaidų (T. 1, b. l. 110-113), viso 4 989 Lt. Ieškinį patenkinus 82 proc., ieškovei iš atsakovo priteista 230 x 0,82, viso 189 Lt bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį patenkinus 60 proc., iš ieškovės atsakovui priteista 4 889 x 0,6, viso 2 993 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 600 x 12 x 0,03 + 5 150 x 0,03, viso 371 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (T. 1, b. l. 226-231).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė J. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 2 993 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; kitose dalyse skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Atsakovas neteikė šeimai moralinės paramos, naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą prieš ieškovę dukrų akivaizdoje, nevengė išgerti, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės ir jos motinos paaiškinimai bei (netiesiogiai) įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas slėpė uždirbtas pajamas, lygiai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo, buvo agresyvus, nutolęs nuo šeimos apie 4 metus, neskyrė laiko vaikams, niekur su šeima kartu nevyko, domėjosi kompiuteriniais žaidimais, socialiniais tinklalapiais, naujomis pažintimis, girdavosi dukroms apie pažintis su naujomis moterimis, sakė į butą parsivesiąs kitas moteris, todėl dukros bute gyventi negalės. Atsakovas nebuvo lojalus (CK 3.27 straipsnis). Ieškovė teikė šeimai moralinę ir materialinę paramą, buvo atsakovui lojali. Atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės įrodymų, todėl teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Ieškovė dėl klaidos pamiršo pateikti į bylą dokumentą, patvirtinantį išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įstatymas suteikia teismui galimybę tokio pobūdžio bylose išeiti už bylininkų reikalavimų ribų, todėl ieškovei su apeliaciniu skundu pateikus minėtas išlaidas patvirtinantį dokumentą, svarstytinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (pridedamas 2011-07-28 pinigų priėmimo kvitas) (T. 2, b. l. 1-3).

Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui dukrai S. T. 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-08-08) iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo dukrai A. T. skaičiuojant įsiskolinimą po 400 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (2013-03-28), atėmus atsakovo jau sumokėtą laikiną 400 Lt išlaikymą; grąžinti atsakovui 2010-09-08 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi ieškovei padovanotą nekilnojamąjį daiktą ir priteisti 40/100 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kitas skundžiamo sprendimo dalis palikti nepakeistas; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad:

Atsiliepimas

1. Nustatydamas vaikų poreikius, teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktais ir įrodymais nepatvirtintais paskaičiavimais. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepimuose ir priešieškiniuose pateiktus argumentus dėl prašomo išlaikymo dydžio nepagrįstumo, kadangi ieškovės paskaičiavimai niekuo nepagrįsti, išgalvoti ir neatitinka faktinių vaikų poreikių, nes tokio dydžio išlaikymo (A. 1 388 Lt, S. 1 194 Lt per 1 mėn.) tėvai vaikams niekada neteikė. Nustatytos papildomos išlaidos nereiškia, kad jos yra patiriamos kiekvieną mėnesį. Nei ieškovė, nei teismas nepaaiškino, kodėl A. reikia didesnio išlaikymo nei S., nors dukrų amžius ir poreikiai beveik nesiskiria. Teismas pažeidė lygybės principą ir diskriminaciją jaunesnio vaiko atžvilgiu. Atsakovas abiem vaikam po teismo priteisto laikino išlaikymo mokėjo ir dabar moka kiekvienam vaikui po 400 Lt. Atsakovas ir dabar sutinka S. mokėti 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas dukrai A. taip pat turi būti skaičiuojamas po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki A. pilnametystės, atėmus atsakovo jau sumokėtą laikiną 400 Lt išlaikymą. Teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kuris tenkintų bent minimalius visų vaikų poreikius ir atitiktų atsakovo turtinę padėtį. Teismas negali priteisti išlaikymo daugiau, nei tai leidžia atsakovo turtinė padėtis.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (atsakovas taip neteigė, o ir kiti įrodymai įrodo priešingą teiginį). Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad minėtą butą nuomoja ir gauna iš to 150-200 Lt pajamų. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėti ir jo galimybes suteikti vaikams 650 Lt ir 600 Lt išlaikymą. Teismas neįvertino, kad nuo sunkaus darbo atsakovas turėjo stuburo išvaržą, gydėsi ligoninėje bei dėjo visas pastangas surasti gerai apmokamą darbą. Dukra A., tapusi pilnamete, pateikė teismui ieškinį dėl 500 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo iki tol, kol ji mokysis mokykloje. Patikslintame ieškinyje A. nurodė, kad jai išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti 1 040 Lt.

Šalies argumentai

3. Ieškovė dar pirmame 2011-08-03 ieškinyje (po to ir patikslintame ieškinyje) nurodė, kad turi asmeninės nuosavybės teise pagal 1991-05-28 privatizavimo sutartį įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra išnuomotas. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 1991-05-28 priklauso 57,83 kv. m butas (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenys yra oficialūs ir turi didesnę įrodomąją galią nei liudytojų, t. y. ieškovės motinos ir brolio parodymai. Ieškovė pateikė raštelį, kad ieškovės brolis ir brolio žmona ieškovei ir atsakovui perdavė 5 000 JAV dolerių, bet raštelyje nurodyta 1997-06-04 data bei tik ieškovės brolio ir brolio žmonos parašai, raštelis surašytas ne vieno asmens, atsakovas tokiame pinigų priėmime niekada nedalyvavo ir tokį raštelį pirmą kartą pamatė tik teisme. Minėtas raštelis neturi jokios įrodomosios galios, nes jame nurodyti tik pinigų davėjų parašai. Teismas šioje dalyje netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė kartu su savo šeima tam tikra dalimi prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, galimybės turėti, įsirengti ir išlaikyti ginčo butą, todėl dalis buto jai teisėtai priklausytų. Ginčo butą įsigijo atsakovo motiną už pinigus, kurie buvo gauti tą pačią dieną pardavus jai nuosavybės teise priklausiusi dviejų kambarių butą. Atsakovas pripažįstą, kad buto dalį padovanojo ieškovei savo noru, nes ji ilgą laiką prašė tai padaryti. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės elgesį po buto dalies dovanojimo ir į jos atliktus veiksmus, susijusius su santuokos nutraukimu bei likusios buto dalies priteisimu nepilnamečiams vaikams, kaip vaikų išlaikymą, atsakovas suprato, kad buvo sutuoktinės apgautas ir sudarė buto dalies dovanojimo sandorį dėl suklydimo, nes jeigu jis žinotų, kad sutuoktinė viską suplanavo ir ruošėsi santuokos nutraukimui tris metus, o į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraėjus nei metams po dovanojimo, atsakovas niekada tokio sandorio nesudarytų. Šioje byloje yra visos sąlygos ir teisinis pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 4 dalį bei grąžinti atsakovui ieškovei dovanoto buto dalį. Po dovanotos buto dalies grąžinimo, ieškovei, jeigu ji pageidautų, galėtų būti suteikta uzufrukto teisė toliau gyventi ginčo bute iki dukros S. pilnametystės. Šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovas ir jo dvi dukros, ieškovė gyvena atskirai (T. 2, b. l. 15-27).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė prašymą ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus atmesti ir ieškovės skundžiamose dalyse palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be to, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Paaiškino, kad:

Šalies argumentai

1. Nors ieškovė pripažino, kad šeimyninis konfliktas iškilo jau po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, kurioje ieškovė pirmiau ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau remdamasi vien tik šio konflikto aplinkybėmis nepagrįstai bando apkaltinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovė supainiojo santuokos nutraukimo priežastis ir pasekmių ryšį. Po buto dalies dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės elgesys pasikeitė, santykiai pradėjo staigiai blogėti, sutuoktinė tapo irzli, pradėjo pastoviai priekaištauti atsakovui dėl pinigų stokos, be jokio pagrindo inicijuodavo šeimyninius konfliktus, bet atsakovas nenumanė, kad ieškovė ruošiasi santuokos nutraukimui. 2011-09-27 konfliktas kilo tada, kai atsakovas gavo iš teismo pirminį ieškovės ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo reiškiamas reikalavimas priteisti vaikams išlaikymą turtu, t. y. likusia ginčo buto dalimi. Konflikto metu nei psichologinis, nei fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Sutuoktiniai tik apsižodžiavo ir vienas kitam pasakė daug negražių žodžių. Atsakovui administracinė atsakomybė taikyta už vaiko teisių pažeidimą. Minėtas konfliktas negali būti pagrindu pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, nes santuoka buvo faktiškai iširusi po ieškovės 2011-08-03 ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pateikimo teismui. Po krizės atsakovo atlyginimas sumažėjo ir ieškovė priekaištavo atsakovui dėl per mažo atlyginimo. Pasak atsakovo, beveik visą gautą atlyginimą atsakovas atiduodavo ieškovei ir neprašė jokios ataskaitos, kaip naudojami pinigai. Jei sutuoktiniai negyventų šeimyninio gyvenimo, atsakovas nedovanotų ieškovui buto dalies. Atsakovas visą laiką laikėsi nuoseklios pozicijos, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu nebuvo pakankamai kantrūs, lojalūs vienas kitam.

2. Ieškovės reikalavimas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti turi būti atmestas vadovaujantis vien tik Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalimi (T. 2, b. l. 45-51).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo šį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Ieškovė, vadovaudamasi savo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nesutinka su pozicija, kad santuoka teisėtai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl minėti argumentai nebekartojami. Teismas pagrįstai nustatė išlaikymo dydį, priteisė įsiskolinimą pilnametei dukrai ir įvertino, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra panaši. Byloje apie atsakovo skurdą ir neįgalumą duomenų nėra. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą grąžinti ieškovei dovanotą dalį buto (T. 2, b. l. 64-70).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – dalyse dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dukroms priteisimo ir dovanotos nekilnojamojo turto (buto) dalies grąžinimo, todėl tik minėtos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys sudaro apeliacijos objektą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Nepaisant pirminio ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas viso proceso metu (tiek teikdamas atsiliepimus, tiek patikslintą priešieškinį) laikėsi vieningos pozicijos, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė nei prezumpcijos, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, nei vienos iš kitų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Tačiau ieškovė tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei vienai teko atsakomybė už šeimą ir jos pragyvenimą, teko skolintis pinigų pragyvenimui iš motinos ir brolio, kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti šeimą (T. 1, b. l. 1-2, 142-143). Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (maisto ir ne maisto prekių, paslaugų įsigijimo dokumentus (T. 1, b. l. 28-33, 36, 38-40), kurie patvirtina iki pirminio ieškinio pareiškimo ieškovės patirtas išlaidas šeimos reikmėms, t. y. maistui, drabužiams, namų apyvokos daiktams, vaistams. Be to, aplinkybę, kad dėl pastovaus lėšų trūkumo ieškovei šeimą išlaikyti padėjo kiti asmenys, patvirtino liudytojai, t. y. ieškovės motina ir brolis (T. 1, b. l. 206). Atsakovas nesiėmė jokių priemonių (neteikė rašytinių įrodymų, neprašė apklausti savo pasiūlytų liudytojų), kad paneigtų ieškovės nurodytas ir įrodinėjamas aplinkybes apie šeimos išlaikymo naštą ir įrodytų priešingas aplinkybes, t. y. kad jis visokeriopai stengėsi išlaikyti šeimą ir prisidėti prie jos būtiniausių poreikių tenkinimo, rūpinosi dukromis, dalyvavo šeimos gyvenime. Ieškovė atsakovą kaltina nenoru uždirbti daugiau pinigų, kad būtų patenkinti būtiniausi šeimos poreikiai, o atsakovas kaltina ieškovę nesupratimu, kad uždirbti daugiau jis negali dėl objektyvių priežasčių (t. y. ekonominės situacijos). Atsakovas nurodė, kad jis yra stalius – dailidė (T. 1, b. l. 49), aplinkybės, kad atsakovas yra visiškai ar iš dalies nedarbingas dėl sveikatos, atsakovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, turintis specialių žinių, todėl norėdamas atsakovas galėtų uždirbti daugiau. Pirminiame ieškinyje ieškovė savo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo teigdama, jog nesuprato ir netoleravo atsakovo ydų, įpročių, nebuvo jam pakankamai dėmesinga, nenorėjo suprasti jo abejingumo šeimai priežasčių (T. 1, b. l. 2), o atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo teigdamas, kad ieškovės nepaliaujamas troškimas pinigų, nenoras suvokti ekonominės padėties šalyje ir yra tos aplinkybės, dėl kurių tarp jų kildavo konfliktai (T. 1, b. l. 153). Ieškovės nesugebėjimas suprasti atsakovo nenoro labiau prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo negali būti vertinamas kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš ieškovės pusės. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina tai, jog konfliktai šeimoje prasidėjo ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovo subjektyvaus nenoro imtis visų įmanomų priemonių, jog ieškovės ir atsakovo šeimai užtektų pinigų būtiniausių poreikių tenkinimui. Atsakovo argumentas, kad jo pajamos buvo tris kartus didesnės nei ieškovės, kuri niekada nenorėjo dirbti dėl įsitikinimo, jog šeimą turi išlaikyti vyras (T. 1, b. l. 152), nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ieškovės pajamos iš darbinės veiklos siekė apie 2 000 Lt, o ieškovo – apie 1 200 – 1 500 Lt. Pažymėtina, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Todėl šiuo atveju reikia atsižvelgti ne į tai, kad nuo 1999 metų atsakovas pastoviai uždirbo daugiau pinigų nei atsakovė (T. 1, b. l. 99-107), o į tai, kad paskutiniu metu ieškovės pajamos buvo didesnės nei atsakovo (šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės atsakovas apeliaciniu skundu ginčija), tačiau net ir šiuo atveju ieškovei teko prašyti artimųjų pagalbos išlaikyti šeimą. 2011-09-27 ginčo šalių šeimoje įvykęs konfliktas nepatvirtina fakto, kad iki pirminio ieškinio pateikimo (2011-08-08) atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo šeimos narius, tačiau teismo nustatytos 2011-09-27 konflikto aplinkybės (T. 1, b. l. 187-188) patvirtina ir parodo atsakovo neigiamo elgesio ribas šeimos konflikto metu. Aplinkybė, kad ieškovė pirminį ieškinį pateikė dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepraėjus nei metams po padovanojimo sutarties sudarymo, nereiškia, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Vėliau ieškovė patikslino savo reikalavimą, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti patikslintą ieškinį. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta, o bylos medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovas, pažeisdamas sutuoktinio pareigą pagal galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), būdamas abejingas finansinėms šeimos problemoms, yra kaltas dėl ginčo šalių santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl ieškovės išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 2 993 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, ir priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nenurodo nei vieno argumento, kodėl turi būti panaikinta ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteista 2 993 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisako. Prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovė argumentuoja tuo, kad dėl klaidos pamiršo pateikti į bylą dokumentą, patvirtinantį išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o įstatymas suteikia teismui galimybę tokio pobūdžio bylose išeiti už bylininkų reikalavimų ribų, todėl ieškovei su apeliaciniu skundu pateikus minėtas išlaidas patvirtinantį dokumentą, svarstytinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovės pozicija, kadangi prašymas apeliacinėje instancijoje priteisti išlaidas, kurias šalis patyrė pirmosios instancijos teisme ir kurias prašė priteisti pirmoje instancijoje, bet nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, negali būti vertinamas kaip būtinumas teismui pasinaudoti savo teise viršyti pareikštus reikalavimus nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dukroms priteisimo

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nustatydamas vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktais ir įrodymais nepatvirtintais paskaičiavimais, neatsižvelgė į atsakovo atsiliepimuose ir priešieškiniuose pateiktus argumentus dėl prašomo išlaikymo dydžio nepagrįstumo, kadangi ieškovės paskaičiavimai niekuo nepagrįsti, išgalvoti ir neatitinka faktinių vaikų poreikių, nes tokio dydžio išlaikymo (A. 1 388 Lt, S. 1 194 Lt per 1 mėn.) tėvai vaikams niekada neteikė; nustatytos papildomos išlaidos nereiškia, kad jos yra patiriamos kiekvieną mėnesį. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su minėtais atsakovo argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo šalių dukros negali patirti buto nuomos ir įvairių švenčių progomis joms dovanojamų dovanų išlaidų, kurias ieškovė išskyrė skaičiuodama būtiniausiems dukrų poreikiams išleidžiamą pinigų sumą (T. 1, b. l. 17, 18), kadangi dukros gyvena šeimos bute, o dovanų dovanojimas savo vaikams – tai ne būtiniausių poreikių tenkinimas, o kiekvieno iš tėvų asmeninė prerogatyva. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Kaip minėta, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismo nustatė, kad ieškovės pajamos iš darbinės veiklos siekė apie 2 000 Lt, o ieškovo – apie 1 200 – 1 500 Lt. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovas nuo 2013-07-30 niekur nedirba (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, kurie galėtų objektyviai pateisinti atsakovo nedarbą (pažymos apie ligą ir pan.). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo dukrai S. priteistinas 500 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-08-08) iki S. pilnametystės, o dukrai A. – išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 500 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2011-08-08) iki vaiko pilnametystės, atėmus priteistą laikiną 400 Lt išlaikymą, iš viso: nuo 2011-08-08 iki 2011-09-13 – 500 Lt + nuo 2011-09-13 iki 2013-03-28 – 18 mėn. x 100Lt, viso 500+4500, t. y. 2 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl dovanotos nekilnojamojo turto (buto) dalies grąžinimo

Pripažinus, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nebeliko pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą grąžinti atsakovui 2010-09-08 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi ieškovei padovanotą nekilnojamąjį daiktą ir priteisti 40/100 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi kasacinis teismas išaiškino, jog tam, kad sutuoktinis (šiuo atveju atsakovas) galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise reikalauti grąžinti kitam sutuoktiniui dovanotą nekilnojamąjį daiktą, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų; penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovės pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 0,70. Taikant šią proporciją, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 1 373 Lt (230 + 143 + 1 000) (T. 1, b. l. 5; T. 2, b. l. 4, 6) sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 961,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškiniu pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 0,25, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 8 134 Lt(1 233 + 56 + 3 700 + 645 + 1 500 + 1 000) (T. 1, b. l. 110-113, 121, 151; T. 2, b. l. 30-32, 44, 52-53) sumą, todėl atsakovui, atsižvelgiant į minėtą 0,25 pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporciją, iš ieškovė priteistina 2 033,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 500 x 12 x 0,03 + 2 300 x 0,03, viso 249 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnis). Kadangi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies (t. y. 1 288 Lt) mokėjimas atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi buvo atidėtas iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šioje byloje (T. 2, b. l. 37-38), todėl tenkinus atsakovo priešieškinį iš dalies (t. y. 25 proc.), atsakovas įpareigotinas primokėti 804,75 Lt žyminio mokesčio. Taigi viso atsakovas į valstybės biudžetą įpareigotinas sumokėti 1 053,75 Lt

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsakovas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neargumentavo, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-16 sprendimo dalį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Santuoką, įregistruotą 1994-09-09 Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. T. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. T. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo V. T. kaltės.

Priteisti iš atsakovo V. T. nepilnamečiui vaikui S. T. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkių šimtų litų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-08-08) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. T. dukrai A. T. 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovei J. T. 961,10 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 10 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. T. atsakovui V. T. 2 033,50 Lt (du tūkstančius trisdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. T. valstybės naudai 1 053,75 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris litus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasAsta Radzevičienė