Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03355-2011-2

NUTARTIS

2012 m. gegužės 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių prekybos namai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5046-394/2011 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių prekybos namai“ dėl žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2000-04-18 sutartimi UAB „Šiaulių prekybos namai” buvo papildomai išnuomota 0,0369 ha dydžio žemės sklypo dalis 25 metams, bendrai naudojamame 0,4044 ha sklype, esančiame Vilniaus g. 204-206, Šiauliai.

2006-06-20 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu “Dėl valstybinės žemės sklypų 1996 m. birželio 5 d. nuomos sutarčių Nr. N29/96-83 ir Nr. N29/96-0084 pratęsimo Šiaulių mieste” valstybinio žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 204/206, Šiauliuose nuomos sutartis Nr. N29/96-0084 buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui t. y. iki 2007-06-20. Pasibaigus minėtos sutarties pratęsimo laikotarpiui, 2007-10-04 UAB „Šiaulių prekybos namai” pateikė prašymą Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių mokesčio mokėtojo deklaraciją dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 204, 206, Šiauliuose.

2010-01-12 buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/10-0002, pagal kurią nuomininkui UAB „Šiaulių prekybos namai” buvo išnuomotas 0,4044 ha žemės sklypas adresu Vilniaus g. 204-206, Šiauliuose 57 metams. Šios sutarties 18 p. numatyta, kad „valstybinės žemės nuomos 1996 m. birželio 5 d. sutartis Nr. N29/96-0084 ir 2000 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. N29/00-0080 nutraukiamos šalių susitarimu nuo šios sutarties sudarymo dienos”. Pastebėtina, kad sutarties Nr. N29/10-0002 pasirašymo momentu 1996 m. birželio 5 d. sutartis Nr. N29/96-0084 jau buvo negaliojanti, nes buvo pasibaigusi 2007-06-20. Tą gerai žinojo UAB „Šiaulių prekybos namai”, nes pasibaigus šiai sutarčiai, teikė valstybinės žemės naudotojo deklaraciją, todėl minėtas šalių susitarimas, negali būti taikomas 1996-06-05 sutarčiai Nr. N29/96-0084.

Laikotarpiu nuo 2007-06-21 iki 2010-01-12 galiojo tik 2000-04-18 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/00-0080, pagal kurią išnuomotas 0,0369 ha bendrai naudojamame 0,4044 ha sklype, Vilniaus g. 204-206, Šiauliuose, o 1996-06-05 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/96-0084 minėtu laikotarpiu negaliojo, todėl UAB „Šiaulių prekybos namai” valstybinės žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuotas teisingai, pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-221 1.3 nustatytą tarifą, laikantis Valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodytų galiojimo terminų.

Įrašas apie 1996-06-05 nuomos sutartį galiojo iki 2010-01-18 ir buvo išregistruotas apskrities viršininko 2010-01-12 įsakymu Nr. V-159, kuriuo leista išnuomoti atsakovui 0,4044 ha ploto žemės sklypą, pagrindu, tačiau įrašo galiojimas nereiškia nuomos sutarties termino pratęsimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemės nuoma yra privatinės teisės institutas, o savivaldybė, būdama tam tikro turto savininkė (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius, CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu, o nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šią teisės normą, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, nes valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (CK 6.394 straipsnio 1 dalis) ir yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės (1.2 punktas), konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4, 1.7 punktai). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). Taigi savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Teismų praktikoje pripažinta, kad savivaldybių tarybų sprendimai nustatant žemės nuomos mokesčio tarifus nėra kvestionuojami, tačiau ši institucija, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje, jos diskrecijos teisę riboja ne tik Vyriausybės nutarimu įtvirtinti reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo, nustatytos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ribos bei numatyta teisė savo biudžeto sąskaita mažinti šį mokestį ar iš viso nuo jo atleisti, tačiau ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys imperatyvai, inter alia teisėkūros reikalavimai viešojo administravimo subjektams, asmenų lygybės įstatymui, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos, teisingumo, teisinio tikrumo ir aiškumo, proporcingumo ir kt.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 1996-06-05 tarp Šiaulių apskrities valdytojo administracijos ir AB „Šiaulių prekybos namai“ sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N29/96-0084, atsakovui iki 2006-06-05 išnuomotas 0,3675 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus g. 204, 206 Šiaulių m., sutartis pratęsta vieneriems metams laiko. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodoma, kad atsakovas UAB „Šiaulių prekybos namai“ 0,4044 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2901-0011-0214, esantį Vilniaus g. 204, Šiaulių m., naujai suformuotą atliekant kadastrinius matavimus, valdo 2010-01-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/10-0002 pagrindu, nuomos sutarties terminas nuo 2010-01-12 iki 2067-01-12, įrašas apie šį juridinį faktą nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2010-01-18, įrašas apie 1996-06-05 sudarytą nuomos sutartį galiojo iki 2010-01-18 ir išregistruotas apskrities viršininko 2010-01-12 įsakymo Nr. V-159 pagrindu, kuriuo leista išnuomoti atsakovui 0,4044 ha ploto žemės sklypą.

Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalyką sudaro teisės ir fakto klausimai dėl valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (sklype esantiems nuomininko statiniams valdyti). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su 1996 m. birželio 5d. valstybinės žemės nuomos sutarties tęstinumo, 2010 m. sausio 12 d. žemės nuomos sutarties 18 punkto galiojimo ir savivaldos institucijos priimtų norminių aktų, reglamentuojančių apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo nuomą taikymo bei taikytino tarifo, taip pat ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su proceso teisės normų taikymu.

Dėl sutarties galiojimo ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindo

Atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nuomos termino pratęsimo po 2008 metų ir 2010-01-12 pasirašytos žemės nuomos sutarties 18 punkto galiojimo pasekmių, kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2010-01-12 ir 1996-06-05 žemės nuomos sutarčių galiojimo laiko atžvilgiu yra teisiškai argumentuota ir teisinga. Byloje teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2006 06 20 įsakymu, 1996-06-05 žemės nuomos sutarties Nr. N29/96-0084 terminas pratęstas vienerių metų laikotarpiui iki 2007-06-20. Apelianto teiginius paneigia ir kiti įrodymai - Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010-01-07 rašto Nr. S3-9 (1.44) turinys apie žemės nuomos sutarties termino galiojimą iki 2006-06-05, jo pratęsimą vieneriems metams, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.12 punkte nurodytas sutarties terminas nuo 1996-06-05 iki 2006-06-05.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų taikymas suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Byloje buvo pateikti papildomi Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus dokumentai, kurie paneigia apeliacinio skundo argumentus, nepatvirtina įvykusio šalių susitarimo pratęsti 1996-06-05 nuomos sutarties galiojimą 2008-2009 metams. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad šalys bandė derėtis, tačiau nepasiekė rezultato t.y. 2007-02-27 atsakovas kreipėsi į Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas pratęsti 1996-06-05 žemės nuomos sutartį pastatų eksploatavimo laikotarpiui, Šiaulių apskrities viršininko administracija įsakymu sutarties nepratęsė, bet 2007-04-11 atsakovui pateikė patikslintą sutarties projektą suderinimui, kuris nebuvo atsakovo pasirašytas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2007-06-15 rašte Nr. S-664 nurodoma, kad negavus atsakymo iš atsakovo, sutartys nebuvo pratęstos ir prašyta pranešti, ar UAB „Šiaulių prekybos namai“ sudarys naujas žemės nuomos sutartis. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2009-08-17 rašte adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui nurodė, kad UAB „Šiaulių prekybos namai“ žemės nuomos sutarčių galiojimas yra pasibaigęs. Vėliau, 2009-2010 m. vykęs šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys nepratęsė 1996-06-05 sutarties, bet tarėsi dėl naujos sutarties sudarymo visam nuomojamam žemės sklypui (3 t. b.l. 22-36).

Taigi, bylos įrodymai patvirtina, kad 1996-06-05 sutarties galiojimo terminas baigėsi 2007-06-20, pasirašant 2010-01-12 sutartį ankstesnė valstybinės žemės nuomos sutartis nebegaliojo, jos galiojimas nebuvo 2007-06-20 pratęstas ar atnaujintas. Kolegija sprendžia, kad 2010-01-12 sutarties 18 punkto nuoroda, jog 1996-06-05 sutartis „nutraukta“, neturi reikšmės, pasibaigusios sutarties neatnaujina ir už praeitą laikotarpį nebesukelia šalims teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovas UAB „Šiaulių prekybos namai“ suprato apie sutarties pasibaigimą ir skirtingus valstybinės žemės sklypo naudojimo pagrindus, nes 2007-10-04 užpildė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė valstybinės žemės mokesčio mokėtojo deklaraciją, 1 ir 2 eilutėse nurodydamas žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 204/206, Šiaulių m., naudojimo pradžią ir pabaigą: 2006-06-20 – 2007-06-20 ir 2007-06-21 – 2007-12-31, skirtingus nuomos mokesčio tarifus – 1,5 procento ir 4,00 procentus.

Specialioji LR CK 6.562 str. norma reglamentuoja žemės nuomos sutarčių santykius ir nurodo, kad sutartis baigiasi kai sueina nuomos terminas, šiuo atveju apeliantų nurodoma bendroji CK 6.481 str. teisės norma netaikytina. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tarp šalių susiklostę valstybinės žemės naudojimo santykiai po 2007 m. birželio 20 d. tęsėsi iki naujos sutarties sudarymo 2010 m. sausio 12d., tačiau naujos valstybinės žemės nuomos sutarties per šį laikotarpį nesudarius, atsakovas tapo 0,3675 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 204/206, Vilniaus m., naudotoju be valstybinės žemės nuomos sutarties. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-231/2009, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).

Žemės nuomos mokestis atsakovui apskaičiuotas pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimą Nr. T-221, priimtą įgyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kuris nustatė skirtingus tarifus asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartį ir asmenims, naudojantiems žemės sklypus be tokių sutarčių. 2009-06-25 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-221 (1.3 p.) nustačius 1 procento žemės vertės mokesčio tarifą, nuomos mokestis padidėjo nuo 10 429,81 Lt iki 47 171,14 Lt. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagal 1996-06-05 nuomos sutartį mokant mokestį, žemės sklypo vertės paskaičiavimui negalėjo būti taikomas LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 5.8 p. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi metams (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punktas, 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 punktas).

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. T-221 patvirtinti Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai ir tvarka, pagal tai žemės nuomos mokestis sumokamas iki nustatytos datos – einamųjų metų lapkričio 15 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokesčio dydis nurodytas 1.1 punkte iki 2008 m. gruodžio 31d. sudarytoms sutartims, 1.2.1. punkte valstybinės žemės sklypams kai nuomos sutartys sudarytos po 2009m. sausio 1d., 1.3 punkte kai žemės nuomos sutartys nesudarytos. Kolegija sprendžia, kad 1.3 punktas taikytinas ir žemės sklypo naudojimo santykiams pasikeitus iš nuomos santykių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyto mokesčio dydžio negalima suabsoliutinti ir savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog viena iš šalių - valstybės institucija, kaip nuomotojas vienasmeniškai nepratęsė sutarties galiojimo termino, bet siūlė sudaryti naują sutartį, negali būti savaime vertinama kaip konkliudentiniais veiksmais išreikštas žemės nuomos sutarties su ieškovu tęstinumo pripažinimas.

Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai už 2009 metus priteisė valstybinės žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2009 06 25 Nr. T-221 punkte nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą.

Dėl civilinio proceso normų taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šeimos, darbo bylas ir bylas ypatingąja teisena, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. B. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2004; 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje K. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-439/2005; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB „Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-137/2006; ir kt.). Bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė dispozityvumo principą ir apeliacinio skundo ribas, nukrypo nuo formuojamos CPK 42 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal ieškinio ir atsiliepimo turinį daroma išvada, kad į bylos nagrinėjimo ribas įėjo 2010 01 12 žemės nuomos sutarties 18 punkto pasekmių įvertinimas, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 1996-06-05 nuomos sutarties galiojimo ir žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio, privalėjo patikrinti ir galiojančių aktų taikymą. Įvertindamas įrodymus, teismas turi vertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl civilinio proceso normų pažeidimo t.y. teisių ir pareigų nustatymo neįtrauktiems į bylą asmenims, bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, dispozityvumo ir rungimosi principų, CPK 42 str. pažeidimo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsižvelgdamas į byloje surinktus faktinius duomenis, bylos medžiagą, bei įrodymų vertinimui taikytinas taisykles, civilinio proceso reikalavimų bei CPK 42, 185 straipsnių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, teismo sprendime įrodymai išanalizuoti, todėl kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Apibendrinus įrodymų visumą, teisėjų kolegija Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. l d. 3 p. 6 p.,). Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti 6.80 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.