Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1211-336/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
1-1211-336/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29945-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
E. G., R. G., D. J.
Advokatai
Vytautas Polikaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1211-336/2022 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29945-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.3; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamojo D. V. gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,nukentėjusiems E. G., R. G., D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje.

A. K., (duomenys neskelbtini), (trys teistumai išnykę), teistas:

1. 2019 m. balandžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė - 50 parų arešto.

2. 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taikytas baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (iš jų alkoholio), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. V., laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 09.00 val., iš antros laiptinės bendro naudojimo rūsio patalpų, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, E. G. priklausantį turtą - 350 eurų vertės dviratį ,,Land Rover“.

Be to, kaltinamieji D. V. ir A. K., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2021 m. gruodžio 14 d., apie 09.00 val., laužtuvu išlaužę durų pakabinamos spynos laikymo ąselę, per duris įsibrovė į D. J. priklausantį 46-o buto sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, D. J. priklausantį turtą - 200 eurų vertės akumuliatorinį suktuką ,,Makita“, 5 eurų vertės plastikinį kibirą su jame buvusiu 15 eurų vertės gulsčiuku, bendros 12 eurų vertės 2 vnt. špakliavimo menteles, 3 eurų vertės matavimo ruletę, 5 eurų vertės plaktuką, iš viso pagrobė svetimą, D. J. priklausanti 245 eurų vertės turtą, tęsdami nusikalstamą veiką, atlenkiamu peiliu atsukę ir ištraukę durų pakabinamos spynos laikymo ąselės varžtus, per duris įsibrovė į R. G. priklausantį 47-o buto sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, R. G. priklausantį 15 eurų vertės 20 kg bulvių maišą, bendros 85 eurų vertės 10 vnt. konservuotų daržovių stiklainių, iš viso pagrobė svetimą, R. G. priklausantį, 100 eurų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis D. V., 2022 m. vasario 10 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, pakeltu balso tonu sakydamas E. G. žodžius: ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau”, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam E. G. į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-08-30, apie 8–9 val. ryte, ėjo į (duomenys neskelbtini). Rūsyje pamatė neprirakintą dviratį, jis buvo atremtas į sieną. Nutarė jį pasiskolinti, kad galėtų juo nuvažiuoti iki draugo T. Nuvažiavęs iki draugo, dviratį paliko prie namo, o kai po 10–15 min. grįžo, dviračio neberado. Nurodė, kad jis supranta, kad įvykdė dviračio vagystę. Žino, kad jo draugas T., jo pavardės nežino, iš kažko už 40 Eur atpirko dviratį ir jį grąžino nukentėjusiajam. Nurodė, kad už dviratį jis kaimynei davė 250 Eur, kuri tuos pinigus turėjo perduoti nukentėjusiajam. Ar ji atidavė šiuos pinigus nukentėjusiajam, ar neatidavė, jis nežino. Kaimynė jam šių pinigų negrąžino. Nurodė, kad jis draugui sakė, kad dviratį rado rūsyje atremtą į sieną. Draugui nesakė, kad tai jo dviratis, jam sakė, kad nežino kieno tai dviratis. Nurodė, kad dviračio vagystės faktą pripažįsta pilnai. Įvykio metu buvo blaivus, 8 metus iš viso nevartoja alkoholio. Savo veiksmus vertina blogai. Šiandien atsiprašo nukentėjusio dėl savo veiksmų, gailisi.

Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. jam kilo kvaila mintis. Paskambinęs A. K. pasiūlė apvogti sandėliukus, jis sutiko. Nurodė, kad su A. K. daug metų yra draugai, pažįstami. A. K. paskambino, paklausė ką jis veikia. Tuomet jam kilo kvaila mintis, A. pasiūlė išlaužti R. ir D. mamos sandėliukus. Jas abi pažįsta, jo kaimynės, nėra su jomis piktuoju. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, kodėl apvogė savo kaimynes, tik gali pasakyti, kad blogai pasielgė. Nurodė, kad jie abu buvo blaivūs. A. K. atėjo pas jį, išgėrė arbatos ir apie 9 val. abu nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį rūsį. Laužtuvu išlaužę durų pakabinamos spynos laikymo ąselę, įsibrovė į (duomenys neskelbtini), iš kurio paėmė visus kaltinime nurodytus daiktus, jie kaltinime išvardinti teisingai. Daiktus susidėjo į bulvinius maišus, kuriuos buvo pasiėmęs iš savo rūsio. Po to su nulaužtu peiliu atsukę ir ištraukę durų pakabinamos spynos laikymo ąselės varžtus, įsibrovė į kitą sandėliuką, ant kurio durų numerio nebuvo. Iš sandėliuko paėmė taip pat visus daiktus, kurie teisingai nurodyti kaltinime, t. y. paėmė bulvių maišą ir konservuotų daržovių stiklainių. Daiktus sudėjo į antrą bulvinį maišą. Visus iš sandėliukų pavogtus daiktus nunešė prie (duomenys neskelbtini) ir padėjo po antru, ar trečiu balkonu. Kitą dieną atėję pažiūrėti, nieko neberado. Nurodė, kad nukentėjusiųjų atsiprašė. R. G. žalą atlygino, o kitam nukentėjusiajam žalą atlygino draudimas. Nurodė, kad tokia kvaila mintis jam kilo pirmą kartą. Jis yra neteistas. Garantuoja 100 procentų, kad daugiau nenusikals, šis procesas bus pamoka.

Nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d., apie 10 val., į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi tyrėja. Antros laiptinės laiptų aikštelėje buvo jis, tyrėja ir nukentėjęs E. G.. Nukentėjęs pradėjo meluoti neva jis iš jo (kaltinamojo) negavo už dviratį pinigų, neva jis į policiją nerašė pareiškimo dėl dviračio, todėl jam neišlaikė nervai ir vieną kartą rankos delnu trenkė nukentėjusiam per ausį. Nurodė, kad prieš suduodant smūgį, sakė E. G. tokius žodžius: ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau”. Nurodė, kad jis pinigus už dviratį perdavė kaimynei, o ar ji juos perdavė E. G., jis nežinojo. Kai tyrėja atvažiavo, jis pakvietė tą kaimynę. Ji išėjusi su drauge paliudijo, kad pinigus perdavė nukentėjusiajam. Nurodė, kad pinigus už dviratį perdavė kaimynei, o ne pačiam E. G., nes nežinojo kur jis gyvena, nežinojo kaip su juo susisiekti.

Nurodė, kad šiuo metu gyvena pas tėvus, yra jų išlaikomas. Yra daug kur dirbęs, tačiau paskutiniu metu nedirba. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jam pasiūlė pamaininį darbą, darbo atsisakė, nes dėl sveikatos negali naktį dirbti, nepraeitų komisijos. Dėl to kad atsisakė siūlomo darbo, buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos, dabar galės registruotis tik po balandžio 15 d. Užimtumo tarnybai pristatė pažymą, jog negali dirbti siūlomo darbo, bet vis tiek buvo išbrauktas iš sąrašų. Pas ūkininkus dirbti negali, turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini). Neįgalumo neturi. Nurodė, kad jis atsakingas žmogus ir gali 100 procentų pažadėti, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. jam paskambino D. V. ir pasakė, kad turi reikalą. Kai atėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), D. V. pasakė, jog jis žinantis, kur yra instrumentai, paklausė, ar padės jam iš sandėliukų išnešti daiktus .Jis sutiko. Laužtuvu išlaužę durų pakabinamos spynos laikymo ąselę, įsibrovė į 46-o buto sandėliuką, iš kurio paėmė visus kaltinime nurodytus daiktus, jie kaltinime išvardinti teisingai. Daiktus susidėjo į bulvinius maišus, kuriuos buvo pasiėmęs D.. Po to su peiliu atsukę ir ištraukę durų pakabinamos spynos laikymo ąselės varžtus, įsibrovė į kitą sandėliuką, iš kurio paėmė bulvių maišą ir konservuotų daržovių stiklainių. Daiktus sudėjo į antrą bulvinį maišą. Visus iš sandėliukų pavogtus daiktus nunešė prie (duomenys neskelbtini) ir padėjo po balkonu. Ką būtų darę su vogtais daiktais nežino, jam pačiam asmeniškai jų nereikėjo, viskas gavosi spontaniškai. Kodėl taip pasielgė nežino, jis niekada taip nedarydavo, už vagystes neteistas. Nurodė, kad jis yra nuteistas 2022-01-24 nuosprendžiu. Paskutiniu metu išvadas daro, visus nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo, šiuo metu eina pas psichologą į konsultacijas, gydosi nuo alkoholizmo pagal Minesotos programą. Nurodė, kad nukentėjusiųjų nepažinojo, todėl jų neatsiprašė. Šiandien jų atsiprašo dėl savo veiksmų, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad žalą nukentėjusiajai atlygino jo mama, nes jis tuo metu nebuvo namuose, buvo kažkur išvažiavęs. Nurodė, kad vogtų daiktų jam nereikėjo ,jis tik D. padėjo.

Svetimo turto pagrobimas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. (kaltinamasis D. V.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. V. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais bei kirais išanalizuotais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs E. G. parodė, kad kaltinamojo D. V. nepažįsta. Tikslios datos nepamena, bet laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-08-30 buvo dviračiu atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu bendravo su E. N.. Išvažiavęs į darbą dviratį paliko rūsyje, jis buvo paliktas prirakintas prie vamzdžio. Grįžęs po darbo, maždaug savaitės, t. y. 3–5 darbo dienų bėgyje, kai dviratį paliko rūsyje, norėjo dviračiu važiuoti namo, bet rūsyje dviračio neberado. Apie dviračio dingimą pasakė E. Ji įtarė dviračio vagyste D., bandė su juo susisiekti telefonu, jam parašyti, tačiau ar jai pavyko, jis nežino. Po to E. pasakė, kad jis kreiptųsi į policiją, nes prie (duomenys neskelbtini) namo įrengta vaizdo kamera, per kurią būtų galima matyti, kas pasiėmė dviratį. Tada jis kreipėsi į policiją, buvo užvesta byla, jis pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodė, kad apie pinigų grąžinimą už dviratį, jis sužinojo tik per tyrėją, kai su tyrėja vasario 10 d. atvažiavo į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Laiptinėje buvo tyrėja, jis, D. V., E. N. ir jos draugė. D. V. pradėjo teigti, kad jis (nukentėjęs) meluoja, sakė, jog kaltinamasis jam padavė pinigus. E. N. irgi tvirtino, kad D. jam perdavė pinigus, o kai nuvažiavo pas tyrėją jau E. sakė tyrėjai, kad D. jam pinigų neperdavė. Tai tyrėjai jis pasakė, kad tyrėja aiškintųsi dėl pinigų su jais, nes jis (nukentėjęs) tų pinigų nei matė, nei juos gavo. Nurodė, kad D. V. darė spaudimą, pasakė : ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau” ir tai sakydamas vieną kartą ranka trenkė jam į kairę ausį. Dėl to jam buvo sukeltas laikinas fizinis skausmas. Kaltinamasis neatsiprašė, po to įvykio jo nematė. Nurodė, kad dviratis jam grąžintas, jo vertė 350 Eur, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kas dviratį surado jis nežino, jam E. parašė, kad dviratis atsirado, kvietė atvažiuoti jį pasiimti. Nurodė, kad jis su E. dėl pinigų nekalbėjo, nes buvo susipykę ir nebendravo. Nurodė, kad smūgio sudavimo metu jis pats buvo atsipalaidavęs, todėl suduotas smūgis buvo gan stiprus, ausis visą dieną buvo paraudusi, buvo išvežtas tyrimui į Kauną.

Iš liudytojos E. N. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. ji draugavo su E. G., kuris pas ją atvažiuodavo dviračiu ir dviratį laikydavo bendro naudojimo rūsyje. 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje E. jai pasakė, kad rūsyje nėra jo dviračio. Ji iš karto pagalvojo, kad dviratį pavogė kaimynas D.. Todėl ji per „Facebook“ parašė D., kad yra žmonių, kurie matė, jog jis pavogė dviratį. D. prižadėjo arba surasti dviratį, arba sumokėti už dviratį pinigus. D. netgi buvo parašęs tokį skolos raštelį. Vėliau, gatvėje, prie namo, D. motina padavė jai 190 eurų ir pasakė, kad tai už tą dviratį. Po to, praėjus dar maždaug mėnesiui, D. jai padavė dar 60 eurų už dviratį. Pinigų ji E. neatidavė. Dar vėliau jai D. pranešė, kad pavogtas dviratis yra pas T., pravardę ,,Č.“. Tada ji per „Facebook“ parašė T., kad jis grąžintų dviratį. T. atsakė, kad tas dviratis yra prie (duomenys neskelbtini). Tada ji apie tai parašė E., kad šis pasiimtų dviratį (1 t., b. l. 107-112).

Iš liudytojos L. V. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnus D. V. 2021 m. vasaros pabaigoje jai prisipažino, jog pavogė dviratį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje. Sūnus sakė, kad dviratis yra jų kaimynės E., gyvenančios trečiame aukšte. Ji liepė sūnui eiti pas kaimynę ir tartis dėl žalos atlyginimo. Sūnus buvo pas kaimynę nuėjęs, pasirašė kažkokį raštelį. Vėliau ji susisiekė telefonu su E. ir jai grąžino 190 eurų už D. pavogtą dviratį. Maždaug po mėnesio ji davė D. dar 60 eurų, kad šis nuneštų E. už dviratį. Ji visą laiką galvojo, kad dviratis yra E. ir tik vėliau sužinojo, kad dviratis yra E. draugo (1 t., b. l. 113-118).

Iš liudytojo T. P. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasarą, dienos nepamena, ryte jis išvedė pasivaikščioti šunį ir prie lauko durų, ant laiptų, sutiko pažįstamą D. V., kuris pasakė, kad atvažiavo su dviračiu pas kaimyną. D. sakė, kad dviratis ne jo, kad dviratį jis ,,pasiėmė“ nuo laiptinės ir dar paklausė ar dviračio nereikia jam. Jis atsakė, kad nereikia. D. tą dviratį paliko prie jo namo, šalia kitų dviračių. Tą pačią dieną jam parašė pažįstama E., gyvenanti (duomenys neskelbtini), tame pačiame iš kurio D. dviratį pavogė. Sakė, kad dviratis jos draugo, pavogtas iš rūsio rakinamų patalpų. Tada jis E. parašė, kad jos draugas ateitų ir pasiimtų savo dviratį, kuris stovi prie namo. Dar po kelių dienų atėjo E. draugas, jis jam grąžino dviratį (1 t., b. l. 119-124).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. E. G. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 18 val. 30 min. nuėjęs į gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), rūsį, pasigedo ten palikto 350 Eur vertės dviračio „Land Rover“. Dviratis rūsyje buvo paliktas nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., 20 val., pritvirtintas su spynele prie vamzdžio. Prašo nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Padarytos fotonuotraukos. Apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (1 t., b. l. 43-47, 49-59).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo matyti, kad D. V. parodė vietą (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė dviratį, kur jį nuvarė ir paliko prie (duomenys neskelbtini). Padarytos fotonuotraukos (3 t., b. l. 57-64).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. tyrimui savanoriškai pateikė savo dviratį ,,Land Rover“ (1 t., b. l. 86-88), apžiūros protokolu pateiktas dviratis apžiūrėtas (1 t., b. l. 89-93) ir pagal pakvitavimą grąžintas E. G. (1 t., b. l. 94-95).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu – kaltinamojo D. V., nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. V., laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 09.00 val., iš antros laiptinės bendro naudojimo rūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, E. G. priklausantį turtą - 350 eurų vertės dviratį ,,Land Rover“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. V. padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Svetimo turto pagrobimas (iš sandėliukų), 2021 m. gruodžio 14 d. veika (kaltinamieji D. V. ir A. K.)

Be kaltinamųjų D. V. ir A. K. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusių parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs D. J. parodė, kad kaltinamąjį D. V. pažįsta kaip buvusį kaimyną, o A. K. pažįsta iš matymo kaip (duomenys neskelbtini). Dabar jis pats (duomenys neskelbtini) negyvena, gyvena jo mama, kurios sandėliukas ir buvo apvogtas. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. iš mamos sandėliuko buvo pavogti kaltinamajame akte nurodyti, jam priklausantys daiktai. Buvo pavogti visi daiktai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, jų vertės nurodytos teisingai. Dėl daiktų vagystės jam buvo padaryta 245 Eur turtinė žala, o dėl durų sugadinimo - 50 Eur turtinė žala. Durys buvo inkaruotos, buvo pakabinta gera spyna, todėl, kad jas išlaužti, kaltinamiesiems reikėjo labai pasistengti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes visą žalą atlygino draudimo bendrovė, kaltinamiesiems pretenzijų neturi. Nurodė, kad kaltinamasis D. V. bandė jo atsiprašyti, bet tai buvo daugiau bandymas susitarti, o ne atsiprašymas. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo daiktai buvo sudėti mamos sandėliuke, nes mamos vonioje padarė remontą, o gruodžio mėnesį, išėjęs atostogų, ruošėsi daryti remontą ir tualete. Nurodė, kad kaltinamąjį D. V., kaip buvusį kaimyną, gali charakterizuoti kaip nelabai stabilų asmenį. A. K. asmeniškai nepažįsta, todėl charakterizuoti jo negali.

Nukentėjusi R. G. parodė, kad ji pažįsta tik kaltinamąjį D. V., (duomenys neskelbtini) gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini), yra kaimynai. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 14 d. kaimynė jai pasakė, kad yra išplėšti rūsio sandėliukai. Nusileidę su vyru į rūsį, rado išplėštą jiems priklausantį sandėliuką. Buvo pagrobtas bulvių maišas 15 Eur vertės ir 10 vnt. 3-jų litrų talpos stiklainių su įvairiomis konservuotomis daržovėmis, bendros 85 Eur vertės. Nurodė, kad buvo ištrauktos iš sandėliuko durų pakabinamos spynos laikymo ąselės. Jai buvo padaryta 110 Eur turtinė žala, t. y. buvo pagrobta turto už 100 Eur ir dėl durų sugadinimo padaryta 10 Eur žala. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jai buvo atlyginta, kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi. Nurodė, kad žalą jai atlygino abiejų kaltinamųjų mamos. Nurodė, kad D. V. gali charakterizuoti kaip mandagų asmenį, dėl jo elgesio nusiskundimų neturėjo, jokių konfliktų su juo neturėjo. Kad būtent jis galėjo apvogti sandėliukus nepagalvojo, jo neįtarė. Įtarimų turėjo dėl kito socialinio buto kaimynės, pas kurią lankydavosi daug draugų. Nurodė, kad jai žinoma, kad tuo metu buvo apiplėštas ir kitas sandėliukas, nes ta kaimynė, kurios sandėliukas buvo išplėštas, jai ir pranešė apie tai, kad ir jos sandėliukas buvo išplėštas. Jų sandėliukai nėra šalia vienas kito, jos sandėliukas vienoje pusėje, kaimynės sandėliukas kitoje pusėje. Nurodė, kad D. V. pažįsta (duomenys neskelbtini), t. y. jį pažinojo dar jam būnant nepilnamečiu. Su juo gyvena toje pačioje laiptinėje, tik skirtinguose aukštuose. Pati su juo jokių konfliktų neturėjo, tačiau iš kaimynų ne kartą yra girdėjusi, kad jis kartais būna neprognozuojamo elgesio.

Iš D. J. protokolo-pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d., apie 11.20 val. atvykęs į mamai D. J. priklausantį sandėliuką (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi, rado išlaužtas sandėliuko duris, pasigedo jam priklausančių daiktų - akumuliatorinio suktuko ,,Makita“, plastikinio kibiro kuriame buvo įvairūs statybiniai įrankiai, t. y. gulsčiukas, 2 vnt. mentelių, ruletės, dviejų plaktukų. Buvo sugadintos durys, kurių vertė 50 eurų. Pavogtų daiktų vertė - 240 eurų, viso padaryta 290 Eur žala. Turtas draustas (1 t., b. l. 125-129).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), rasta išlaužti iš durų staktos metaliniai laikikliai (1 t., b. l. 134-141);

Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. G. nurodė, jog 2021 m. gruodžio 14 d., apie 15.00 val. ji pastebėjo, kad išlaužtos jos sandėliuko (duomenys neskelbtini), durys. Iš sandėliuko pavogtas maišas su 20 kg bulvių, 10 stiklainių konservuotų daržovių. Iš viso padaryta 100 eurų žala . Apžiūrėta įvykio vieta, rasta durų spyna pakabinama nesugadinta, prie durų tvirtinama su metaliniais laikikliais, kurie yra išlaužti iš durų savisraigiais varžtais (1 t., b. l. 142-191).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. V. tyrimui pateikė atlenkiamą peilį ir laužtuvą, kurie apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu, fiksuoti jų požymiai ir perduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (2 t., b. l. 104-108, 109-115, 116, 117, 118).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietas (2 sandėliukus) (duomenys neskelbtini), iš kur jis pavogė daiktus, iš kur paėmė tuščius maišus, išlaužė duris, nešė daiktus į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42-54).

Iš 2022 m. vasario 3d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. K. patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietas (2 sandėliukus) (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė daiktus, kur išlaužė duris, nešė su D. V. vogtus daiktus ir kur juos padėjo prie (duomenys neskelbtini), po balkonu (3 t., b. l. 67-77).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika ir kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdami svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kaltinamieji padarė tęstinį nusikaltimą - baigtą vagystę, pagrobę turtą kaltinamieji turėjo realią galimybę turtu disponuoti pagal savo valią.

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas, todėl pagrobto turto vertė neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, veikiant bendrininkų grupėje. Tai reiškia, kad, grobdami svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamieji suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad abu kaltinamieji D. V. ir A. K., padarė minėtą nusikalstamą veiką, jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į D. J. ir R. G. priklausančias patalpas bei pagrobiant ten buvusį turtą).

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį 55 Eur vertės sumai (2 t., b. l. 54), tačiau vėliau, ikiteisminio tyrimo metu ji pareiškė, kad žala jai buvo atlyginta, civilinio ieškinio nebereiškia, pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nebeturi. Teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad civ. ieškinio nereiškia, jai žalą atlygino abiejų kaltinamųjų motinos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl R. G. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

Fizinio skausmo sukėlimas E. G.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai (kad vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu) be jo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio paraodymais ir kirais išanalizuotais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs E. G. parodė, kad kaltinamojo D. V. nepažįsta. Tikslios datos nepamena, bet laikotarpiu nuo 2021-08-27 iki 2021-08-30 buvo dviračiu atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu bendravo su E. N.. Išvažiavęs į darbą dviratį paliko rūsyje, jis buvo paliktas prirakintas prie vamzdžio. Grįžęs po darbo, maždaug savaitės, t. y. 3–5 darbo dienų bėgyje, kai dviratį paliko rūsyje, norėjo dviračiu važiuoti namo, bet rūsyje dviračio neberado. Apie dviračio dingimą pasakė E. Ji įtarė dviračio vagyste D., bandė su juo susisiekti telefonu, jam parašyti, tačiau ar jai pavyko, jis nežino. Po to E. pasakė, kad jis kreiptųsi į policiją, nes prie (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo kamera, per kurią būtų galima matyti, kas pasiėmė dviratį. Tada jis kreipiausi į policiją, buvo užvesta byla, jis pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodė, kad apie pinigų grąžinimą už dviratį, jis sužinojo tik per tyrėją, kai su tyrėja vasario 10 d. atvažiavo į įvykio vietą, į (duomenys neskelbtini). Laiptinėje buvo tyrėja, jis, D. V., E. N. ir jos draugė. D. V. pradėjo teigti, kad jis (nukentėjęs) meluoja, sakė, jog kaltinamasis jam padavė pinigus. E. N. irgi tvirtino, kad D. jam perdavė pinigus, o kai nuvažiavo pas tyrėją jau E. sakė tyrėjai, kad D. jam pinigų neperdavė. Tai tyrėjai jis pasakė, kad tyrėja aiškintųsi dėl pinigų su jais, nes jis (nukentėjęs) tų pinigų nei matė, nei juos gavo. Nurodė, kad D. V. darė spaudimą, pasakė : ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau” ir tai sakydamas vieną kartą ranka trenkė jam į kairę ausį. Dėl to jam buvo sukeltas laikinas fizinis skausmas. Kaltinamasis neatsiprašė, po to įvykio jo nematė. Nurodė, kad dviratis jam grąžintas, jo vertė 350 Eur, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kas dviratį surado jis nežino, jam E. parašė, kad dviratis atsirado, kvietė atvažiuoti jį pasiimti. Nurodė, kad jis su E. dėl pinigų nekalbėjo, nes buvo susipykę ir nebendravo. Nurodė, kad smūgio sudavimo metu jis pats buvo atsipalaidavęs, todėl suduotas smūgis buvo gan stiprus, ausis visą dieną buvo paraudusi, buvo išvežtas tyrimui į Kauną.

Iš byloje esančio 2022 m. vasario 10 d. E. G. protokolo – pareiškimo, rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2022 m. vasario 10 d., 10.00 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp antro ir trečio aukšto, kur tuo metu buvo atlikinėjami policijos darbuotojos tyrimo veiksmai, pagal jo pareiškimą dėl dviračio vagystės, D., kurio pavardės nežino, sakydamas žodžius - „ Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau“, staiga priėjęs prie jo viena ranka smogė jam į galvą, pataikė į kairę ausį, dėl ko jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, ausis paraudo, jis nuo skausmo net pasilenkė. Jis D. išsigando, yra nuo jo nukentėjęs kitoje byloje. Prašo pradėti tyrimą (2 t., b. l. 119-122).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Padarytos fotonuotraukos (2 t., b. l. 127-133).

Iš liudytojos E. N. apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2022 m. vasario 10 d., apie 09.55 val., ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su drauge Ž. S., kai į jos butą pasibeldė kaimynas D. V., kuris pasakė, kad ji išeitų į laiptinę, nes atvažiavo policija ir reikia patvirtinti, kad ji paėmė pinigus už dviratį. Ji išėjo į laiptinę kur buvo D., jo motina, E. G., policijos tyrėja. Ji leidosi laiptais nuo trečio aukšto link antro, o antro aukšto aikštelėje stovėjo D. ir E. D. sušuko E. necenzūriniais žodžiais, sakė: „dalbokas tu pid...., kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori į galvą?“. Ir tada D. V. staiga prišoko prie E. G., ranka vieną kartą smogė E. galvą, dėl ko E. sulinko, bet nenugriuvo. Visa tai vyko matant tyrėjai. Laiptinėje buvo ir D. motina, kuri matė įvykį. Matėsi, kad E. skaudėjo, viena jo ausis paraudo (3 t., b. l. 15-20).

Iš liudytojos L. V. apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ji parodė, kad 2022 m. vasario 10 d., tikslaus laiko neatsimena, atvyko policijos pareigūnė imti parodymus patikrinimo vietoje su jos sūnumi D. V.. Kartu dar buvo jaunuolis, kurio ji nepažįsta. Visi jie ėjo pas Eveliną, į trečią aukštą. Lipant laiptais tarp jos sūnaus D. ir to jaunuolio kilo žodinis konfliktas. Ji girdėjo, kaip D. tam jaunuoliui sakė ,,nemeluok, man jau nervai nelaiko“. Ji visko jau neatsimena. Atsimena tik tiek, kad išėjusi į laiptinę E. draugė, kurios ji nepažįsta pasakė, kad tas jaunuolis meluoja. Jai atsisukus pažiūrėti kas vyksta, policijos pareigūnė pasakė D., kad dabar bus baudžiamoji byla. Ji nematė, kaip D. sudavė smūgį jaunuoliui. Jos sūnus D. vartoja vaistus nuo nervų, nuo miego (3 t., b. l. 21-25).

Iš liudytojos Ž. S. apklausos protokolo matyti, kad ji 2022 m. vasario 10 d., buvo svečiuose pas E. N., (duomenys neskelbtini). Į buto duris kažkas pasibeldė. E. nuėjo atidaryti durų. Atidarius duris pamatė, kad ten yra kaimynas D., kurį ji pažįsta iš matymo. D. E. pasikvietė į laiptinę pakalbėti, o ji liko bute. Netrukus E. grįžo į butą, kvietė ją išeiti į laiptinę, papasakoti ką ji žino apie pavogtą E. G. dviratį. E. G. ji pažįsta, jie yra draugai. Išėjus į laiptinę pamatė, kad laiptinėje yra, be E. ir D., dar E., D. mama ir policijos pareigūnė. Jai išėjus į laiptinę ir pradėjus pasakoti ką ji žino, D. žodžiu užsipuolė E., sakė ,,ko čia meluoji“ ir po šių žodžių D. trenkė delnu vieną kartą E. per veidą. Smūgis buvo stiprus, girdėjosi smūgio garsas. Po suduoto smūgio matė, kad E. paraudo kairė ausis (3 t., b. l. 26-30).

Iš byloje esančio 2022 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), antra laiptinė, tarp antro ir trečio aukšto aikštelė (2 t., b. l. 127-133);

Iš byloje esančio 2022 m. vasario 10 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo asmens sutikimu atlikta E. G. apžiūra, apžiūrėjus jo veidą, rasta kairė ausis paraudusi, tamsiai raudonos spalvos. Kairės ausies spalva skiriasi nuo kitos ausies, kuri yra normalios, šviesios spalvos (2 t., b. l. 149-154).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 263/2022(02), nurodyta, kad E. G. galvoje (veidas-galvos dalis), lūpose, kakle, plaštakose sužalojimų nėra. Nustatyti, ar buvo sukeltas fizinis skausmas – neįmanoma (3 t., b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota, kad jo veika padaryta atitinka Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Taigi ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą.

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų.

BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitiems asmenims, elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, kartu numato, kad siekiama melaginga informacija, jeigu ji būtų pripažinta byloje įrodymais, gali nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą.

Būtent nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis yra poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui padarymo būdas – poveikis panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Fizinis smurtas yra tada, kai kaltininkas siekdamas priversti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto kūno neliečiamumas, jų kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Fizinis smurtas gali pasireikšti liudytojo, nukentėjusiojo asmens, eksperto, specialisto mušimu, priverstiniu alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išversti grasinama panaudoti fizinį smurtą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas ir todėl faktiškai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi.

Teismas išanalizavęs įrodymus daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie minėtos frazės – ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau“ pasakytų kaltinamojo nukentėjusiam kontekstą, kad būtų galima laikyti, kad nukentėjęs buvo verčiamas duoti melagingus parodymus, keisti parodymus ar bijoti ir, kad dėl to nukentėjusio atžvilgiu kaltinamasis panaudojo smurtą. Priešingai, išanalizuotų įrodymų visetu nustatyta, kad namo laiptinėje tarp kaltinamojo ir nukentėjusio įvyko konfliktas, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjęs pradėjo meluoti neva jis iš jo (kaltinamojo) negavo už dviratį pinigų, neva jis į policiją nerašė pareiškimo dėl dviračio, todėl jam neišlaikė nervai ir vieną kartą rankos delnu trenkė nukentėjusiam per ausį. Nurodė, kad sakė E. G. tokius žodžius: ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau”. Nurodė, kad jis pinigus už dviratį perdavė kaimynei, o ar ji juos perdavė E. G., jis nežinojo. Kai tyrėja atvažiavo, jis pakvietė tą kaimynę. Ji išėjusi su drauge paliudijo, kad pinigus perdavė nukentėjusiajam. Nurodė, kad pinigus už dviratį perdavė kaimynei, o ne pačiam E. G., nes nežinojo kur jis gyvena, nežinojo kaip su juo susisiekti. T. y. kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smūgį sudavė nukentėjusiam dėl melavimo, kad neva nukentėjęs negavo už dviratį pinigų. Nukentėjęs taip pat patvirtino, kad įvyko konfliktas su kaltinamuoju, D. V. pradėjo teigti, kad jis (nukentėjęs) meluoja, sakė, jog kaltinamasis jam padavė pinigus. Iš pagarsinto liudytojos L. V. apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ji parodė, kad 2022 m. vasario 10 d., tikslaus laiko neatsimena, atvyko policijos pareigūnė imti parodymus patikrinimo vietoje su jos sūnumi D. V.. Kartu dar buvo jaunuolis, kurio ji nepažįsta. Visi jie ėjo pas Eveliną, į trečią aukštą. Lipant laiptais tarp jos sūnaus D. ir to jaunuolio kilo žodinis konfliktas. Ji girdėjo, kaip D. tam jaunuoliui sakė ,,nemeluok, man jau nervai nelaiko“.

BK 233 str. kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, taip apsunkintų tiesos nustatymą (kasacinė nutartis 2K-102/2010). Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teismas daro išvadą, kad byloje išanalizuotų įrodymų visetu – kaltinamojo, nukentėjusio, liudytojų parodymais, bei kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. V., 2022 m. vasario 10 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, pakeltu balso tonu sakydamas E. G. žodžius: ,,Kam rašei tą pareiškimą, kodėl meluoji, ar nori, kad duočiau tau”, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam E. G. į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajam E. G. į galvą, šiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.; Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. V. veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 3 dalį (apysunkio nusikaltimo) perkvalifikuotini į BK 140 str. 1d. (nesunkų nusikaltimą);

Civilinio ieškinio dėl šios veikos pareikšta nebuvo.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu padaręs visus tris nusikaltimus prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką (2021 m. gruodžio 14 d. dienos svetimo turto pagrobimas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir jam būnant recidyvistu, t. y. turint neišnykusį teistumą.

Teismas kaltinamajam D. V. bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis padarė 2 nesunkius ir 1 apysunkį, tyčinius nusikaltimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Jis neteistas, 2006 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jo atžvilgiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, byla buvo nutraukta vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalį, paskirtos auklėjimo poveikio priemonės (4 t., b. l. 61-63), administracine tvarka baustas kartą per praėjusius 5 metus (4 t., b. l. 65-67), (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 68, 69); (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 72).

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamasis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus už nusikaltimus sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, skiriant bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 25 ir vasario 3 dienomis buvo paskirtos 2 kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (4 t., b. l. 49-51, 52-54).

Teismas kaltinamajam A. K. bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis padarė 1 tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Jis teistas, turi du neišnykusius teistumus Šio nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną neišnykusį teistumą) per praėjusius 5 metus baustas administracine tvarka 1 kartą (3 t., b. l. 121-126, 133-134), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 135); Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nusikaltimo padarymo metu nebuvo registruotas (3 t., b. l. 136), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamasis nesistengė keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamasis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas. Kaltinamasis neišnykus teistumui vėl padarė nusikalstamą veiką. Bausmė turi būti teisinga. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Kaltinamajam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Prie bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant laisvės atėmimo 3 mėnesius pagal 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kadangi kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra sunkus.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltinamojo asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K‑7‑29‑942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą; pozityvūs kaltinamojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, kad šiuo metu formuojasi teigiami socialiniai ryšiai, jis registravosi (duomenys neskelbtini), iš probacijos skyriaus pateiktos informacijos (4 t., b. l. 107) matyti, kad jis į probacijos skyriaus registrą įtraukas 2022-02-21, skirtų įpareigojimo pažeidimų nenustatyta. Kaip nurodė, jis pats, jis lankosi pas psichologą, psichiatrą, jam skirtas medikamentinis gydymas, vizitas paskirtas 2022-04-22 (4 t., b. l. 108, (duomenys neskelbtini) pateikta probacijos tarnybai, iš asmens bylos), nurodė, kad ketina gydytis nuo alkoholizmo pagal Minesotos programą; nustatyta, kad jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, nukentėję pretenzijų neturi, civ. ieškinio nereiškia, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. 2 d. 5 d. 3 p. 5 p. 6 p. 8 p., 10 p. teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius (registravosi užimtumo tarnyboje, gydosi nuo alkoholizmo) ir patvirtina jo dedamas pastangas keistis, kaltinamojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką kaltinamojo turimiems ir kuriamiems socialiniams ryšiams. Visų šių aptartų duomenų visuma sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

A. K. 2022 m. sausio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 115-117), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 25 d., 16.10 val. (3 t., b. l. 84-86) iki 2022 m. sausio 27 d., 11.21 val. (3 t., b. l. 94-96). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Dviratis ,,Land Rover“, kuris apžiūrėtas (1 t., b. l. 89-93) ir pagal pakvitavimą grąžintas E. G. (1 t., b. l. 94-95), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas E. G..

Atlenkiamas peilis ir laužtuvas, perduoti saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (2 t., b. l. 104-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikinti (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (2 t., b. l. 67).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 103, 105 straipsniais iš kaltinamųjų priteistina bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos), iš kiekvieno po 8,96 Eur, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 -307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu tris (3) mėnesius vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį : per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišeiti iš namų nuo 23,30 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu tris (3) mėnesius vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį : per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišeiti iš namų nuo 23,30 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu tris (3) mėnesius vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį : per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišeiti iš namų nuo 23,30 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimo devynis (9) mėnesius vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį : per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišeiti iš namų nuo 23,30 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešis (6) mėnesius vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišeiti iš namų nuo 23,30 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu.

D. V. 2022 m. sausio 25 ir vasario 3 dienomis paskirtas kardomąsias priemones: 2 rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir A. K. paskirti laisvės atėmimo keturis (4) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir A. K. paskirti – laisvės atėmimą septynis (7) mėnesius. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Taikyti BK 75 str. 2 d. 4 d., 5 d. 3 p. 5 p. 6 p. 8 p. 10 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų ir šešių (6) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas ( nuo alkoholizmo) ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe alkoholio); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2022 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 25 d., 16.10 val. iki 2022 m. sausio 27 d., 11.21 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Pagal pakvitavimą E. G. grąžintą dviratį ,,Land Rover“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. G..

Atlenkiamą peilį ir laužtuvą, perduotus saugojimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priimti R. G. ieškinio atsisakymą ir bylą dalyje dėl R. G. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš nuteistųjų D. V. ir A. K. proceso išlaidų (pašto išlaidų) iš kiekvieno po 8,96 Eur, valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos (BPK 308 str.).

Teisėja Audra Kriščiūnienė