Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, jis per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigotas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 423,52 Lt civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo V. Ž. priteista 1000 Lt nukentėjusiajam R. V..

Taip pat priteista iš kaltinamojo V. Ž. 600 Lt nukentėjusiojo atstovei I. N. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 25 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), ties autobusų sustojimo stotele, esančia šalia namo, adresu: (duomenys neskelbtini), rankomis griebdamas nukentėjusiajam R. V. už striukės, ją tempdamas ir taip smaugdamas R. V., po to ranka suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius R. V. į veidą bei įvairias kūno vietas ir jį stumdydamas, padarė R. V. kraujosruvą nosies nugarėlėje, nubrozdinimus apatinėje lūpoje, kakle ir dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveiktos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, BPK 303 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo S. G. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui.

Skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino visas faktines aplinkybes ir paaiškino teismui, kodėl jis sugriebė R. V. už striukės ir kodėl pastarajam sudavė kelis kartus delnu, tačiau jis vertina, kad jo veiksmai buvo siekis apginti savo vaikus nuo smurtaujančio R. V., kuris atliko neteisėtus veiksmus jo vaikų atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad jis sutinka su teismo priimtu vertinimu, neginčija veikos kvalifikacijos ir nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad byloje yra visos sąlygos ir galimybės baudžiamąją bylą nutraukti taikant laidavimo institutą. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas pretendentas į laiduotojus S. G., kuris prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, o kartu su išreikštu prašymu buvo pateikti pretendentą į laiduotojus charakterizuojantys duomenys. Nurodo, jog apklaustas teisme pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis gali laiduoti ir ilgesniam terminui ir gali sumokėti teismo nustatytą užstatą, o kartu su apeliaciniu skundu pateikė pretendento į laiduotojus – S. G. rašytinį prašymą. Dėl to, kas paminėta, apeliantui akivaizdu, kad byloje yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teigia, kad pagal bylos duomenis nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kokias noras padarytas veikas taikant laidavimo ar susitaikymo su nukentėjusiuoju institutą. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tačiau būdamas ne teisininkas, jas vertino kaip siekį apginti savo vaikus nuo smurto. Smulkiai paaiškino visas aplinkybes, gailisi, jog taip pasielgė nesusitvardęs. Taip pat nurodo, kad jis atlygino nukentėjusiajam priteistą 1000 Lt neturtinę žalą, ją pervedė į nukentėjusiojo atstovės mamos I. N. sąskaitą. Mano, kad jis visiškai įvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidas, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, nurodo ir tai, kad jis yra vedęs, turi šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai kaip drausmingas, komunikabilus, išlaiko šeimą dirbdamas pagal verslo liudijimą, o jo padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio, kilusi dėl to, jog buvo skriaudžiami jo vaikai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla V. Ž. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad V. Ž., ties autobusų sustojimo stotele rankomis griebdamas nukentėjusiajam R. V. už striukės, ją tempdamas ir taip smaugdamas R. V., po to ranka suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius R. V. į veidą bei įvairias kūno vietas ir jį stumdydamas, padarė R. V. kraujosruvą nosies nugarėlėje, nubrozdinimus apatinėje lūpoje, kakle ir dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveiktos sutrikdymą.

Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas V. Ž. atliktų veiksmų atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, nepagrįstai jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys tvirtina, kad, nors apylinkės teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad jis kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 170–171, 174, 187–188 b. l.), tiek apylinkės teismo posėdžių metu (2 t., 182 b. l.) jis savanoriškai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąsias aplinkybes, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, tokį savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi taip padaręs, atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir 600 Lt atstovavimo išlaidų. Tai, kad V. Ž. tvirtino smūgius nukentėjusiajam sudavęs gindamasis, nelaikytina kaltės nepripažinimu, nes šis klausimas yra susijęs su teisiniu veikos vertinimu. Pastebėtina, jog įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi, nes jis turi teisę į gynybą, turi teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Be to, V. Ž. parodymus, kad jam taip pat buvo suduoti smūgiai, patvirtina ne tik specialisto išvadoje nurodyti duomenys, bet ir pats nukentėjusysis pripažino V. Ž. sudavęs atsakomuosius smūgius. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu metu, t. y. 2012 m. balandžio 25 d., apie 13.50 val., nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne tik šioje byloje nukentėjusiajam pripažintu R. V., bet ir nuteistajam V. Ž., kuris buvo padarytas R. V. suduodant jam smūgius į galvos sritį kastetu (1 t., 77 b. l.). Tačiau atsižvelgus į tai, kad R. V. įvykio metu neturėjo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. nebuvo subjektas, kuriam galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 2012 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (1 t., 72–73, 77 b. l.) ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimu už tėvų valdžios nepanaudojimą, t. y. už tai, kad 2012 m. balandžio 25 d., R. V. mokykloje galva į kaktą sudavė V. Ž. sūnui E. Ž., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to laikė su savimi metalinį kastetą, kuris pagal 2012 m. gegužės 2 d. specialisto išvadą yra smogiamojo-trupinamojo poveikio šaltasis ginklas ir yra priskirtas prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, kuriuo sudavė keletą smūgių V. Ž. į galvos sritį, administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį buvo pripažinta kalta ir nubausta nepilnamečio R. V. motina – I. N. (2 t., 113–114 b. l.). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. Ž. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. G. atsakomybei. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo gautas S. G. prašymas perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą V. Ž..

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Konkrečiu atveju, įvertinus visus bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad V. Ž. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jau aptarta, kad V. Ž. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl plačiau ši sąlyga nebeaptarinėjama ir konstatuojama, kad yra ir antroji Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Ž. 2013 m. vasario 26 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 423,52 Lt (2 t. 152 b. l.), o 2014 m. vasario 7 d. – nukentėjusiojo atstovei 1600 Lt, iš kurių apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir 600 Lt atstovavimo išlaidų (3 t., 37 b. l.). Taigi V. Ž. ne tik pripažino teismo nustatytus esminius faktus, savo gailėjimąsi išreiškė ne vien apgailestavimo pareiškimais, bet ir dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą ir ją atlygino visiškai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra ir trečioji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi žalos klausimas jau aptartas anksčiau, plačiau jis nebeaptarinėjamas.

Be to, bylos duomenys liudija, kad V. Ž. laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi šeimą. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybę bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, būtina atkreipti dėmesį ir į nederamą nukentėjusiojo elgesį nuteistojo nepilnamečių vaikų atžvilgiu – smurto naudojimą, kas iš esmės ir buvo vienintelė priežastis paskatinusi jį nusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Minėta, kad apeliantas prašo jį perduoti savo draugo S. G. atsakomybei. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo gautas S. G. prašymas perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą V. Ž.. Apylinkės teismo posėdžio metu buvo apklaustas pretendentas į laiduotojus S. G., kuris prašė baudžiamąją bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukti bei jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiu. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad susitinka su V. Ž., bendrauja šeimomis, kalbėjo su juo ir apie įvykį, žino, kad jis apgailestauja. Taip parodė manantis, kad jis gali padaryti teigiamą įtaką V. Ž., jog dirba (duomenys neskelbtini) AVPK kriminalinio skyriaus (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., 176, 189–190 b. l.). Dėl tokių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad S. G. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti V. Ž. teigiamą įtaką.

Esant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, bei atsižvelgusi į V. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), veikos padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija daro išvadą, kad V. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, skundžiamas nuosprendis naikintinas, o V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 332 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį panaikinti ir V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą S. G. atsakomybei be užstato vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą V. Ž. nutraukti.