Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant atsakovui A. J., išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Paaiškino, kad šiuo metu su nepilnamečiais vaikais gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Mergaitės darželio nelanko. Pajamos per mėnesį sudaro 1111 Lt, jai padeda tėvai. Atsakovas gyvena savivaldybės suteiktame bute. Atsakovas nuo santuokos sudarymo legaliai niekur nedirbo, nuolat išgėrinėdavo ir keldavo konfliktus. Yra teistas ne vieną kartą.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą teikiančios byloje institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 39-41), kurioje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-22 įsakymu Nr. A-3278, dėl socialinių įgūdžių stokos, J. ir A. J. šeima buvo įrašyta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. J. J. išvykus gyventi į Ukmergės rajono savivaldybę, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-14 įsakymu Nr. Al-817, šeima išbraukta iš minėtos apskaitos. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu dėl nežymių dukterų E. J. ir D. J. sveikatos sutrikdymų, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, socialinių darbuotojų pagalba buvo atstatytas J. J. šeimos funkcionavimas: moteris rūpinosi savo dukrų ugdymu ir sveikata, pagal galimybes tenkino jų poreikius, tvarkėsi buityje savo galimybių ribose, sudarė tinkamas ir saugias sąlygas vaikams. Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius J. J. šeimoje, socialinių paslaugų teikimas šeimai buvo sustabdytas. Šiuo metu atsakovas A. J. gyvena savivaldybės nuomojamame bendrabučio kambaryje, gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos, yra įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Teikiant socialines paslaugas pastebėta, kad A. J. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti sutuoktinės ir mažamečių vaikų atžvilgiu. Minėtas asmuo, nedirba, jam yra nustatytas dalinis 45-55 proc. darbingumas. A. J. nepakanka tėvystės įgūdžių, kad užtikrintų tinkamą savo mažamečių dukterų priežiūrą bei poreikių tenkinimą. G. D. ir E. interesus atitiks gyvenimas su ieškove J. J.. Ieškovė J. J. nurodo, kad dukterų D. ir E. poreikiams patenkinti yra reikalinga iš atsakovo priteisti po 500 Lt periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Motina tenkina vaikų poreikius, todėl jai yra žinomos dėl to patiriamos išlaidos.

Išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 52), kurioje nurodė, kad J. J. su dukromis apsistojo savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina V. C. dirba (duomenys neskelbtini), tėvas V. Č. yra neįgalus. Kartu gyvena ir ieškovės sesuo L. C. su sūnumi. Namuose yra trys kambariai ir virtuvė, vienas kambarys skirtas J. J. ir jos dukroms. Namuose nėra patogumų, aplinka skurdi, trūksta tvarkos ir švaros. Tačiau mažametės D. ir E. visuomet aprengtos švariai. Sąlygos vaikams augti, vystytis ir lavėtis yra tik patenkinamos. Ieškovė gyvena iš socialinių išmokų, pagal galimybes stengiasi tenkinti dukrų poreikius, rūpinasi jų sveikata, ugdymu. 2013-11-13 pokalbio su J. J. metu, moteris paaiškino, kad pas tėvus kaime yra apsistojusi laikinai, norėtų grįžti gyventi į Kauną, tvarkosi dokumentus dėl socialinio būsto, ieško buto nuomotis Kaune. Moteris nuolat migruoja tarp Ukmergės ir Kauno. Mažametės D.ir E. yra įtrauktos į Kauno miesto lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) ugdytinių sąrašą. Atsižvelgiant į vaikų amžių, pastovumo principą, įvertinus minėtas aplinkybes, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad mažamečių gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaikų interesus.

Išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. J. ir J. J. įregistravo santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Santuokos metu gimė nepilnametės dukros D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 14). Ieškovė pateikė nepilnamečių dukrų išlaidų sąrašą, kuriame nurodė, kad D. J. per mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro 765 Lt, o E. J. – 805 Lt. (b.l. 12,15). Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad D. J. nuo 2012-09-01 lanko darželį, už išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mama nemoka, nes jai yra paskirta socialinė pašalpa (b.l. 13). Pažyma apie pajamas patvirtina, kad J. J. gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikui, kurios per mėnesį sudaro 899,93 Lt (b.l. 16). A. J. nedirba ir pajamų negauna (b.l. 67-68). J. J. ir A. J. neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje (b.l. 17-18), transporto priemonių savo vardu taip pat nėra užregistravę (b.l. 19-20).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., ir vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 64 str. 1 d. 3 d., nuteistas galutine subendrinta bausme 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu (b.l. 9-10).

2013-06-17 antstolio Valdo Zubino pažyma apie įsiskolinimą patvirtina, kad iš J. Č. yra išieškoma išieškotojui UAB „Kauno autobusai“ 100 Lt bauda ir 274 Lt vykdymo išlaidų antstoliui (b.l. 21). Iš antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2013-07-18 patvarkymo areštuoti lėšas nustatyta, kad antstolė vykdydama Žaliakalnio PK VP Prevencijos poskyrio 2007-04-24 išduotą nutarimą Nr. 58 dėl 50 Lt išieškojimo iš skolininko A. J., trečios eilės išieškotojui Kauno AVMI areštavo 50 Lt sumą skolos skolininko sutuoktinės J. J. sąskaitoje (b.l. 22). Iš 2013-06-05 antstolio Valdo Zubino pažymos apie įsiskolinimą nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0137/10/01268, Nr. 0137/11/01021, Nr. 0137/10/03305. Nr. 0137/10/03306 Nr. 0137/06/01154, Nr. 0137/11/04239, Nr. 0137/09/03224 iš skolininko A. J. (b.l. 23-24). Ieškovė yra pranešusi kreditoriams apie civilinės bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo (b.l 35-29).

2011-02-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. J. ir J. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (b.l. 51). Kauno miesto socialinių paslaugų centras nuo 2012-07-17 iki 2013-03-12 teikė J. J. šeimai socialines priežiūros paslaugas (b.l. 48-50). 2013-08-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. J. šeimą buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos ir šeimos socialinės rizikos bylą persiųsta į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l. 42-45). 2013-09-12 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. J. šeima buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 53).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kaip kiekviena prezumpcija, ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Byloje pateiktas 2012-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1313-651/2012 patvirtina, kad atsakovas A. J. padarė tyčinius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., už kuriuos jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi šis faktas nustatytas teismo nuosprendžiu, jo įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 2 p.). Atsakovui nenuginčijus prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokinės pavardės

Ieškovė ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.“.

Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų, todėl ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „J.“, atsakovui paliktina „J.“ pavardė.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Dalintino registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto santuokos metus šalys neįgijo.

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl jis joms nepriteistinas (CK 3.72 str. 1d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė nurodė, jog ji viena rūpinasi dukromis, jas išlaiko. Išvadą teikiančios institucijos neprieštaravo, kad nepilnamečių mergaičių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad A. J. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti sutuoktinės ir mažamečių vaikų atžvilgiu. A. J. nepakanka tėvystės įgūdžių, kad užtikrintų tinkamą savo mažamečių dukterų priežiūrą bei poreikių tenkinimą (b.l. 39-41).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių dukrų D. J. ir E. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriausiai atitiktų jų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms po 500 Lt. per mėnesį kiekvienai. Atsakovo nuomonė dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nėra žinoma. Įstatymas numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš jų ar vaiko globėjo ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose yra ne vyresnis negu 24 metai.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Teismas nustatė, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena socialiniame būste (b.l. 69-70), jam yra nustatytas dalinis 45-55 procentų darbingumas, šiuo metu nedirba, tačiau atsakovas atsisakė dalyvauti projektuose negalią turintiems žmonėms, kuriuose galėjo įgyti profesiją ir taip susirasti darbą. Ieškovė savo vardu taip pat neturi nekilnojamo turto, gauna socialinę išmoką, jai padeda tėvai, pas kuriuos šiuo metu gyvena. Aukščiau įvardintos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė visokeriopai stengiasi padėti dukroms, sukurti joms saugią aplinką ir geras gyvenimo sąlygas, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Tai, kad atsakovui nedirba, pajamų negauna, yra iš dalies darbingas, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametes dukras.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalių nepilnametės dukros yra mažametės, neturi specialiųjų poreikių, į ieškovės pateiktą dukrų išlaikymo išlaidų sąrašą, atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį bei sveikatos būklę, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. J. ir E. J. po 300 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-10-17) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nepilnametėms sueis aštuoniolika metų, paskirtina jų motina J. J. (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3,109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų antstolio Valdo Zubino kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/11/00380 pagal UAB „Kauno autobusai“ 2010-10-15 nutarimą Nr. 44803 dėl baudos išieškojimo iš J. Č. išieškotojo UAB „Kauno autobusai“ naudai. Antstolė Lina Ugnė Dzikienė vykdo Žaliakalnio PK VP Prevencijos poskyrio 2007-04-24 išduotą nutarimą Nr. 58 dėl 50 Lt išieškojimo iš skolininko A. J., trečios eilės išieškotojui Kauno AVMI. Iš antstolio Valdo Zubino pažymos apie įsiskolinimą nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0137/10/01268, Nr. 0137/11/01021, Nr. 0137/10/03305. Nr. 0137/10/03306 Nr. 0137/06/01154, Nr. 0137/11/04239, Nr. 0137/09/03224 dėl baudų išieškojimų iš skolininko A. J. (b.l. 23-24).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, todėl J. J. asmeninėmis prievolėmis pripažintina kreditorinis įsipareigojimas UAB „Kauno autobusai" pagal UAB „Kauno autobusai" 2010-10-15 nutarimą Nr. 44803 ir anstoliui Valdui Zubinui pagal antstolio Valdo Zubino 2013-06-17 pažymą apie įsiskolinimą; A. J. asmeninėmis prievolėmis pripažintina kreditoriniai įsipareigojimai VMI pagal Žaliakalnio PK VP Prevencijos poskyrio 2007-04-24 nutarimą Nr. 58 ir Kauno miesto VPK Eismo pirežiūros tarnybos 2006-07-19 nutarimą Nr. E445769, antstolei Linai Ugnei Dzikienei pagal 2013-07-18 patvarkymą areštuoti lėšas, AB „Autroliui" pagal AB „Autrolis" 2009-11-24 nutarimą Nr. 160859, 2010-02-08 nutarimą Nr. 162502, 2010-02-08 nutarimą Nr. 162873 ir 2010-11-25 nutarimą Nr. 168880, UAB „Kauno autobusams" pagal UAB „Kauno autobusai" 2009-03-19 nutarimą Nr. 34084 ir 2011-06-10 nutarimą Nr. 47863, antstoliui Valdui Zubinui pagal antstolio Valdo Zubino 2013-06-05 pažymą apie įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 360 Lt žyminio mokesčio ir 15,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.96 str.) bei 470,00 Lt Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, patirtų teikiant ieškovei teisinę pagalbą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažįstant A. J..

Po santuokos nutraukimo palikti J. J. santuokinę pavardę - J., atsakovui A. J. – J..

Nustatyti nepilnamečių D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-10-17) iki jų pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti ieškovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečių dukrų D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą kasmėnesinį išlaikymą iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.

Pripažinti J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus UAB „Kauno autobusams" pagal UAB „Kauno autobusai" 2010-10-15 nutarimą Nr. 44803 ir anstoliui Valdui Zubinui pagal antstolio Valdo Zubino 2013-06-17 pažymą apie įsiskolinimą;

Pripažinti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus VMI pagal Žaliakalnio PK VP Prevencijos poskyrio 2007-04-24 nutarimą Nr. 58 ir Kauno miesto VPK Eismo pirežiūros tarnybos 2006-07-19 nutarimą Nr. E445769, antstolei Linai Ugnei Dzikienei pagal 2013-07-18 patvarkymą areštuoti lėšas, AB „Autroliui" pagal AB „Autrolis" 2009-11-24 nutarimą Nr. 160859, 2010-02-08 nutarimą Nr. 162502, 2010-02-08 nutarimą Nr. 162873 ir 2010-11-25 nutarimą Nr. 168880, UAB „Kauno autobusams" pagal UAB „Kauno autobusai" 2009-03-19 nutarimą Nr. 34084 ir 2011-06-10 nutarimą Nr. 47863, antstoliui Valdui Zubinui pagal antstolio Valdo Zubino 2013-06-05 pažymą apie įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 15,37 Lt (penkiolika litų 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 470,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, patirtų teikiant ieškovei teisinę pagalbą valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo nuorašą išsiųsti antstolių Valdo Zubino kontorai bei Linos Ugnės Dzikienės kontorai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui ir turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.