Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kt., trečiasis asmuo J. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur nepilnamečiui atsakovės vaikui; nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė neatliko savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu, juo nesirūpino ir pažeidė jo teises, atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, todėl 2023 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Šiuo metu vaikas gyvena laikinosios rūpintojos J. K. šeimoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami visi vaiko poreikiai. Ieškovas nurodo, kad atsakovė ir toliau visiškai yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, nei šeimos nariams, nei specialistams nėra žinoma atsakovės buvimo vieta, nėra jokių požymių, jog situacija nepilnamečio šeimoje gali pasikeisti. Vaikas grįžti pas motiną atsisako. Todėl, nesant perspektyvos, kad artimiausiu metu motinos valdžia vaiko atžvilgiu pasikeis, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

2. Trečiasis asmuo ir atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

3. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Institucijos nuomone, po vaiko paėmimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė vaiko nesiekė susigrąžinti, motinos pareigų nevykdė, juo nesirūpino, nebendravo ir neteikė išlaikymo (nedirba), teikiamos institucijų pagalbos nepriėmė, specialistams jos buvimo vieta nežinoma. Kadangi motinos elgesyje jokių teigiamų pokyčių nestebima, ji yra pareiškusi, kad vaiko atsisako, juo nenori rūpintis, o vaikas nenori pas ją grįžti, todėl nėra jokios galimybės vaikui augti biologinėje šeimoje.

4. Atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam atsakovės nuomonė dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma. Su atstovaujamąja jam pavyko susisiekti telefonu tik dieną prieš teismo posėdį; atstovas atsakovę informavo apie bylą, atsakovė savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė. Kadangi institucijos, užtikrinančios vaiko interesus, neturi duomenų, kad atsakovė dėjo pastangas pakeisti iki šiol buvusią situaciją, pati atsakovė taip pat tokių duomenų nepateikė, todėl mano, kad ieškinio patenkinimas atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko interesams nepakenks.

5. Trečiasis asmuo J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po brolio (buvusio atsakovės vyro) mirties, vaikas pradėjo skųstis, kad mama su juo elgiasi netinkamai ir keistai. Dėl tokio atsakovės elgesio vaikas išėjo gyventi pas trečiąjį asmenį ir senelius. Į vaikų teises dėl motinos elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu kreipėsi pilnametis atsakovės sūnus V. Š., po to M. buvo paimtas iš atsakovės šeimos. Vyresnysis atsakovė sūnus V. Š. šiuo metu yra išvykęs gyventi pas savo tėvą, kuris nėra M. tėvas. Po vaiko paėmimo atsakovė skambindavo tik vaikui, su trečiuoju asmeniu atsakovė nei karto nesusisiekė.

6. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuota tinkamai, prašymų negauta, yra atstovaujama advokato, jos dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas O. K. yra miręs. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atsakovės šeima yra žinoma nuo 2022-12-14, kai atsakovė atvyko į Skyrių ir nurodė, kad nori atsisakyti motinos teisių ir pareigų į nepilnametį vaiką M. K. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai bei inicijuotas atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų teikimas. 2023-02-27 gavus anoniminį pranešimą, kad atsakovė galimai smurtauja vaiko atžvilgiu, 2023-03-08 vertinta nepilnamečio M. K. situacija, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2023-03-09 vaiko motinai pakartotinai inicijuotas atvejo vadybos procesas (2023-03-23 vyko šeimos atvejo vadybos posėdis). 2023-03-29 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, taip pat į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo smurto prieš nepilnametį M. K. panaudojimo. Nepilnametis M. K. nuo 2023-03-29 apgyvendintas tetos J. K. šeimoje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką M. K. iš jo motinos J. S. (civilinės bylos Nr. eS2-4270-998/2023). 2023 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-40 nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskiriant J. K., nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su rūpintoja.

8. Po vaiko paėmimo iš atsakovės 2023-05-03, 2023-06-21 vyko atvejo vadybos posėdžiai dėl laikinosios globos peržiūros, kurių metu vertinti pokyčiai atsakovės šeimoje, jos pastangos ir galimybės auginti nepilnametį vaiką. Atsakovė posėdžiuose nedalyvavo. Nustatyta, kad problemos atsakovės šeimoje išliko, šiuo metu nėra jokių požymių, jog situacija nepilnamečio šeimoje gali pasikeisti, nes atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, nei šeimos nariams, nei specialistams nėra žinoma atsakovės buvimo vieta. Akcentuojama, kad atsakovė ir toliau visiškai nesidomi vaiku. Atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais. Teikiant socialines paslaugas ir taikant atvejo vadybą, buvo išnaudoti visi galimi būdai ir priemonės, siekiant susisiekti su atsakove, bandant ją įtraukti į pagalbos šeimai procesą, tačiau pagalbos ji nepriima, savo elgesio vaiko atžvilgiu nekeičia.

9. Taip pat nustatyta, kad vaiko rūpintoja tinkamai atlieka savo pareigas vaiko atžvilgiu. Vaikui tetos šeimoje yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, savalaikė sveikatos priežiūra, ugdymo procesas. Nepilnametis auga artimų giminaičių šeimoje, su kuriais turi emocinį ryšį nuo gimimo. Tarp rūpintojos ir vaiko formuojasi saugus ir pasitikėjimu paremtas ryšys, vaikas tetos šeimoje jaučiasi gerai. Vaiko bendravimas su motina šiuo metu yra nutrūkęs, nepilnamečio rūpintojai taip pat nėra žinoma atsakovės buvimo vieta. Specialistams vertinant situaciją, bendraujant su vaiku, nepilnametis kategoriškai atsisakė bendrauti ir susitikti su mama, kadangi mama yra jam sakiusi, kad jo išsižada, todėl šiuo metu M. yra teikiamos psichologo konsultacijos.

Dėl motinos valdžios apribojimo

10. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

12. Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, tai yra nuo 2023 m. balandžio 11 d. išduoto teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš motinos, atsakovė motinos valdžios neįgyvendina dėl jos pačios kaltės ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, iš procesinių dokumentų nustatyta, kad atsisako auginti vaiką, prieštaravimo dėl to, kad vaikas ir toliau gyventų ir būtų globojamas giminaičių, nepareiškė.

13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės buvęs vyras (jų santuoka buvo nutraukta) yra trečiojo asmens J. K. brolis. Trečiojo asmens ir skyriaus atstovų nuomone, po vaiko paėmimo iš motinos šiuo metu gyvendamas su teta, vaikas emociškai jaučiasi gerai, pažymėjo, kad tarp vaiko ir tetos glaudus ryšys yra susiformavęs jau seniai, nes jie visada artimai bendravo; tuo tarpu atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu nėra pasikeitęs, ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, visiškai neteikia išlaikymo vaikui, todėl vaiku visapusiškai rūpinasi trečiasis asmuo. Vaikas šiuo metu su mama nenori bendrauti, jų santykiai yra visiškai atšalę. Pateikta medžiaga nustatyta ir tai, kad vaikas išreiškė nuomonę ir norą toliau gyventi su teta, nurodė, kad mamos bijo, su ja nenori net susitikti.

14. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikinosios rūpintojos šeimoje vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikui mokykloje mokslai sekasi sunkiai, tačiau jam teikiama visokeriopa pagalba; su iškilusiomis problemomis rūpintoja susitvarko. Trečiasis asmuo sutinka būti paskirta M. K. rūpintoja.

15. Iš surinktos ir teismui pateiktos šeimą charakterizuojančios medžiagos nustatyta, jog pagrindinės šeimos problemos iki šiol išliko, pokyčių nestebima. Per pagalbos priemonių teikimo laikotarpį nustatyta, kad atsakovė ir toliau visiškai nededa pastangų, kad spręstų nustatytas problemas ir susigrąžintų vaiką į šeimą; atsakovė nedirba ir neteikia priteisto išlaikymo, nesiekia atkurti emocinio ryšio su vaiku, su specialistais taip pat nebendrauja ir nebendradarbiauja. Toks atsakovės elgesys ir pozicija savo vaiko atžvilgiu, akivaizdžiai įrodo jos nusišalinimą nuo savo motinos pareigų atlikimo ir nėra objektyvių aplinkybių, kad padėtis gali pasikeisti. Aplinkybių, kurios būtų jai trukdžiusios įgyvendinti nustatytus įpareigojimus, atkurti ryšį su vaiku, nenustatyta.

16. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

17. Sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios apribojimo, surinktų duomenų visuma nustatyta, jog teigiamų pokyčių atsakovės veiksmuose ir elgesyje nenustatyta, emocinis ryšys su vaiku nutrūkęs, atsakovė vaiku nesirūpina, išvadų nepadarė, elgėsi pasyviai, vaikas su mama bendrauti nenori ir atsisako. Visuma reikšmingų aplinkybių patvirtina ir tai, kad atsakovė negeba pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamų bei saugių gyvenimo sąlygų, todėl spręstina, kad laiko tarpas, kuris buvo skirtas vaiko motinai pakeisti savo elgesį, atkurti ryšį su vaiku, imtis priemonių dėl galimų sveikatos ir kitų problemų sprendimo, įsidarbinti ir susitvarkyti gyvenamąją aplinką, neišnaudotas tinkamai. Toks atsakovės elgesys, nepateisinamas ir vertintinas kaip motinos pareigų nevykdymas.

18. Visos kitos priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta laikinoji rūpyba, nėra pasikeitusios ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu kažkokie pokyčiai įvyks, todėl šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į šeimą, o su atsakove gyventi vaikui būtų nesaugu, be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neprieštaravo, kad kol kas vaikui geriau gyventi su rūpintoja. Byloje nustatytas tėvų pareigų nevykdymas, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingu vaiko interesams (CK 3.159 straipsnis) ir sudaro pagrindą taikyti motinai sankciją – motinos valdžios apribojimą.

19. Nustatytas atsakovės elgesys yra priešingas vaiko interesams, todėl ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį sūnų tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

20. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovė įrodys, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

21. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

22. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

23. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

24. 2023-04-26 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-40 M. K. nustatyta laikinoji rūpyba tetos J. K. šeimoje. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, jog J. K. laikinojo rūpintojo šeimoje sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaiko poreikiams tenkinti, vaikas lanko ugdymo įstaigą. Trečiasis asmuo J. K. su šia ieškinio dalimi taip pat sutinka.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas jau kurį laiką gyvena su laikinąją rūpintoja, įpratęs prie ten esančios aplinkos ir tvarkos, ten jaučiasi gerai, duomenų apie tai, kad laikinoji rūpintoja netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nėra, todėl, vaiko motinai neterminuotai apribojus motinos valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, M. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su trečiuoju asmeniu J. K. (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiui vaikui M. K. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

27. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. K. (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

28. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsakovės pozicija šiuo klausimu nežinoma. Byloje duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nėra pateikta. Duomenų, jog atsakovė turėtų registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, nėra pateikta. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios ribotų atsakovės galimybę dirbti ir užsidirbti pajamų, taip prisidedant prie vaiko išlaikymo.

30. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo, kaip motinos, pareigas perkelia kitiems asmenims ir institucijoms, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

31. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Objektyvių duomenų, ribojančių atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, byloje nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymas būtų tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

33. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko rūpintoja J. K. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuriai išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą rūpintoja privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

36. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti motinos valdžią, ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

37. Atsakovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, CPK 404 straipsnio 4 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. S. motinos valdžią į nepilnametį vaiką M. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją rūpintoją J. K..

Priteisti iš atsakovės J. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio M. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją rūpintoją J. K.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiam vaikui M. K. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.