Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. M. ieškinį ieškovei UAB „Tomadas“ dėl automobilio grąžinimo ir prašomos priteisti sumos pripažinimo nepagrįstu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų A. M. ir A. M. 3337,60 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 75,00 EUR žyminio mokesčio.

Ieškinyje nurodoma, kad 2019-10-16 UAB „Tomadas“ (toliau - Ieškovas) su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau - VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 86-ST2-87 (toliau - Sutartis), kurios I p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.5 p. nuostatose yra nurodomi Ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai). Pagal Ieškovo ir VPK sudarytą Sutartį priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir (ar) valdytojas solidariai (SEAKĮ 33 str. 8 d.). Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, VPK nurodymu 2020-09-11 Ieškovas priverstinai nuvežė transporto priemonę VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) (tai patvirtina pridedamas 2020-09-11 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas) bei nugabeno priverstiniam saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, kurioje Automobilis yra tebesaugojamas ir šiai dienai. Ieškovas nėra subjektu, savarankiškai priimančiu sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 8.9 p. ir 8.13 p. nuostatos, o taip pat - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-12-29 Įsakymu Nr. 5-V-1124 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (su visais pakeitimais) patvirtintų Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 19 p. nuostatos. Remiantis Sutarties 8.9 p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo „Transporto priemones priverstinai nuvežti ir saugoti policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę. Remiantis Sutarties 8.13 p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo „Grąžinti transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir esant įgalioto policijos pareigūno, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytam leidimui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Remiantis Aprašo 19 p. nuostatomis, tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Automobilio savininku Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovas A. M., o asmuo, valdęs Automobilį eismo įvykio metu, atsakovas A. M.. Remiantis 2021-05-06 Šiaulių apylinkes teismo Kelmės rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020 Automobilis yra grąžintinas jo savininkui - atsakovui A. M.. A. M. Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo Automobilio savininku, o atsakovas A. M., atitinkamai faktiniu Automobilio valdytoju bei KET nuostatų pažeidėju, dėl kurio veiksmų policijos pareigūnai priėmė procesinį sprendimą priverstinai nuvežti Automobilį. Būtent šie subjektai yra solidariai atsakingi už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą Ieškovui (SEAKĮ 33 str. 8 d.). Ieškovas 2021-05-04 abiem solidariems Atsakovams pastarųjų deklaruotais gyvenamosios vietos adresais išsiuntė raginimus atsiimti priverstinai nuvežtą Automobilį bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau Atsakovai Automobilio iš saugojimo aikštelės neatsiėmė ir su Ieškovu neatsikaitė, taip pat neišdavė jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Ieškovo teisę gauti atlygį už priverstinai policijos sulaikytų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą iš jų savininkų ir/ar teisėtų valdytojų (solidariai) numato: Sutarties 9.1 p. nuostatos, kuriomis remiantis Ieškovas turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo; SEAKĮ 33 str. 8 d. nuostatos, numatančios, jog „Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvėpimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkto subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis CK 6.832 str. 1 d., 6.845 str., Sutarties 8.1; 8.5; 8.15 p. nuostatomis Ieškovui renka pareiga išsaugoti transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog Ieškovas neturi galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas 2015-08-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015, tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė veikdamas Atsakovų interesais, turi būti atlygintos. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę 2020-09-11. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina -100,00 EUR (PVM įskaitytas, Sutarties 2.5 p.), iki 2021-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020, kuria atsakovui A. M. nutarta grąžinti Automobilį įsiteisėjimo dienos (2021-05-24) Automobilis buvo priverstinai saugojamas 256 dienas. Vienos paros transporto priemonės priverstinio saugojimo kaina sudarė 10,00 EUR (PVM įskaitytas, Sutarties 2.5 p). Po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 -05-25) iki pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dienos (2021-06-21) saugojimo terminas sudarė 28 dienas. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina pagal Ieškovo direktorės 2019-11-26 Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 205/1 sudaro 24,20 EUR (PVM įskaitytas). Taigi, solidarių Atsakovų įsiskolinimas Ieškovui sudaro 3337,60 EUR.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. M. nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1688-322/2020, kurioje jo sūnus A. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už ką jam paskirta baudžiamoji bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės, įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 dieną. Sūnus A. M. jam priklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-09-11 būdamas neblaivus vairavo be jo žinios. Į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismo posėdį kviečiamas nebuvo. Nei neįsiteisėjusio, nei įsiteisėjusio nuosprendžio iš teismo ar kitos oficialios informacijos iš policijos įstaigos dėl automobilio nebuvo gavęs. Sūnus perdavė informaciją, kad automobilis konfiskuotas. Apie tai, kad iš Telšiuose esančios automobilių saugojimo aikštelės turi pasiimti savo automobilį, nes jis, pasirodo, esąs teismo nekonfiskuotas, sužinojo tik 2021 m. balandžio mėn., kuomet jam tokią informaciją telefonu pateikė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir -Telšių AVPK) Kelmės rajono policijos komisariato tyrėja. Po policijos pareigūnės pateiktos telefoninės informacijos, kuri buvo ir netikėta, ir nesuprantama, dėl tebesaugomo automobilio pats kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, o 2021 m. balandžio 28 d. iš Telšių rajono policijos komisariato gavęs 2021-04-22 raštą Nr. 86-S-1920 „Dėl transporto priemonės ,,VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmimo“ , 2021 m. gegužės pradžioje susisiekė su ieškovu telefonu informuodamas jį, kad nori atvykti atsiimti savo transporto priemonę bei kad sutinka apmokėti susidariusias išlaidas už laikotarpį nuo automobilio sulaikymo, t. y. nuo 2020-09-11, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi visą šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nebuvo informuotas apie galimybę automobilį pasiimti. Telefoninio pokalbio metu ieškovas informavo, kad susidariusi suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą yra 2800 Eur ir tik ją sumokėjus, automobilį grąžins. Būtent po jo inicijuoto telefoninio pokalbio su ieškovu, 2021-05-07 iš jo gavo 2021-05-04 Pranešimą „Dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už priverstinį nuvežimą ir saugojimą“, kuriuo Atsakovas nurodė, kad nuo transporto priemonės sulaikymo dienos iki šio pranešimo parašymo dienos skola susidaro 4708,60 EUR. Ieškovas prašomos Sutarties ir skolos paskaičiavimo nepateikė. Ieškovui sąmoningai slepiant informaciją, neturėjo galimybės objektyviai įsitikinti įsiskolinimo pagrįstumu. Ieškovas nemotyvuodamas nuolat keitė skolos dydį, o būtent: telefoninio pokalbio 2021 m. gegužės mėn. pradžioje metu- 2800 Eur, 2021-05-04 raštiškame Pranešime - 4708,60 Kur, o 2021-06-07 el. Laiške - mokant iš karto - 2800 Eur, išsimokėtinai - 3600 Eur, nė viename iš rašytinių dokumentų nepateikdamas skolos paskaičiavimo, pagrįsto Sutarties įkainiais ir skolos susidarymo laikotarpiu. Teismo įpareigotas civilinėje byloje Nr. e2-l8263-1116/2021 atsiliepime ieškovas pateikė dar kitą mano įsiskolinimo dydžio sumą - 3337,60 Eur, kuri sutampa ir su ieškinyje nurodyta suma. Tačiau kyla klausimas, kokiu pagrindu ieškovas reikalavo 2021-05-04 Pranešime nurodytą 4708,60 Eur dydžio skolą ar kitas skolos sumas. Ieškovui ne kartą nurodė, kad sutinka sumokėti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-11 (automobilio priverstinio nuvežimo data) iki 2020-10-29 (nuosprendžio įsiteisėjimo data). Remiantis ieškinyje pateiktais skaičiavimais, mokėtina suma už šį laikotarpį pagal sutartį yra 590 Eur. Sąžiningai laikydamasis savo išdėstytos pozicijos dėl pripažintinos skolos už automobilio priverstinį nuvežimą (100 Eur) ir 49 automobilio saugojimo dienas (49 d. x 10 Eur- 490 Eur) 2021-09-02 ieškovui sumokėjo 300 Eur, o 2021-09-17 dar 290 Eur, iš viso 590 Eur. Taigi visos ieškovo išdėstytos aplinkybės, kad jis nereagavo į jo raginimus atsiskaityti, yra melagingos. Automobilis jam po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo negrąžintas ne dėl jo nerūpestingumo, o dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020 teismo padarytos klaidos. Negali būti atsakingas už tai, kad nuosprendyje teismas padarė klaidą neišsprendęs automobilio grąžinimo klausimo. 2020-10-08 nuosprendžio iš teismo negavo nei neįsiteisėjusio, nei įsiteisėjusio. Teismo padaryta klaida yra atitaisyta tik 2021-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020 išsprendus klausimą dėl daiktinio įrodymo automobilio grąžinimo. Kad visa situacija yra nulemta nuosprendyje padarytos klaidos, patvirtina ir pačios policijos, su kuria ieškovas yra sudaręs sutartį, veiksmai, nes būtent policija neinformavo įsiteisėjus nuosprendžiui apie tai, kad automobilis nėra konfiskuotas. Todėl darytina išvada, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodžius, kad automobilis yra grąžinamas jam, net ir policijos įstaiga nesiėmė jokių veiksmų dėl jo grąžinimo.

Savo ieškinyje ieškovei atsakovas A. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. jo sūnus A. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas savavališkai, be jo žinios paimtą jam priklausantį automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iš įvykio vietos automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Apklausiant, kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnė atsakydama į jo klausimą kada ir iš kur gali atsiimti savo automobilį, paaiškino, kad automobilio grąžinimo savininkui arba konfiskavimo klausimą sprendžia teismas priimdamas nuosprendį, todėl apie tai jį informuos Teismas atsiųsdamas, pirmiausia, neįsiteisėjusį nuosprendį. Į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismo posėdį nebuvo kviečiamas, Teismo šaukimo negavo, todėl apie jį ir nežinojo. Apie jau išnagrinėtą bylą pranešė sūnus A. M. praėjus gerokai laiko nuo teismo posėdžio. Dėl automobilio jis paaiškino, kad Teismas automobilį konfiskavo. Nei neįsiteisėjusio, nei įsiteisėjusio nuosprendžio iš Teismo negavo. Turėdamas tokią sūnaus pateiktą informaciją bei negavęs kitos oficialios informacijos iš policijos, teismo ir automobilio saugojimo aikštelės, neturėjo jokių abejonių, kad automobilis yra konfiskuotas. 2021 m. balandžio mėn. paskambino sūnaus A. M. nusikalstamą veiką tyrusi tyrėja pranešdama, kad jis iš Telšiuose esančios automobilių saugojimo aikštelės turi pasiimti savo automobilį, nes jis esąs teismo nekonfiskuotas. Atsakovo vadybininkė informavo, kad Atsakovas iki šiol iš išnagrinėjusio baudžiamąją bylą Teismo vis dar nėra gavęs informacijos apie Teismo priimtą sprendimą dėl automobilio konfiskavimo ar grąžinimo, dėl to Atsakovas neturįs pagrindo inicijuoti saugomos transporto priemonės grąžinimo savininkui ar konfiskavimo proceso. Aiškinantis Kelmės rūmų teismo raštinėje 2020 m. spalio 29 dieną įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1688-322/2020 nepateikimo Atsakovui priežastis, buvo paaiškinta, kad rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nėra pasisakyta, kad automobilis jo savininkui grąžinamas, todėl nuosprendis Atsakovui nebuvo siunčiamas. 2021 m. balandžio 28 d. iš Telšių AVPK Telšių rajono policijos komisariato gavau 2021-04-22 raštą Nr. 86-S-1920 „Dėl transporto priemonės „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmimo“. Iš šiame rašte pateiktos informacijos sužinojo, kad transporto priemonė saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje, raštu taip pat buvo prašoma nedelsiant automobilį atsiimti. 2021 m. gegužės pradžioje susisiekė su Atsakovu telefonu informuodamas jį, kad nori atvykti atsiimti savo transporto priemonę bei, kad sutinka apmokėti susidariusias išlaidas už laikotarpį nuo automobilio sulaikymo, t. y. nuo 2020-09-11, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi visą šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nebuvo informuotas, kad automobilį gali pasiimti. Telefoninio pokalbio metu Atsakovas informavo, kad susidariusi suma už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą yra 2800 Eur ir tik ją sumokėjus, Atsakovas automobilį grąžins. 2021-05-07 Atsakovo Pranešimo gavimo dieną iš Teismo nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų, įsigaliojusios teismo nutarties, su kuria buvo raginamas Atsakovo atvykti atsiimti automobilio. 2021-05-17 iš Teismo gavo 2021-05-06 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1688-322/2020, iš kurios suprato, kad Teismas tik 2021-05-06 išsprendė automobilio grąžinimo klausimą. Atsakovas į jo 2021-05-17 siūlymą ginčą spręsti taikiai iki nustatyto termino nereagavo. Atsakovas nerodė suinteresuotumo ir iniciatyvos domėtis jo aikštelėje saugomo automobilio procesiniu statusu daugiau nei 6 mėn. Tik po advokatės pokalbio su Atsakovo vadybininke, kuri 2021-04-28 pripažino, kad iki šiol Atsakovas nėra gavęs jokių duomenų apie automobilio grąžinimą ar konfiskavimą, ir po jo telefoninio pokalbio 2021 m. gegužės mėn. pradžioje dėl automobilio grąžinimo, Atsakovas pateikė Pranešimą. Atsakovui pagrįstai turėjo kilti klausimas dėl ilgą laiką saugomo automobilio procesinio statuso pasikeitimo. Atsakovo elgesį vertina kaip neadekvatų paslaugos teikėjui, viešojo pirkimo būdu sudaryta Paslaugų sutartimi paslaugas teikiančiam policijos įstaigai. O taip pat ir keliantį nepasitikėjimą bei abejones dėl sąžiningo skolos dydžio paskaičiavimo, nes nurodydamas skolos sumą „susiskaičiuoti patiems“, užprogramuoja tik gilėjančias ginčo aplinkybes. Yra priverstas jį ginčyti ir prašyti grąžinti jam prilausantį automobilį, kuriuo vertė pagal Teismo nuosprendyje VšĮ Emprekis nurodytą kainą 2020 m. spalio mėn. buvo 1099 Eur. Reikalauja įpareigoti UAB „Tomadas“ grąžinti transporto priemonę „VW SHARAN“ savininkui A. M.; pripažinti 4708,60 Eur įskaitant PVM skolą, priskaičiuotą A. M. už priverstinį transporto priemonės „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, nepagrįsta; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime ieškovė nurodė, kad pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus Ieškovas siekia neatlygintinai atsiimti priverstinai nuvežtą Automobilį iš Atsakovo aikštelės, nors tai iš esmės prieštarauja SEAKĮ 33 str. 8 d. nuostatoms, numatančioms, jog išlaidos turi už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (arba adekvati prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė išduota) iki transporto priemonės atsiėmimo. Atsakovo veiksmuose nėra piktybiškų veiksmų negrąžinant Ieškovui Automobilio. Ieškovo pozicija dėl informacijos neturėjimo apie galimybę atsiimti Automobilį yra iš esmės neteisinga. Atsakovas nėra subjektu, savarankiškai priimančiu sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Policijos įstaiga Aprašo nustatyta tvarka atlieka informavimo pareigą, Aprašo nustatyta tvarka ir būdais pateikia priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui atitinkamus dokumentus ir kt. Atsakovas abejoja, o byloje nėra duomenų, jog ginčo atveju policijos įstaiga nesilaikė Apraše nurodytų procedūrų, su kuriomis susiduria kiekvieną dieną, ir apie Automobilio priverstinį nuvežimą neinformavo nei Ieškovo (Automobilio savininko), nei Sūnaus (valdytojo ir pažeidėjo). Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, jog Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs policijos įstaigos veiksmus, susijusius su Automobilio priverstinio nuvežimo procedūromis. Iš 2020-09-11 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, jog akte yra nurodomas adresas, kuriuo transporto priemonė nuvežama priverstiniam saugojimui. Ieškovui (kaip ir jo sūnui) buvo žinoma Automobilio priverstinio saugojimo vieta. Ieškovas į policijos įstaigą kreiptis galėjo iškart, vos tik Ieškovui iš Sūnaus tapo žinoma apie įvykį (neįtikėtina, jog Ieškovas nepasigedo savo Automobilio, o Sūnus nuslėpė Automobilio priverstinio nuvežimo faktą). Pats Ieškovas ieškinyje patvirtino, jog kaip liudytojas (Automobilio savininkas) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kas reiškia, jog Ieškovui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su Automobilio priverstiniu nuvežimu, todėl Atsakovas viso proceso metu iki pat baudžiamojo nuosprendžio priėmimo Sūnaus atžvilgiu galėjo (ir privalėjo) domėtis savo turto likimu, dėti pastangas procesinėmis priemonėmis įgyti teisę Automobilį susigrąžinti. Ieškovas nuo pat pradžių žinojo aplinkybes dėl Automobilio priverstinio nuvežimo, tačiau nesirūpino savo turtu nepaisant SEAKĮ 20 str. 3 d. nustatytos prievolės („Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę”). Ieškovas, kaip Automobilio savininkas, privalėjo ne tik rūpintis savo turtu, tačiau taip pat kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (ar teismą) dėl Automobilio grąžinimo anksčiau termino. Atsakovas priverstinai nuvežtas transporto priemones saugo iki atitinkamos institucijos (ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo) procesinio sprendimo grąžinti transporto priemonę priėmimo. Ieškovas (kaip Automobilio savininkas, niekaip nesusijęs su eismo įvykiu, kurio metu Automobilį vairavęs Sūnus policijos pareigūnų buvo sustabdytas) apskritai turėjo galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu grąžinti transporto priemonę tebevykstančio ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas nėra atsakingas už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinius sprendimus dėl transporto priemonės grąžinimo konkrečiu terminu. Po Automobilio priverstinio nuvežimo (2020-09-11) atsakovas nuolat ir sistemingai bendravo su VPK, prašydamas pateikti duomenis apie Automobilio procesinį statusą (grąžintinas, saugotinas toliau ir pan.) — tai patvirtina pridedami Atsakovo 2020-10-05; 2020-11-10 bei 2021-04-20 paklausimai VPK bei, atitinkamai, VPK 2020-10-16; 2020-11-17 bei 2020-04-30 pranešimai Atsakovui, iš kurių matyti, jog tik 2020-04-30 VPK informavo Atsakovą, jog Automobilis bus grąžintinas. Remiantis Sutarties 8.14 p. nuostatomis Atsakovas, tik gavęs atsakymą iš VPK apie priverstinai nuvežtų ir saugojamų transporto priemonių teisinius statusus imasi priemonių raginant transporto priemonių savininkus/valdytojus atsiimti transporto priemones bei atsiskaityti. Dėl šios priežasties Atsakovas, gavęs VPK 2021-04-30 pranešimą, Ieškovą bei Sūnų 2021-05-04 pranešimais informavo apie prievolę atsiimti Automobilį bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kas paneigia Ieškovo metamus kaltinimus Atsakovui pasyvumu. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, Automobilį nuspręsta grąžinti Ieškovui tik 2021-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688- 322/2020 (o to įtakoti Atsakovas ne tik negalėjo, bet ir neprivalėjo). Iki minėtos 2021-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarties Ieškovas net nebuvo įgijęs teisės atsiimti Automobilio. Atsakovas nei iš VPK, nei iš teismo ar kitos institucijos nebuvo gavęs jokių kitų duomenų, jog Automobilis yra grąžintinas anksčiau nei teismas priėmė minėtą nutartį. Minėta, jog pirmiausia pats Ieškovas, kaip Automobilio savininkas turi būti suinteresuotas rūpintis savo turtu bei domėtis, kaip nurodo, Automobilio „procesiniu statusu“ bei galimybe kaip galima greičiau atsiimti Automobilį. Deja, tačiau vietoj to, kad kreiptis į policijos įstaigą dėl informacijos pateikimo apie galimybes susigrąžinti priverstinai nuvežtą Automobilį, Ieškovas yra linkęs labiau pasikliauti Sūnaus istorijomis apie Automobilio „konfiskavimą“ ir nebesirūpinti savo turto likimu, kuomet bylos duomenys patvirtina, jog Automobilis konfiskuotas nebuvo. Be to, nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pats Sūnus — faktinis Automobilio valdytojas ir įvykio kaltininkas nuo pat Automobilio priverstinio nuvežimo nesirūpino atlyginti Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, nors tokia solidari Sūnaus pareiga kartu su Ieškovai numatyta SEAKį 33 str. 8 d. nuostatose. Skirtingai nei įrodinėja Ieškovas, teisinis santykis pagal Sutartį tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens neįgyja jokios vartojimo sutarties elementų.

Dublike nurodoma, jog sūnus paaiškino, kad Teismas automobilį konfiskavo. Nei neįsiteisėjusio, nei įsiteisėjusio nuosprendžio iš Teismo, ar kitos oficialios informacijos iš policijos įstaigos dėl automobilio Ieškovas nebuvo gavęs. Tik sužinojęs faktų dėl nekonfiskuoto automobilio iš karto ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad kuo greičiau galėtų išsiaiškinti situacijų ir priežastis dėl aikštelėje tebesaugomo automobilio bei atsiskaityti už automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, o automobilį atsiimti. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai - 2021-05-17 Atsakovui pateiktas siūlymas „Dėl ginčo sprendimo taikiu būdu“, 2021-06-10 raštas Nr. S-26. Vienintelė oficiali informacija, gauta iš policijos įstaigos apie tai, kad automobilis nėra konfiskuotas ir jį reikia atsiimti, yra į bylą pateiktas Telšių AVPK Telšių rajono policijos komisariato 2021-04-22 raštas Nr. 86-S-1920 „Dėl transporto priemonės „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmimo“. Atsakovas teikdamas jam informaciją žodžiu ir raštu apie įsiskolinimą už automobilio nuvežimą ir saugojimą, nemotyvuodamas nuolat keitė skolos dydį. Atsakovo veiksmai savavališkai manipuliuojant įsiskolinimo dydžiu yra ne kas kita, kaip apgaulingas elgesys, kuriuo siekiama nepagrįsto praturtėjimo. Ginčui nagrinėjamoje byloje aktualia Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-856/2021 pasisakyta, kad reikalaujamas priteisti 10 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą, negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu. Ieškovas nėra atsakingas už nuosprendyje teismo padarytą klaidą, kuri buvo atitaisyta tik 2021-05-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020 išsprendus klausimą dėl daiktinio įrodymo- automobilio grąžinimo Ieškovui. Ieškovas nesutinka su Atsakovo jam kildinama atsakomybe už visą automobilio saugojimo laikotarpį. Ieškovas į bylą teikia dokumentus, patvirtinančius pinigų perlaidas atsakovui. Taip pat Ieškovas pažymi, kad dėl ženkliai pablogėjusios jo sveikatos būklės, Ieškovui nustatytas neįgalumas ir paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Ieškovas prašo prie bylos prijungti šiuos faktus patvirtinančius duomenis. Ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jam paskirta 160,34 Eur netekto darbingumo pensija. Atsižvelgiant į Ieškovui paskirtos pensijos dydį, ginčo automobilio vertę, Atsakovo priskaičiuota skola prieštarauja proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Triplike nurodoma, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs policijos įstaigos veiksmus, susijusius su Automobilio priverstinio nuvežimo procedūromis. Sunkiai tikėtina ir tai, jog Sūnus, paėmęs tėvo (Ieškovo) Automobilį, po policijos pareigūnų sulaikymo ir Automobilio priverstinio nuvežimo pats neinformavo Ieškovo apie įvykį, o Ieškovas, kaip Automobilio savininkas, nepasigedo savo turto. Atsakovas viso proceso metu iki pat baudžiamojo nuosprendžio priėmimo Sūnaus atžvilgiu galėjo (ir privalėjo) domėtis savo turto likimu, dėti pastangas procesinėmis priemonėmis įgyti teisę Automobilį susigrąžinti. Ieškovui kvestionuojant Atsakovo teikiamos priverstinio saugojimo paslaugos įkainio diferencijavimą tuomet, kai prievolė mokėti už šią paslaugą kyla priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui), o kitu atveju - policijos įstaigai, pažymėtina, jog tokį paslaugos kainos diferencijavimą lemia eilė faktorių, tokių kaip priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo kiekis, nuvežamas BPK ir ANK normų pagrindu, toliau - saugojimo terminas (ikiteisminio tyrimo metu, kuomet prievolė mokėti už paslaugas kyla policijos įstaigai, transporto priemonės yra saugojamos ženkliai ilgesnį laikotarpį nei transporto priemonės, sulaikomos ANK nuostatų pagrindu, kuomet transporto priemonių savininkai iš esmės jau sekančią dieną po sulaikymo tokias transporto priemones gali atsiimti, o tai lemia, jog saugant transporto priemones ilgesnį laiko tarpą Apeliantas gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai santykinai mažesnę atitinkamos paslaugos kainą). Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 konstatavo, jog paslaugos įkainių diferencijavime nėra nieko nepagrįsto ir (ar) neteisėto. Nepaisant Ieškovo cituojamos 2021-07-08 Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-427-856/2021, paties Ieškovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog iš esmės ginčo dėl paslaugos kainos nėra. Dublike Ieškovas pripažino, jog ginčo bylos laikotarpiu Atsakovui yra sumokėjęs dalį atlyginimo už paslaugas tuo pačiu 10,00 EUR (PVM įskaitytas) paslaugos įkainiu už vieną Automobilio priverstinio saugojimo parą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 yra aiškiai konstatavęs, jog paslaugos kainos pagrįstumas yra siejamas su pareiga įrodyti paslaugos kainos atitikimą analogiškos paslaugos (t.y., priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) rinkos kainai. Sunku suvokti, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais remiantis Ieškovas nustatė Atsakovo teikiamos paslaugos kainos ekonominį nepagrįstumą, jei Ieškovas, kiek tai tiesiogiai susiję su Sutartyje nustatytais paslaugos įkainiais, net nematė viešojo pirkimo, kurio pagrindu sudaryta Sutartis sąlygų ir reikalavimų tiekėjams, neturi ir neturėjo jokių objektyvių duomenų, pvz., apie Atsakovo darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, teritorijos bei specialiosios technikos nuomos ir išlaikymo kaštus, išlaidas veiklos draudimui, apsaugai bei kt. Atsakovas viešąjį pirkimą, kurio pagrindu su VPK buvo sudaryta Sutartis, laimėjo pasiūlęs mažiausią paslaugos kainą iš visų konkrečiame pirkime dalyvavusių tiekėjų, kas reiškia, jog kitų tiekėjų siūlomos paslaugų kainos buvo didesnės nei Atsakovo, o tai būtent ir yra konkrečios paslaugos rinkos kaina, kurią nustato ne Atsakovas. Atsakovas nei iš teismo ar kitos institucijos nebuvo gavęs jokių kitų duomenų, jog Automobilis yra grąžintinas anksčiau nei teismas priėmė minėtą nutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nei Automobilio vertė, nei kitos Ieškovo nurodytos aplinkybės pačios savaime neįtakoja ir neeliminuoja Ieškovo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, juolab neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo priimti palankesnį teismo sprendimą Ieškovo atžvilgiu ar dėl to daryti kažkokių nuolaidų. Atsakovas išties yra pasirengęs suteikti Ieškovui gan ženklią nuolaidą įsiskolinimo sumai bei leisdamas susimokėti šią sumą per protingą terminą.

Trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, kad Telšių aps. VPK neginčija aplinkybės, kad 2020-09-11 nuveždamas tolimesniam saugojimui Atsakovo automobilį į aikštelę, Ieškovas veikė (suteikė paslaugą) pagal 2019-10-16 Telšių aps. VPK ir UAB „Tomadas” sudarytą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 86-ST2-87 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau-Sutartis) 8.9 punktą ir, vadovaudamasis Sutarties 9.1 punktu turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas Automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Ieškovo teisę atgauti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje. Tačiau Telšių aps. VPK nesutinka su Ieškovo nurodyta ieškinio suma, nes susidariusių išlaidų apskaičiavime Ieškovas naudoja įkainius, kurie nėra numatyti Sutartyje. Automobilio priėmimo saugoti metu Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad vienos saugojimo paros kaina 10 Eur. Tuo tarpu už 28 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties, kuria buvo grąžintas Automobilis savininkui, įsiteisėjimo (2021-05-25) iki teismo įsakymo išdavimo dienos Ieškovas išlaidas skaičiavo pagal daug didesnį 24,20 Eur (komercinį) vienos paros įkainį, kuris nustatytas UAB „Tomadas“ direktorės įsakymu. Taip pat, Telšių aps. VPK nuomone, būtų teisinga, kad skaičiuodamas žalą Ieškovas įvertintų aplinkybę, kad nei Atsakovas, nei Ieškovas, nei policijos įstaiga negavo teismo sprendimo, kuriame būtų išspręstas saugomo Automobilio grąžinimo klausimas. Tokį teismo sprendimą – 2021-¬05-06 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.1-1688-322/2020 visos kilusio teisinio ginčo šalys oficialiai gavo tik po 2021-05-25. Telšių aps. VPK nesutinka su Atsakovo A. M. atsiliepime į Ieškinį išreikšta pozicija, kad ir policijos įstaiga yra atsakinga dėl susidariusios situacijos, nes savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų dėl Automobilio grąžinimo savininkui, t. y. neinformavo Atsakovo, kad automobilis nebuvo konfiskuotas ir jis gali jį pasiimti iš saugojimo aikštelės. Pažymėtina, kad Telšių aps. VPK iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų negavo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, todėl Telšių aps. VPK negalėjo žinoti apie teismo padarytą klaidą. Šis teismo padarytos klaidos faktas, kai nebuvo išspręstas klausimas dėl įvykio metu paimto ir UAB „Tomadas“ saugomo automobilio, Telšių aps. VPK tapo žinomas 2021 m. balandžio mėnesį, kai buvo atliekama Ieškovo automobilių saugojimo aikštelėje esančių policijos įstaigos iniciatyva sulaikytų transporto priemonių saugojimo terminų kontrolė. Policijos įstaigai ėmus aiškintis, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl Automobilio (konfiskavimas ar grąžinimas savininkui), paaiškėjo, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra pasisakęs dėl Automobilio grąžinimo savininkui. Ši klaida buvo ištaisyta 2021 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi, kuri Telšių aps. VPK gauta 2021-05-31. Todėl anksčiau Telšių aps. VPK ir negalėjo informuoti Atsakovo, kad jam priklausantis Automobilis nekonfiskuotinas ir jis turi atsiimti jį iš UAB „Tornadas“ saugojimo aikštelės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 590 Eur sumos, kadangi tokią sumą gavo iš atsakovo A. M.. Prašo priteisti 2747,60 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nėra dalyvaujantys asmenys bylose, todėl nuolat užsiklausia policijos, ar dar reikia saugoti transporto priemones. Teismo nutartį gavo gegužės gale. Didesnį įkainį skaičiavo nuo 2021-05-25, po nutarties įsiteisėjimo. Sužinojo, kada į eilinį paklausimą balandžio gale policija pranešė, kad automobilis bus grąžintas. Tada 2021-05-04 pranešimu kreipėsi į atsakovą.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad 2020-10-08 nuosprendį gavo paštu. Galvojo, kad teismas automobilį konfiskavo ir kad reiks mokėti 1099 Eur. Po nuosprendžio įsiteisėjimo nieko negavo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad sūnus nuosprendį rodė, jis nuosprendį skaitė, bet nesuprato. Ieškovei sumokėjo 590 Eur už saugojimą, iki 2020-10-08, sumokėjo 2021 metais. Būtų nuvažiavęs ir pasiėmęs automobilį, už aikštelę būtų sumokėjęs iš karto po nuosprendžio.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 15), sutarties pakeitimą dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo (b. l. 20-21), 2021-05-06 nutartį (b. l. 22-23), VĮ Regitra duomenis (b. l. 24), pašto duomenis (b. l. 19, 25-26). Byloje Nr. e2-18263-1116/2021 ieškovė be jau nurodytų dokumentų pateikė transporto priemonių priverstinio nuvežimo sutartį su pakeitimu, ieškovės įsakymą dėl saugojimo įkainių, transporto priemonės aprašą, paklausimus policijai dėl automobilio ir atsakymus, pranešimus atsakovams.

Atsakovas A. M. pateikė policijos 2021-04-22 raštą (b. l. 34-35, 72-73), ieškovės pranešimą (b. l. 37, 74), VGTPT raštą (b. l. 38, 75), susirašinėjimą (b. l. 39-40, 44-50, 76-77, 81-87), nutartį (b. l. 41-43, 78-80), nuosprendį (b. l. 51-54, 88-91), pinigų perlaidos dokumentus (b. l. 55, 56, 92, 93), prašymą teismui ir atsakymą (b. l. 114, 115), liudytojo apklausos protokolą (b. l. 116-117), duomenis apie nutarties įteikimą (b. l. 118-121), raštą policijai ir atsakymą (b. l. 122-124). Byloje Nr. e2-18263-1116/2021 atsakovas be jau nurodytų dokumentų pateikė duomenis apie pirkimo sutarčių paiešką, duomenis apie darbingumo lygį ir pensiją.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019-10-16 su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo. 2020-09-11 buvo surašytas transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 15), iš kurio matyti, kad buvo nuvežtas automobilis VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini), jį apžiūrint ir nuvežant dalyvavo atsakovas A. M.. 2020-10-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1688-322/2020 buvo nuspręsta ginčo automobilio nekonfiskuoti, to nenurodant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (b. l. 51-54). 2021-05-06 nutartimi nurodytoje byloje išspręstas daiktinio įrodymo klausimas, pašalinant dėl nuosprendžio kylančias abejones, ir nutarta grąžinti ginčo automobilį atsakovui A. M. (b. l. 42-43). Ginčo automobilio savininkas yra atsakovas A. M. (b. l. 24), jo valdytojas sulaikymo metu buvo atsakovas A. M..

Kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 str. 1 d.). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 str. 8 d.).

Iš 2020-10-08 nuosprendžio nustatyta, kad atsakovas A. M. buvo pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę neblaivus, taigi, transporto priemonė buvo pagrįstai sulaikyta ir priverstinai nuvežta saugojimui. Atitinkamai vadovaujantis SEAKĮ 33 str. 8 d. atsakovams kilo pareiga atlyginti ieškovei automobilio saugojimo išlaidas, ko atsakovai iš esmės neginčija. Tačiau kyla klausimas, kokia apimtimi šios išlaidos turėtų būti atlygintos.

Atsakovai nurodė, jog nežinojo, kad automobilis nebuvo konfiskuotas. Kaip matyti iš 2020-10-08 nuosprendžio, jis yra surašytas ydingai, kadangi jo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad ginčo automobilis nekonfiskuotinas, tačiau tai nėra nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taigi, tokio turinio nuosprendis turėjo įtakos tam, kad ginčo automobilis liko saugomas ieškovės aikštelėje ilgą laiką, atsakovams tuo nesidomint, iki kol buvo pastebėtas nuosprendžio netikslumas ir priimta jį patikslinanti 2021-05-06 nutartis. Tikėtina, jog nuosprendžiu ginčo klausimą išsprendus iš karto, atsakovas A. M. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl automobilio atsiėmimo arba teisių į jį atsisakymo, dėl ko formaliai būtų susidariusi mažesnė jo saugojimo išlaidų suma. Pažymėtina, kad darant tokias išvadas nėra sprendžiama dėl jokių trečiųjų asmenų, neįtrauktų šioje byloje teisių bei pareigų, atsakomybės prieš byloje dalyvaujančius asmenis, o tik konstatuojama faktinė situacija.

Kita vertus, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR Baudžiamojo proceso kodekso 346 str. 1 d.). Taigi, jo vykdymu turi būti suinteresuoti ne tik teismas, bet ir asmenys, dėl kurių jis priimtas ar su kurių teisėmis bei pareigomis jis yra susijęs.

Taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą vertintina, kad nagrinėjamo ginčo atveju abu atsakovai taip pat turėjo tinkamai išsiaiškinti, koks teismo sprendimas buvo priimtas, jei teismo sprendimas jiems buvo neaiškus. Abu atsakovai neabejotinai žinojo apie ginčo automobilio sulaikymą, kas matyti iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto dėl atsakovo A. M. ir iš liudytojo apklausos protokolo (b. l. 116-117) dėl atsakovo A. M.. Kadangi atsakovui A. M. buvo iškelta baudžiamoji byla, atsakovai žinojo apie tai, jog byla bus nagrinėjama teisme, kas ir įvyko, bei kad bus priimtas teismo nuosprendis, kuriuo savaime suprantama bus sprendžiama ir dėl ginčo automobilio, kadangi jis nebuvo grąžintas. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nenurodyta, kad ginčo automobilis nekonfiskuotas, tačiau taip pat akivaizdu, jog nėra nurodyta ir to, kad automobilis konfiskuotas, kaip teigia supratę abu atsakovai. Priešingai, iš motyvuojamosios dalies matyti, kad aiškiai kalbama apie tai, jog iš A. M. išieškotina tik ginčo automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o automobilis nekonfiskuotinas. Toks nuosprendžio turinys iš principo savo turiniu yra aiškus. Todėl tuo atveju, jei atsakovai nuosprendžio turinio visgi nesuprato, jie galėjo ir, atidžiai bei rūpestingai rūpindamiesi savo teisėmis bei pareigomis, privalėjo kreiptis į teismą dėl tokio neaiškumo. Tokiu būdu atsakovams nedelsiant ėmusis tokių veiksmų šis nuosprendžio neaiškumas būtų buvęs ištaisytas, tikėtinai netgi nuosprendžio įsiteisėjimo laikotarpiu (BPK 308¹ str.), dėl ko jokių papildomų automobilio saugojimo išlaidų nebūtų kilę. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad 2020-10-08 nuosprendį gavo paštu, o atsakovas A. M. nurodė, kad sūnus nuosprendį rodė, atsakovas nuosprendį skaitė, bet nesuprato. Taigi, atsakovai nuosprendį gavo, nurodo nesupratę jo turinio, tačiau dėl to nesiėmė veiksmų. Pažymėtina, kad iš nuosprendžio matyti, jog atsakovą A. M. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas, todėl šis atsakovas galėjo kreiptis ir į savo advokatą dėl nuosprendžio išaiškinimo, nors būtų užtekę su tokiu klausimu tiesiog kreiptis į teismą. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas A. M., vadovaujantis BPK 312 str. 4 d., netgi būtų turėjęs teisę apskųsti nuosprendį ginčo automobilio konfiskavimo atveju, dėl konfiskacijos, taigi, ir gauti informaciją dėl teismo nuosprendžio, teikti prašymą dėl nuosprendžio paaiškinimo ar patikslinimo, jei jis buvo neaiškus. Taigi, ginčo atveju nėra pagrindo laikyti, jog atsakovai savo neveikimu neprisidėjo dėl ginčo automobilio saugojimo ilgesnį laiką, nei tai galimai buvo būtina.

Ieškovė nurodė, kad apie tai, jog automobilis grąžintinas, sužinojo tik 2020 m. balandžio pabaigoje, kai tokią informaciją gavo iš trečiojo asmens, policijos įstaigos. Pastebėtina, kad iš ieškovės pateiktų užklausimų policijai matyti, jog užklausimų 8 stulpelyje policijos turėtų būti nurodoma, ar transporto priemonė yra grąžintina. Jei policijos atsakyme tokios nuorodos nėra, manytina, kad tai reiškia, jog transporto priemonės statusas nepasikeitė ir ji turi būti saugoma toliau. Iš pateiktų užklausimų matyti, kad į 2021-04-20 užklausimą pateiktame 2021-04-30 atsakyme nurodyta, jog ginčo automobilis grąžintinas. Tačiau ieškovė iki tol atliko dar du užklausimus 2020-10-05 ir 2020-11-10, į kuriuos atitinkamai 2020-10-16 ir 2020-11-17 gavo atsakymus apie tai, jog yra priimtas 2020-10-08 nuosprendis, kuriuo ginčo automobilis konfiskuotas. Taigi, nors policijos pateikta informacija ir nebuvo teisinga (dėl konfiskacijos), tačiau jau 2020-10-16 ieškovė turėjo informaciją apie tai, kad dėl ginčo automobilio yra priimtas teismo sprendimas, vadinasi, buvo galima reikšti pretenzijas atsakovams dėl automobilio, net jei jis ir būtų klaidingai laikomas konfiskuotu, nuvežimo ir saugojimo išlaidų apmokėjimo, taip pat aktyviai domėtis, kodėl nevyksta automobilio konfiskacijos procesas. Tokiu būdu neabejotinai žymiai anksčiau būtų išaiškėję nuosprendžio neaiškumai, o atsakovai informuoti apie jų pareigą apmokėti automobilio saugojimo išlaidas, ką, pasak atsakovo A. M., galimai būtų atlikę. Ieškovė, kaip tokio pobūdžio kasdienę veiklą vykdanti profesionalė, taip pat turėjo žinoti, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 313 str. 2 d.), kas reiškia, jog teismo nuosprendis 2020-10-29 jau turėjo būti įsiteisėjęs ir vienaip ar kitaip vykdytinas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog nuo 2020-11-17 iki 2021-04-20 buvo atlikusi kitų užklausimų, nors tai atlikus situacija dėl ginčo automobilio galėjo paaiškėti anksčiau. Taigi, ieškovė iš esmės irgi neatliko visų aktyvių ir logiškų tokioje situacijoje veiksmų, dėl kurių automobilis galimai būtų buvęs saugomas ženkliai trumpiau.

Dėl ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo buvo apskaičiuota iš viso 3337,60 Eur skola. Ši suma yra tikrai didelė, turint omenyje, kad automobilis yra labai senas (pagamintas 1999 metais). Sprendžiant iš 2020-09-11 transporto priemonės aprašo, atsakovo A. M. nurodytų aplinkybių posėdžio metu, automobilis yra apgadintas, tikėtinai yra prastos būklės, daugiau nei metus nebuvo eksploatuojamas, o jo reali vertė tikrai gali būti mažesnė, nei buvo nurodyta teismo nuosprendyje.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Iš atsakovų priteisus visą ieškovės prašomą automobilio saugojimo sumą, kuri kelis kartus viršija automobilio vertę, atsakovams neabejotinai kiltų sunkių finansinių pasekmių. Be to, prievolė apmokėti automobilio saugojimo išlaidas kyla pagal įstatymą, o automobilio saugojimo įkainių dydį įtakoti atsakovai neturi galimybės, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir policijos įstaigos.

Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Dėl saugojimo paslaugų kainos dydžio vertintina, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis savo esme rinkos kainas atitinka, kadangi tokios sutartys paprastai sudaromos viešojo pirkimo būdu, su pigiausias paslaugas pasiūliusiu asmeniu. Tačiau tai savaime nereiškia, kad transporto priemonę saugojant ilgą laiką, tokia pasauga netaptų nepagrįstai per brangia. Kadangi kasacinis teismas nurodo, jog kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, turi būti atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principus, taip pat į tai, kad transporto priemonės savininkui priteisiant saugojimo išlaidas nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, nagrinėjamu atveju visos reikalaujamos sumos priteisimas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos nėra galimas, nes būtų neteisingas bei neproporcingas.

Kadangi ginčo automobilis buvo paimtas 2020-09-11, o teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020-10-29, iki šios datos pagrįstai galima skaičiuoti 100 Eur mokestį už nuvežimą ir 480 Eur už automobilio saugojimą iki 2020-10-28, iš viso 580 Eur. Atsakovas A. M. ieškovei yra sumokėjęs 590 Eur. Su tinkama rezoliucine dalimi surašyto nuosprendžio įsiteisėjimo atveju, 2020-10-29 nuvykęs atsiimti savo automobilio, priklausomai nuo atvykimo laiko, atsakovas A. M. galėjo būti laikomas skolingu už automobilio saugojimą 580 Eur (atvykus ieškovės darbo valandų pradžioje) arba 590 Eur (atvykus dienos eigoje ar pabaigoje). Būtent visa susiklosčiusia klaidinga situacija šis atsakovas ir motyvavo savo sutikimą su dalimi ieškinio, ką patvirtino ir 590 Eur sumos sumokėjimu.

Pagal SEAKĮ 33 str. 8 d. išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Kadangi solidarioji prievolė nustatyta kreditoriaus naudai, tai, pasinaudodamas savo nuožiūra laisvai disponuoti suteiktomis teisėmis, kreditorius gali jos atsisakyti, bet ne teismas jos netaikyti be rimtų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-142/2006). Taigi, esant rimtiems motyvams skolininkų prievolės gali būti nelaikomos solidariomis.

Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad atsakovas A. M. nuosprendžiu pripažintas nežinojęs, jog atsakovas A. M. paėmė ginčo automobilį neblaivus. Todėl iš esmės nėra jo kaltės dėl to, kad jo sūnus automobilį vairavo neblaivus, dėl ko automobilis ir pateko į saugojimo aikštelę. Atsakovas A. M. taip pat nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaip proceso dalyvis, neturėjo šioje byloje jam atstovaujančio teisininko. Iš to, kad atsakovas A. M. sumokėjo 590 Eur sumą ieškovei matyti, kad iš principo šis atsakovas nevengia savo prievolių ieškovei. Kaip jau minėta, visa situacija susiklostė dėl įvairių faktorių, tiek dėl nuosprendžio turinio neišsamumo, tiek dėl atsakovų neveikimo ir ieškovės nepakankamo veikimo, dėl ko šis atsakovas nėra vienareikšmiškai atsakingas už visą automobilio saugojimo laikotarpį. Atsakovas taip pat pateikė duomenų apie savo sveikatos būklę ir nedideles pajamas, dėl ko solidarios prievolės taikymas, taip pat ir dėl visų jau nurodytų kitų aplinkybių reikštų nepriimtinų ir sunkių pasekmių šiam atsakovui atsiradimą. Nagrinėjamu atveju CK 6.251 str. 2 d. numatytas nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimas taikytinas būtent tokia apimtimi, pripažįstant, jog sumokėjus 590 Eur sumą atsakovo prievolė ieškovei pasibaigė. Tai taip pat būtų teisinga ir sąžininga atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir kasacinio teismo įpareigojimą be kita ko atsižvelgti ir į teisingumo bei proporcingumo principus, įvertinti, ar tokį atlyginimą priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta. Be to, dar išlieka antro atsakovo atsakomybė ieškovei.

Dėl atsakovo A. M. prievolės ieškovei pastebėtina, kad ieškovės likęs byloje reikalavimas sudaro 2747,60 Eur. Tai taip pat yra labai didelė suma, vertinant jau nurodytas bylos aplinkybes, automobilio amžių ir galimą jo vertę, tai, kad tokią likusią reikalaujamą sumą priteisus šiam atsakovui irgi kiltų neabejotinai nepriimtinos ir sunkios pasekmės. Dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir atsakovo A. M. atveju, šis atsakovas taip pat nėra vienareikšmiškai atsakingas už visą automobilio saugojimo laikotarpį. Be abejo, jam, kaip asmeniui, kuris buvo teisiamas, kuriam buvo siunčiamas nuosprendis, kuris turėjo advokatą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, galėtų būti priskirta didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga. Taigi, jei atsakovas būtų ėmęsis visų protingų veiksmų, situacija su ginčo automobilio statusu būtų paaiškėjusi žymiai greičiau, galbūt per nuosprendžio įsiteisėjimo laikotarpį, galbūt per 1-2 mėnesius po to. Ginčo automobilio saugojimo kaina per vieną mėnesį sudarė, priklausomai nuo mėnesio dienų skaičiaus, apie 300 Eur. Taigi, saugojimo kaina antru paminėtu atveju papildomai galėjo atsieiti 300-600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. M. nedelsiant 590 Eur sumos nesumokėjo, o atsakovas A. M. nesumokėjo nieko, gali būti, kad atsiskaitymo su ieškove laikas būtų užtrukęs ir dėl galimybių atsiskaityti iš karto neturėjimo. Bet kuriuo atveju tai yra tik tikimybės, prie kurių prisirišti nustatant tikslią priteistiną sumą nėra tvirto pagrindo. Todėl tokią sumą nustatant atsižvelgtina į CK 6.251 str. 2 d. numatytą nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo taisyklę, taip pat į kasacinio teismo nurodytą prievolę įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, priteistino atlygio už saugojimą atitikimą teisingumo ir proporcingumo principams, įvertinti, ar priteisus didelį atlygį transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta.

Taip pat pastebėtina, kad iš atsakovo A. M. ir ieškovės komunikavimo matyti, kad ieškovės nurodoma sumokėti suma gana ženkliai kaitaliojosi, buvo nurodomi ir 4708,60 Eur (2021-05-04)(b. l. 37), 2800,00 Eur ir 3600,00 Eur (2021-06-07)(b. l. 46-47), o teismui pateiktas prašymas priteisti 3337,60 Eur. Sutiktina, kad ieškovė turi tam tikrų sąnaudų dėl automobilių saugojimo. Tačiau iš tokio pozicijų kaitaliojimo matyti, kad iš principo ieškovės sąnaudos nėra tokios, jog ieškovei priteistino atlygio už ginčo automobilio saugojimą negalima būtų sumažinti. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad dėl ginčo automobilio saugojimo ji negavo kitų galimų pajamų, pvz., kad jos saugojimo aikštelė, kurioje stovi ginčo automobilis, yra visiškai užpildyta, dėl ko ieškovė negalėjo ginčo automobilio vietoje laikyti kito automobilio, kuris realiai būtų buvęs, ir dėl to negavo tam tikrų pajamų. Pažymėtina ir kad automobilių saugojimo įkainis 10 Eur per parą vis dėlto yra gana didelis ir, kaip minėta, vertinant ilgalaikio saugojimo perspektyvoje gali būti laikomas per dideliu.

Taip pat pastebėtina, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį nėra nustatyta 24,20 Eur paros saugojimo įkainio. Tuo tarpu vadovaujantis šiuo įkainiu ieškovė apskaičiavo net 677,60 Eur sumą vietoj 280,00 Eur. Kilus teisiniam ir teisminiam ginčui vertintina, kad negalima traktuoti, jog atsakovai sąmoningai nesiekė atsiimti ginčo automobilio ir taikyti komercinį automobilio saugojimo įkainį, nenumatytą sutartyje su trečiuoju asmeniu. Vertinant apskritai, tokios priverstinai paimtų transporto priemonių saugojimo sumos taip pat gali atrodyti ir kaip siekis per daug paprastai praturtėti svetimų asmenų sąskaita.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes vertintina, kad teisinga ir proporcinga, nesukelsianti per daug sunkių pasekmių atsakovui suma nagrinėjamoje situacijoje būtų 900,00 Eur.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

Atsakovas A. M. savo ieškiniu reikalavo įpareigoti UAB „Tomadas“ grąžinti transporto priemonę „VW SHARAN“ savininkui A. M., taip pat pripažinti 4708,60 Eur įskaitant PVM skolą, priskaičiuotą A. M. už priverstinį transporto priemonės „VW SHARAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, nepagrįsta.

Kadangi ieškovės reikalavimas pagal jos ieškinį jau išspręstas, laikytina, kad atsakovo reikalavimas dėl 4708,60 Eur sumos pripažinimo nepagrįsta, dalį sumos pačiam atsakovui padengus ir taip pripažinus, yra patenkintas iš dalies.

Išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 str. 8 d.). Kadangi jau pripažinta, kad atsakovas A. M. savo prievolę ieškovei yra įvykdęs, o jo prievolė atskirta nuo atsakovo A. M. prievolės, taip pat siekiant galutinai išspręsti ginčą ir kad automobilis nebūtų be reikalo toliau laikomas ieškovės aikštelėje, yra pagrindas įpareigoti ieškovę grąžinti transporto priemonę atsakovui.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos atsakovui sudaro 376,47 Eur. Atsakovas už savo ieškinį sumokėjo 13,20 Eur žyminio mokesčio (pagal ieškinio reikalavimą mokėtina suma 12,50 Eur).

Ieškovė prašė priteisti 3337,60 Eur, vienas atsakovas sumokėjo 590,00 Eur, o iš kito atsakovo priteistina 900,00 Eur suma, laikytina, kad buvo patenkintas 1490,00 Eur sumos reikalavimas, t.y. 45 proc. ieškinio reikalavimų. Kadangi šalių ieškiniai iš principo dubliavosi vienas su kitu, laikytina, kad atsakovo A. M. ieškinys irgi tenkintas iš dalies, dėl automobilio grąžinimo ir dalinai dėl ieškovės reikalautos sumos pripažinimo nepagrįsta, todėl laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 55 proc. apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų priteistina 33,75 Eur žyminio mokesčio, iš vieno 16,87 Eur, iš kito 16,88 Eur. Atsakovui priteistina 6,88 Eur žyminio mokesčio iš ieškovės. Šalims priteistinas žyminis mokestis įskaitytinas tarpusavyje. Iš ieškovės taip pat priteistina 207,06 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje susidarė 16,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 9,21 Eur pašto išlaidų, iš atsakovų 7,54 Eur, iš atsakovo A. M. tai sudarytų 3,77 Eur, iš atsakovo A. M. – 1,89 Eur, kadangi jis iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovų dydžiai neviršija valstybės nustatyto dydžio, todėl nepriteistini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, iš atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynių šimtų Eur) skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,87 Eur (šešiolika Eur 87 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“ iš atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur (dešimt Eur) žyminio mokesčio.

Pripažinti, kad atsakovas A. M. prievolę atsiskaityti dėl automobilio VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo ieškovei UAB „Tomadas“ yra įvykdęs.

Įpareigoti ieškovę UAB „Tomadas“ grąžinti automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. M..

Priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“ 207,06 Eur (du šimtus septynis Eur 6 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“ 9,21 Eur (devynis Eur 21 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.