Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo J. N. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo: kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pateikiant klausimą, ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bendros sistemos 168 straipsnio a punktą, siejamą su mokesčių neutralumo principu, reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui (pardavėjui) tiekiant prekes kitam apmokestinamajam asmeniui (pirkėjui) atsisakoma suteikti pardavėjui teisę nemokėti pardavimo PVM po to, kai su pardavimo PVM sutampantį pirkimo PVM jau sumokėjo pirkėjas, ir pirkėjui atsisakyta suteikti teisę atskaityti pirkimo PVM; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą dėl Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinio ieškinio iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neištaisė teisės taikymo klaidos, kurią galėjo padaryti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – antrą kartą valstybei priteisė PVM iš UAB „BA“ ir J. N., kai šis mokestis kitoje byloje jau buvo priteistas iš UAB „R“ ir R. Š. subsidiariai. Kadangi UAB „BA“, vykdydama ekonominę veiklą (alaus prekybą), sudarė sandorius su UAB „R“, o pastaroji ir R. Š. subsidiariai atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą (sumokėjo PVM), J. N. (arba UAB „BA“), taikant PVM neutralumo principą, turi būti užtikrinta teisė į PVM atskaitą, taip išvengiant dvigubo apmokestinimo ir perteklinio PVM sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2023 m. spalio 24 d. nutartyje galėjo padaryti ESTT praktikos dėl PVM atskaitos ir šio mokesčio neutralumo principo taikymo aiškinimo klaidų.