Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Vitai Padriezaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamajai Z. J., gynėjai advokatei V. N., nukentėjusiajai A. D., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, vertėjoms Violetai Dobrovolskienei, J. E., nedalyvaujant nukentėjusiajam A. D. bei civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)Kelmės rajone, lietuvė, LR pilietė, išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini)vadybininke, ištekėjusi, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., o būtent:

2011 m. lapkričio 28 d., apie 17.00 val., Kaune, Baltų pr., vairuodama automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama pirma eismo juosta nuo Žemaičių pl. link Šilainių pr. ties namu Nr. 54 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į matomumą ir artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją iš kairės pusės pagal transporto priemonės judėjimo kryptį gatvę bebaigiantį pereiti pėsčiąjį A. D., kurį pirmoje važiavimo krypties eismo juostoje partrenkė ir mirtinai sužalojo.

Pareikštas nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civilinis ieškinys 257490,04 litų sumai (t. 1, b. l. 65-69).

Kaltinamoji Z. J. dėl šios veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Kaltinamoji Z. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad važiavo tamsiu paros metu automobiliu „RENAULT Clio“ Baltų pr. Prie pėsčiųjų perėjos, jos įsitikinimu, žmonių nebuvo, jokių pėsčiųjų nematė. 20 metų vairuoja automobilį, jokių nuobaudų neturi. Negali pasakyti, kuriuo metu įvyko susidūrimas. Mašinos nestabdė, nematė prasmės sustoti tuščioje perėjoje. Važiavo pirmąja eismo juosta. Nei prieš ją, nei kitoje juostoje automobilių mašinų. Matė kelio ženklą, kad pėsčiųjų perėja, pėsčiųjų nebuvo. Kaip atsidūrė pėsčiasis - negali pasakyti, buvo tamsus paros metas. Pėsčiasis neturėjo jokių atšvaitų, jo drabužiai buvo tamsūs. Po įvykio pamatė ant stiklo tamsią dėmę ir suprato, kad kažkas įvyko. Priešais buvo autobusų sustojimas, pavažiavo toliau, staigiai išbėgo iš mašinos, nubėgo prie žmogaus – jis gulėjo kniūbsčias į bortelį. Atvertė, jis neragavo. Pati iškvietė greitąją. Kažkoks vyriškis jai padėjo, atnešė kelio įspėjamąjį ženklą. Aplinkiniai sakė, kad žmogų ji nutrenkė už perėjos. Nesutinka atlyginti ieškinį. Šioje situacijoje ji negalėjo pakeisti įvykio. Nėra jos teisinės kaltės. Greitis ten mažiausias 50 km/h, leidžiama iki 70 km/h. Ji galėjo važiuoti 52-55 km/h. Kai pajuto smūgį, spaudė stabdžius. Pati buvo šoke. Tai didelė nelaimė abiems pusėms. Rašė pasiaiškinimą, bet tuo metu nebuvo visiškai pilnos sąmonės.

Nukentėjusioji A. D. parodė, kad žuvusysis buvo jos vyras. Kas vakarą jis eidavo parnešti pieno. Kelią ji žino, tik tikslaus adreso - ne. Jam reikėdavo pereiti perėją, po to eiti tiesiai ir į kairę. Užtrukdavo nuo 40 min. iki valandos. Stengdavosi nueiti 17.00 val., grįždavo paprastai 17.20 val. ar 17.30 val. Vyrui buvo 71 metai. Jis neturėjo jokių sveikatos problemų ir jo regėjimas buvo geras. Su kaltinamąja nekalbėjo. Ji skambino, bet nei ji, nei jos sūnus negalėjo kalbėti. Apie jokią pagalbą negirdėjo. Vyras visada eidavo per perėją. Tą jai sakė vyras. Tai buvo artimiausias kelias. Jei eitų kitu keliu, reikėtų eiti ratu. Šviesoforo ten nėra. Ratu einant šviesoforo taip pat nėra. Apšvietimas toje gatvėje tik iš vienos lempos pusės - normalus, pakankamas. Vyras jautėsi saugus, ten vaikščiodamas. 14 metų tuo keliu vaikščiojo. Kad jos vyras ėjo perėja, ji tikslai žino, jis visada taip ėjo. Ji to nematė, bet vyras jai sakė. Ir sūnui tokį kelią rodęs. Draudimą gavo, apmokėjo laidotuves, dar gavo po 4000 litų jai bei sūnui. Jos sūnus sergantis, gyvena kartu su ja, nevedęs tik 40 % darbingas, tenka pirkti daug vaistų. Po vyro mirties pasikeitė jos finansinė padėtis. Reiškia civilinį ieškinį, advokatė pasisakys apie jį.

Liudytoja R. K. parodė, kad A. D. pirmadieniais ateidavo pas ją pieno apie 17.00-17.30 val. Paties įvykio nematė. Girdėjo, kad jis žuvo. Į įvykio vietą žiūrėti nėjo. Iki jos prieiti per pievą yra nemažai takelių, vienas takelis eina pro mašinų aikštelę, kaip jai atrodo, toliau nuo perėjos. Jos namas yra arčiau aikštelės ir toliau nuo perėjos.

Ekspertas V. M. parodė, kad jo duota išvada po posėdžio nesiskiria. Įvykio vietoje nebuvo jokių duomenų pagal kuriuos galima apskaičiuoti greitį .Pati vairuotoja nurodo, kad važiavo 50 km/h greičiu, toks ir nurodytas, kaip tikėtinas. Jei pasikeistų greitis iki 70 km/h, tuomet pasikeistų nubloškimo atstumas bei automobilio sugadinimai būtų kitokie. Jie būtų arčiau stogo. Sugadinimą lemia ne tik greitis. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nukentėjusysis atsitrenkė galva. Kur tiksliai buvo patrenktas pėsčiasis - įvykio vietoje duomenų neužfiksuota. Neįsivaizduoja, ar pėsčiasis galėjo eiti važiuojamąja dalimi. Partrenkimo metu pėsčiasis buvo einančio pozoje, pasisukęs dešiniu šonu, ėjo iš kairės į dešinę. Pagal apskaičiavimus žuvusysis buvo partrenktas per perėjos vidurį, perėjos zonoje, arba 4 metrai iki perėjos vidurio. Kelio ruožas buvo neapšviestas.

Ekspertė S. B. parodė, kad palaiko savo duotą išvadą. Pagrindiniai žuvusiojo sužalojimai yra galvoje. Vienas kontaktas dešinėje pusėje, kitas - pakaušio kairėje pusėje. Pakaušio kaire puse atsitrenkta į bortelį. Negalima pasakyti, nuo kurio smūgio kilo galvos smegenų sužalojimai. Šonkauliai lūžę nuo kritimo, kritus nuo automobilio. Pirminį sąlytį su automobiliu rodo sužalojimai, esantys kojose. Sužalojimai dominuoja dešinėje pusėje, pirminis smūgis iš dešinės kūno pusės, kairei kojai krypstant per kelią, į vidinę pusę plyšta išorinis kelio raištis. Žuvusysis vairuotojos atžvilgiu ėjo iš kairės į dešinę. Buvo vertikalioje padėtyje, žingsnio padėtyje, pilnai rėmėsi kaire koja, jau buvo įėjęs į perėją. Pėsčiasis ėjo skersai per gatvę, ne įstrižai, ne išilgai, grynai skersai ir jam atsitrenkė į dešinį šoną. Šiuo atveju nebuvo slydimo žymių, kodėl – sunku pasakyti, ne visada būna. Visi kiti sužalojimai rodo, kad pėsčiasis buvo vertikalioje padėtyje.

Ekspertas Januš Rybalko parodė, kad nukentėjusiojo galvoje užsifiksavę sužalojimai, kurie gali būti paaiškinti 2 trauminiais poveikiais – į dešinę sritį ir į galvos sritį - į pakaušio kairę pusę, kur buvo nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštuose audiniuose. Pirmas sužalojimas kontaktuojant su automobilio dešinės pusės priekiniu statramsčiu, jis įvyko pirmiau, o antras sužalojimas nukentėjusiajam nugriuvus ir kontaktuojant su kelio danga. Apie pėsčiojo judėjimo kryptį – tai ne jo kompetencija, pasirašė bendrą išvadą. Pagal sužalojimą padarė išvadą, kad žmogus ėjo, buvo vertikalioje padėtyje. Nežino, kaip ėjo nukentėjusysis. Vairuotojo atžvilgiu ėjo iš kairės. Galėjo eiti per perėją vairuotojui iš kairės. Kojos dešinėje pusėje nustatytas audeklo pažeidimas, kuris būdingas kontaktui su automobiliu. Sudaužyti nukentėjusysis galėjo bet kuria kūno dalimi – nuo kaklo iki kojų. Asmuo buvo apsirengęs, įvyko įspaustinis automobilio stiklo sužalojimas. Gali ir nebūti sužalojimo, jei žmogus apsirengęs. Stiklas nesudaužytas, jis įspaustas. Pagal kraujo pėdsakus ant bordiūro, padaryta kraujuojančiam objektui judant ore. Pagal padarytus sužalojimus sprendžia, kad žuvusysis turėjo eiti per gatvę, o ne šalia bortelio.

Ekspertas P. P. parodė, kad mediciniškai negali pasakyti, koks žuvusiojo traumos mechanizmas, ne nepilnai ištirta. Skrodimas nedarytas. Rėmėsi S. B. išvada ir ekspertizės aktu. Trūksta duomenų, kurių nėra ir jau nebebus. Negalima teigti, kad žuvusysis stovėjo ant kairės kojos. Kai nėra žymių batuose, skaitosi, kad kojos ore. Tikėtina, kad žuvusysis bėgo. Jei kojose užpakaliniame paviršiuje nėra sužalojimų, tada nukentėjusysis bėgo. Jei bėgo, tai buvo dešine puse į automobilį. Ar gavo smūgį iš nugaros, atsakyti negali, nes netirtos kojos. Nepilnai, nekokybiškai ištirtas lavonas, neatlikti pjūviai užpakalinėse kojų pusėse. Neatmeta galimybės, kad vairuotoja galėjo užvažiuoti iš nugaros pusės. Dešimt metų dirba ekspertu. Vertina, kad buvo du smūgiai. Pakaušio kairė pusė kietu buku daiktu - gali būti bortelis ar stiklas. Antras smūgis problematiškas - gali būti briauna: tiek statramstis, tiek bortelio kampas. Laiko, kad buvo 2 poveikiai į galvą, nors kiti ekspertai laiko, kad vienas. Jei veidu liestų stiklą, būtų pjautinės žaizdos, o yra tik nubrozdinimas. Pagal aprašymą su stiklu kontakto nebuvo. Griūnant ant lygaus paviršiaus du šonkauliai nelūžtų, lūžtų daugiau. Neaišku, ar tai tiesioginio lūžio pobūdis. Tiesioginis smūgis į atsikišusį daiktą - gali būti ir statramstis.

Specialistas Valentinas Mitunevičius parodė, kad atliktos kompleksinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad kontakto metu pėsčiasis buvo partrenktas ir kontaktavo dešine puse. Atlikdamas tyrimą nustatė, kad galimos dvi versijos - ėjo iš kairės į dešinę automobilio atžvilgiu ir partrenkimo metu buvo pasisukęs dešiniu šonu link automobilio ir ėjo skersai gatvės, ėjo per gatvę. Antra versija – priekiu pasisukęs link artėjančio automobilio, ėjo šaligatviu keletą neatsargių žingsnių, įžengė į važiuojamąją dalį, pasisuko link kelkraščio ir buvo partrenktas. Tyrė abi versijas. Tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimo vieta 7 metrai iki pėsčiųjų perėjos ir maždaug 90 cm nuo važiuojamosios dalies krašto. Nustatyta, kad vairuotojos greitis pėsčiųjų perėjoje partrenkimo metu buvo nuo 53 iki 60 km/h, apskaičiavimas detalizuotas. Po partrenkimo greitis nedidėjo. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą, tai ten maksimalus leistinas greitis – 70 km/h. Greitis neviršytas. Pėsčiasis pagal turimą medžiagą skiriamųjų ženklų neturėjo. Negalima sakyti, kad greitis buvo nepriimtinas.

Negali objektyviai nustatyti pėsčiojo judėjimo trajektorijos. Pėsčiasis ėjo iš kairės į dešinę, tai yra viena situacija. Ėjimas užtruko pakankamai ilgą laiką, nuo 9 iki 17 sekundžių, tai vairuotoja turėjo techninę galimybę jį pamatyti ir sustabdyti. Iš 50 metrų atstumo, buvo tamsu, kelias neapšviestas.

Bet jei ėjo priešais šaligatvį, staiga nužengė, tai reikalingos 2 sekundės - įžengimas ir pasisukimas. Tai šiuo atveju automobilio atstumo nepakanka, kad visiškai sustabdyti iki pėsčiojo partrenkimo. Šioje situacijoje vairuotoja neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.

Pagal atliktus paskaičiavimus pėsčiais buvo partrenktas ne mažesniu kaip 17-32 atstumu, nes pėsčiojo partrenkimo metu automobilis dar nebuvo efektyviai stabdomas. Pagrindinis kriterijus – pėsčiojo partrenkimo vieta pagal automobilio sugadinimo pobūdį – 6,5 metro iki perėjos, ta vieta neprieštarauja ir stiklo šukių išbarstymui. Tiksliau nustatyti neįmanoma. Automobilis nebuvo stabdomas pėsčiojo partrenkimo metu. Pagal važiuotą greitį sustabdymo kelias yra 44 m. Nėra pagrindo teigti, kad pasirinktas greitis buvo netinkamas, tokių duomenų nėra. Iš pradžių atliko kompleksinę ekspertizę, jis surašė savo atskirą nuo eksperto Venskaus aktą, kadangi jų nuomonės išsiskyrė keliais klausimais. Naudoja skirtingus tyrimo būdus, jis naudoja naujausius informacijos šaltinius, o V. Venckus naudoja amerikiečių šaltinį, nors šiuo metu yra geresnių. Vertinimo metodika skiriasi. Automobilio greitis nesiskiria, šukių išdėstymas nesiskiria, kraujo dėmių išdėstymas nesiskiria. Su medikų išvadomis sutinka, pasirašė. Autotechninę ekspertizę atliko atskirai, vadovaudamasis medikų duotomis išvadomis. Ekspertas pats savarankiškai gali pasirinkti tyrimo metodus, jis pasirinko naujausius. Kai atlikinėjo ekspertizę, turėjo tam įgaliojimus.

Ekspertas Valdemaras Venckus parodė, kad davė tokią išvadą, kuri parašyta. Svarbiausia nustatyti iš kurios pusės ėjo pėsčiasis. Keturių ekspertų komisija nustatė, kad pėsčiasis buvo pasisukęs dešiniu šonu. Judėjimas iš kairės į dešinę. Judėjo skersai gatvės. Kitos versijos nenagrinėjamos. Ar galėjo eiti šaligatviu? Gali būti 2 rūšių išvados, kai nėra duomenų, kurie leistų nustatyti. Bet jei medikai nustato sužalojimus, tai viskas aišku. Teismo medikai naudoja tas pačias metodikas. Privatus ekspertas daro pagal užsakymą, kam tai naudinga, pasirenka tokią metodiką, kokia tuo metu reikalinga, o teismas turi vertinti. Jo nuomonė nėra pagrindas. Partrenktas žmogus, sugadintas automobilis - viskas lekia į priekį – pėsčiasis, šukės. Svarbus automobilio greitis. Kas buvo užfiksuota, tai konkretaus greičio nustatyti neįmanoma. Orientacinį greitį galima nustatyti, tikėtina greitis buvo 50-60 km/h. Jo nuomone pėsčiasis ėjo per gatvę. Kitų išvadų nekomentuos, nefantazuos, nei prieštarauja kitai nuomonei, nei sutinka. Tai tik versija. Ne veltui su V. Mitunevičiumi nepasirašė, jų nuomonės išsiskyrė. Jis dirba valstybinėje įmonėje, o V. Mitunevičius privačioje. Dirba septynerius metus.

Ekspertė R. A. parodė, kad savo duotą išvadą tvirtina ir jos laikosi. Pėsčiasis ėjo pasisukęs dešiniuoju šoniniu paviršiumi į automobilį. Slydimo žymių nenustatė. Patys batai tirti nebuvo, kodėl negali atsakyti. Jei patrenktas ant asfalto, dažniausiai slydimo žymės lieka, bet to nenustatė. Galvos sužalojimai gavosi atsitrenkus į statramstį. Įvertinus automobilio sužalojimus galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo užmestas ant variklio ir atsitrenkė į statramstį. Šonkauliai lūžę nugariniu paviršiumi nukritus ant kelio dangos.

Liudytojas D. N. parodė, atliko įvykio vietos apžiūrą iškart po įvykio. Įvykis buvo nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, žuvusiojo kūnas buvo už pėsčiųjų perėjos. Buvo sutrūkęs automobilio stiklas, nuskeltas bamperis, dešinės pusės žibintas pajudėjęs iš vietos. Stiklo ir stiklainio šukės buvo už pėsčiųjų perėjos 5-7 metrų atstumu ir jos ėjo į tolį. Nukentėjęs buvo pagal automobilio važiavimo kryptį dešinėje pusėje, prie pat bortelio, ant bortelio kraujo pėdsakai. Ant pėsčiųjų perėjos nieko nesimatė. Bendravo su automobilio vairuotoja, bet bendravimas buvo niekinis, ji buvo šoke, paėmė tik paaiškinimą. Vėliau pasakojo, kad pėsčiasis staiga atsirado jai iš dešinės prieš pat pėsčiųjų perėją, ne už jos, pėsčiąjį pamatė tik tuomet, kai jį partrenkė. Pagal visą apžiūrą įvykis galėjo būti pėsčiųjų perėjos ribose. Perėja pažymėta pėsčiųjų ženklu, uždėtas geltonas blykčiojantis žiburėlis, jo degimas buvo labai silpnas. Kai jis apžiūrinėjo, lauke buvo jau tamsu, o apšvietimas buvo nuo automobilio šviesų. Medikai jau buvo išvykę. Dėl apšvietimo jis niekur nepranešė. Lyginant su kitais, jis degė silpniau. Techniniu požiūriu jis nebuvo netvarkingas, tiesiog galbūt senesnis. Ta vieta itin tamsi ir niūri. Už pėsčiųjų perėjos iš karto yra šaligatvis link sustojimo, o prieš pėsčiųjų perėją yra šaligatvio plytelė, pėstieji gali ja pasinaudoti. Jo manymu patogiausia eiti ten, kur apšviesta ir gerai matoma. O apšvietimas pakankamai tolėliau. Patogiau eiti šaligatviu. Žuvusysis galėjo eiti ten, kur plytelė pakankamai plati. Kad žuvusysis krito iš kairės į dešinę buvo nuspręsta iš jo sūnaus nukentėjusiojo A. D. parodymų. Objektyvių pagrįstumų neturėjo. Prožektoriaus įvykio vietoje nebuvo rasta, nors viskas buvo išsamiai apžiūrėta. Einant takeliu nuo perėjos su prožektoriumi senyvo amžiaus žmogui palengvintų padėtį. Pėsčiojo ėjimo krypties niekaip nenustatysi. Pėsčiasis buvo sužalotas pėsčiųjų perėjoje. Perėja neapšviesta. Gerokai toliau yra šviesiau prieš perėją. Tai jau subendrinta informacija. Prie perėjos yra vienas namas. Kraujo dėmė buvo ant bordiūro, ji buvo lyg slystanti, matėsi, kad nuo kritimo.

Liudytojas S. K. parodė, kad eismo įvykio metu jis braižė schemą ir rašė protokolą, fiksavo įvykio detales - automobilio padėtį, iškritusias detales, žuvusiojo padėtį. Jam nekilo abejonių, kad žmogus buvo patrenktas pėsčiųjų perėjoje. Klausinėjo vairuotojos, bet ji negalėjo pasakyti, netgi iš kurios pusės nukentėjusysis ėjo. Kodėl vairuotoja nematė pėsčiojo - sunku pasakyti. Pėsčiųjų perėja pažymėta kaip priklauso, neapšviesta, bet buvo geltonos spalvos signalai. Oro sąlygų nepamena – buvo tamsu ir lyg šlapia, matomumas apsunkintas, vairuotoja turėjo važiuoti dar atidžiau. Pėsčiųjų perėja ir šiek tiek prieš ją nieko nebuvo užfiksuota, netgi stabdymo neužfiksuota. Iš pradžių šukės buvo pavienės, paskui platėjo ir jų daugėjo. 12 metų jau dirba eismo reguliavimo skyriuje. Labai daug schemų braižė. Nukentėjusiojo kūnas buvo užfiksuotas dešinėje pusėje, prie bordiūro. Mano, kad žuvusysis atsitrenkė galva į bordiūrą. Automobilis sustojo pravažiavęs už šukių. Jei būtų stabdymas, automobilis būtų sustojęs greičiau. Kodėl vairuotoja nematė - sunku pasakyti . Vairuotojas prieš pėsčiųjų perėją privalo sulėtinti greitį. Ar greitis buvo sulėtintas, tai ko gero ne, bet jis nebuvo viršytas. Automobilio dešinė pusė sugadinta - kapotas, žibintas, priekinis stiklas. Šukių perėjoje nebuvo, jos buvo už perėjos 6 metrai. Jis taip mano, kad žmogus buvo patrenktas ne prie pėsčiųjų perėjos, o pačioje perėjoje. Perėjos apšvietimo jam pakako, bet šiaip kaip perėja, tai ten silpnai švietė. Pažymėta tinkamai – signalinis žibintas yra. Tačiau jei laikaisi visų taisyklių, jos nepamatyti negalima. Buvo lapkričio 28 d., 17.00 val. Pastebėti tokiu laiku kliūtį perėjoje lietui lyjant, kai pėsčiasis tamsiai apsirengęs – sudėtinga. Supažindino vairuotoją su planu, ji verkė. Pasakė, kad jei kas neaišku, galima naujai pamatuoti, tačiau jo niekas nieko neprašė. Žuvusiojo sūnus į vietą atvyko vėliau. Iš jo sužinojo, kad žuvusysis ėjo pieno. Prie bortelio yra šalia plytelė, bet ten draudžiama eiti.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 3-15) užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011-11-28 Kaune , Baltų pr. ties namu Nr. 54.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada nr. G- 434/11( 02) (t. 1, b. l. 27-28) konstatuota, kad A. D. mirties priežastis yra eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T- A 8711/11( 01) (t. 1, b. l. 45-46) konstatuota, kad Z. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Lietuvos teismo ekspertizės centro aktu Nr. 11-1296(12) (t. 1, b. l. 150-154) konstatuota, kad pėsčiasis A. D. buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, pirmoje eismo juostoje. Techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „RENAULT Clio“ vairuotojos Z. J. veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamosios transporto priemonės, dėl ko partrenkė pėsčiųjų perėja jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. D..

2013-08-23 ekspertizės akto Nr. 11-1395(13) (t. 2, b. l. 133-138) išvados 11 p. nurodyta, kad “automobilio „Renault Clio” vairuotojos Z. J. veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to partrenkė pėsčiųjų perėja jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. D., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti”.

2013-09-02 ekspertizės akto Nr. MV 2013-54 (t. 2, b. l. 143-163) išvados 8-9, 11 p. nurodoma, jog “jei pėsčiasis ėjo per Baltų pr. važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę artėjančio automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu, tai automobilio vairuotoja Z. J. turėjo techninę galimybę pastebėjus pėsčiąjį visiškai sustabdyti automobilį iki buvusio partrenkimo vietos, laiku sureagavus ir efektyviai stabdant. Jei pėsčiasis staiga įžengė į Baltų pr. važiuojamąją dalį judėdamas iš dešinės į kairę automobilio „Renault Clio“ krypties atžvilgiu, prieš pat artėjantį automobilį (prieš tai eidamas šaligatviu Baltų pr. prieš automobilio „Renault Clio“ judėjimo kryptį), tai automobilio vairuotoja neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį ir išvengti pėsčiojo partrenkimo.“ ... „Jei pėsčiasis ėjo per Baltų pr. važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę artėjančio automobilio „Renault Clio“ atžvilgiu, tai šio atveju šio eismo įvykio kilimą, sąlygojo (buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu)

- pėsčiojo veiksmai - ėjo tamsiu paros metu neapšviesta važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį artėjančio automobilio „Renault Clio“ vairuotojai;

- vairuotojos „Renault Clio“ veiksmai - nestebėjo kelio situacijos, ir/arba pastebėjus pėsčiąjį gatvės važiuojamojoje dalyje, nestabdė vairuojamo automobilio/neefektyviai stabdė.

Jei pėsčiasis staiga įžengė į Baltų pr. važiuojamąją dalį judėdamas iš dešinės į kairę automobilio „Renault Clio“ krypties atžvilgiu, prieš pat artėjantį automobilį (prieš tai eidamas šaligatviu Baltų pr. prieš automobilio „Renault Clio“ judėjimo kryptį), tai šiuo atveju įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo pėsčiojo A. D. veiksmai - ėjo tamsiu metu neapšviesta važiuojamąja dalimi ne pėsčiųjų perėja, sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį artėjančio automobilio „Renault Clio“ vairuotojai, nes tokioje susidariusioje kelio situacijoje automobilio „Renault Clio“ vairuotoja neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo.“

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį tuo atveju, jeigu bylos įrodymais yra nustatyta, kad toks asmuo pažeidė KET reikalavimus bei tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, numatytų minėto straipsnio atskirose dalyse, yra priežastinis ryšys. Eismo įvykio priežastimi yra laikoma eismo dalyvio veika, kuria padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, jeigu laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, analogiškoje situacijoje, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Ištyręs įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad Z. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., sudėties. Kaltinamosios parodymais bei ekspertų išvadomis nustatyta, kad kaltinamoji važiavo 50-60 km/h greičiu.

Specialistų ir ekspertų išvados dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir partrenkimo vietos yra tikėtino pobūdžio ir prieštaringos. Byloje nesurinkta įrodymų, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti kurią nors ekspertizę. Tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra. Todėl nėra objektyviai nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus. Nėra nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Teisiamojo posėdžio metu nepavyko pašalinti iškilusių prieštaravimų ir abejonių.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis šiuo principu draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji objektyviai neturėjo galimybės matyti pėsčiojo, todėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo principas, kad teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialistų išvados yra atskiros įrodymų rūšys, jose pateiktos išvados teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl jos vertinamos bendra tvarka, remiantis procesinėmis taisyklėmis ir materialinėmis teisės normomis.

Ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios Z. J. ir 2011-11-28 eismo įvykio priežastinio ryšio nėra, todėl Z. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, išteisintina nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. ieškiniai atmestini.

Kauno apylinkės prokuratūros nutarimais naikintini laikini nuosavybės teisių apribojimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305str. str., 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

Z. J. pagal BK 281 str. 5 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. civilinius ieškinius atmesti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012-01-03 nutarimą laikinai apriboti Z. J., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune nuosavybės teises į: transporto priemonę “RENAULT Clio„ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, VIN : (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią Z. J., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114) ir 2012-01-03 nutarimą laikinai apriboti Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 40/7 4897, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 115).

Autotechninės ekspertizės akto paruošimo išlaidas (t. 2, b. l. 140-141) – 2 929,41 Lt, vadovaujantis BPK 105 str., pripažinti proceso išlaidomis ir apmokėti jas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, iš valstybės lėšų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.