- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-427-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07528-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „Kradis“
- Trečiasis asmuo
- A. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei UAB „Kradis“, trečiajam asmeniui A. R. dėl transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R., sumažinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“ 11 011,64 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018-05-30 sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Kradis“ pardavė, o ieškovė įsigijo automobilį „Range Rover Sport“, 2011 metų gamybos. Nors sutartyje nurodyta sumokėta automobilio kaina yra 10 300 Eur, tačiau ieškovė faktiškai atsakovei grynais ir mokėjimo pavedimu sumokėjo 16 000 Eur. Sudarytos sutarties pagrindu, atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei techniškai tvarkingą automobilį, sutartyje nebuvo pažymėta jokių esminių trūkumų. 2018-10-19 važiuojant ieškovei įsigytu automobiliu, pasigirdo automobilio variklio dalyje neaiškūs garsai, o netrukus variklis užgeso ir daugiau nebeužsivedė. Paaiškėjo, kad lūžo variklio alkūninis velenas, konstatuota, kad variklis anksčiau buvo remontuotas, nes akivaizdžiai trūko matomos tarpiklių hermetizavimo siūlės, kai kuriose vietose trūksta tvirtinimo detalių, sugadinti varžtų sriegiai. Servisas 2018-11-16 pateikė defektinį aktą, kad automobilio variklis remontui netinka, variklį reikia pakeisti kitu. Automobilių serviso įmonė UAB „Autecha“ 2018-11-28 sudarė automobilio remonto sąmatą, pagal kurią nustatė preliminarią automobilio variklio pakeitimo kainą 7 215 Eur. Pagal pateikiamą sąmatą, naudoto variklio vertė sudaro 4 500-5 000 Eur, tarpiklių ir sandarinimo komplekto vertė 200 Eur, filtrų išėmimo, perrinkimo ir įdėjimo vertė 1 800 Eur, variklio techninio aptarnavimo vertė 40 Eur, kitų detalių vertė 15 Eur. Ieškovė 2018-11-26 pretenzija ir 2018-11-30 pretenzija kreipėsi į atsakovę, kuriuo pranešė, kad nutraukia 2018-05-30 sudarytą sutartį, siūlė perduoti automobilį ir reikalavo grąžinti sumokėtą kainą už automobilį. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją. Skelbimas rodo, jog ieškovės įgyto automobilio paskelbta kaina buvo 16 500 Eur, taigi ieškovė jį įsigijo už 16 000 Eur. Lietuvoje, nerasdama naudoto automobilio variklio, ieškovė buvo priversta ne Lietuvoje iš įmonės „Trinty Jaguar Land Rover“ įsigyti naują variklio bloką, riebokšlį alkūniniam velenui, naują alyvos siurblį ir cilindro tarpinę. Bendrovė ieškovei 2019-01-17 pateikė sąskaitą 7 695,81 EUR sumai. Įmonė „Autecha“ atliko automobilio remonto darbus, naudojo ir kitas būtinas remontui detales. Ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 4 719,98 Eur sumai, iš kurios atimtina 3,84 Eur suma, nesusijusi su variklio remontu. Tokiu būdu ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 12 411,95 Eur. Ieškovė manė, kad turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės atlyginti 12 411,95 Eur išlaidas už įsigyto automobilio remontą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Kradis“ 8 474,64 Eur transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo, 2 856,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybei 6,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bei iš atsakovės valstybei 20,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino ieškovei 82,50 Eur nepanaudoto avanso, sumokėto 2019 m. lapkričio 28 d., ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti.
4. Teismas nurodė, kad atlikus ekspertizę, byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių ekspertizės atlikimo metu nustatytus automobilio trūkumus. Pripažino nustatytomis bylos aplinkybės, kad automobilio „Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas: (duomenys neskelbtini), variklis sugedo dėl paslėpto variklio defekto, o ne dėl netinkamo ar pernelyg intensyvaus jo naudojimo.
5. Teismas nenustatė byloje, kad ieškovė netinkamai eksploatavo automobilį, pati jį apgadino, remontavo. Pripažino, kad automobilio trūkumas - automobilio variklio alkūninio veleno defektai susiformavo iki 2018-05-30 automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir galutinai pasireiškė jau ieškovei įgijus nuosavybės teisę į automobilį ir nuvažiavus su automobiliu apie 5 000 km. Minėtas automobilio defektas sudarė pagrindą pripažinti, kad automobilis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, kurių pirkėja - ieškovė protingai galėjo tikėtis, įgydama ir naudodama automobilį pagal įprastinę jo paskirtį.
6. Nustatytus automobilio trūkumus vertino kaip paslėptus automobilio trūkumus, kurių ieškovė, neturėdama techninių žinių, neprivalėjo pastebėti bei už kuriuos, jų neatskleidusi, yra atsakinga pardavėja. Nors pardavėja proceso metu įrodinėjo, jog jai taip pat nebuvo žinomas šis trūkumas.
7. Pripažino, kad apskaičiuojant automobilio remonto kainą, ekspertai neįvertino detalių nusidėvėjimo ir jo vertės neišminusavo iš apskaičiuotos galutinės remonto kainos. Pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją (patvirtintą LR Susisiekimo ir Finansų ministrų 2000-04-17 Nr. 120 ir 2000-04-14 Nr. 101) 7 m. senumo automobiliui skaičiuojama automobilio dalių nuvertinimo norma – 25 proc. Esant tokiai situacijai, teismas sutiko su atsakovės pateiktu automobilio remonto išlaidų paskaičiavimu. Todėl pripažino, kad detalių kaina, įvertinus nusidėvėjimą, būtų 6 026,06 Eur (5 992,70 Eur + 33,39 Eur). Pagal „Audatex“ duomenų bazėje pateiktas kainas paskaičiuota 977,74 Eur darbų vertė be PVM. Todėl priteistinos automobilio remonto kainos dydis yra 8 474,64 Eur (6 026,09 Eur + 977,74 Eur) + PVM.
8. Atsakovės argumentus, kad proporcingumo ir protingumo kriterijų neatitinka ir jos pačios paskaičiuota suma, nes vien automobilio alkūninio veleno remonto kaina būtų 82 proc. už automobilį sumokėtos sumos, teismas atmetė, nes ieškovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-09 sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Kradis“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4 976,18 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 18 centus) bylinėjimosi išlaidų“; kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas bei priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
10. Nurodo, kad nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas nagrinėjo ir išsprendė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į nesąžiningą atsakovės UAB „Kradis“ elgesį viso proceso metu, nes tik šios atsakovės veiksmais susidarė itin didelės bylinėjimosi išlaidos.
11. Nurodo, kad tik atlikus automobilio variklio ekspertizę, teismui ir bylos šalims nebekilo abejonių, kad variklis buvo remontuojamas iki apeliantė su atsakove 2019-05-30 sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė neginčijo ekspertizės akto, kas leidžia neginčijamai preziumuoti, kad šiai buvo žinoma, jog iki sudarant sandorį aiškiai žinojo, jog ginčo automobilio variklis buvo su defektu ir jis buvo remontuojamas, o nors ir buvo žinoma, tačiau šią faktinę aplinkybę nuslėpė nuo apeliantės ne tik kad prieš sudarant sandorį, tačiau slėpė ir visos bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teikė procesinius dokumentus, kuriuose nevengė melo ir apgaulės, taip siekiant suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą, kad teismas priimtų neteisingą sprendimą.
12. Jeigu atsakovė būtų sąžiningai naudojusi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tai šio ginčo teisme galėjo ir nebūti. Apeliantei pareiškus atsakovei pretenziją ir atsakovei dalyvaujant automobilio apžiūroje, šalys būtų išsprendusios taikiai, taip neprarandant bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovė nuosekliai elgėsi priešingai, vengė pripažinti, kad aiškiai žinojo, jog iki sandorio sudarymo parduoto automobilio variklis buvo remontuotas ir su defektais.
13. Atsakovei nebendradarbiaujant ir nesiekiant bylos išnagrinėti kuo ekonomiškiau, apeliantė turėjo teismo prašyti byloje paskirti ekspertizę, taip papildomai patiriant 2 117,50 Eur išlaidų. Tik atlikus automobilio variklio ekspertizę ir atsakius į pagrindinį klausimą, kad variklis buvo remontuojamas iki 2018-05-30 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovės pozicija byloje pasikeitė - aiškinanat, kad teismas tik neturėtų patenkinti apeliantės reikalavimų visa apimtimi.
14. Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė sąmoningai ir tyčia viso proceso metu klaidino teismą, nesąžiningai naudojosi jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, neveikė taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, o priešingai, siekė išvengti civilinės atsakomybės, kad byloje būtų priimtas neteisingas sprendimas.
15. Todėl apeliantė mano, kad įvertinus bylos šalių procesinį elgesį, teismas turėjo ir galėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir apeliantės naudai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės reikalavimo jos naudai priteisti 4 976,18 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 93 straipsnyje nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.
17. Apeliacinio skundo motyvai neatitinka teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl nesąžiningo procesinio elgesio, todėl turi būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje pagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.
18. Byloje nenustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys teisminės mediacijos metu, taip pat apeliantė reiškia nepasitenkinimą atsakovės elgesiu mediacijos metu, kas nepatenka į CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, t. y. vertinamas šalies procesinis elgesys – jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, atsakovė šių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi, todėl pirmosios instancijos teismas ir nenustatė nesąžiningo piktnaudžiavimo iš atsakovės pusės.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, byloja apie tai, kad atsakovė tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir pagrįstai gynė savo interesus, ko pasėkoje buvo užkirstas kelias apeliantės nepagrįstam praturtėjimui atsakovės sąskaita.
20. Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovės elgesys buvo tinkamas, t. y. iš atsakovės pusės buvo laiku pateikiami visi procesiniai dokumentai, vykdomi teismo nurodymai, teikiami išsamūs ir įrodymais pagrindžiami rašytiniai paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių, kurias ieškovė teismo proceso metu vis pildė, užuot atskleidusi visas esmines aplinkybes viename procesiniame dokumente. Tuo tarpu CPK nustato galimybę mažinti bylinėjimosi išlaidas tik esant netinkamam ir nesąžiningam elgesiui proceso metu (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad apeliantė ir jos atstovas baigiamosiose kalbose pateikė pagrįstus motyvus dėl atsakovės nesąžiningumo ir netinkamo procesinio elgesio, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies.
21. Pažymi, kad byloje su didesnėmis bylinėjimosi išlaidomis šalys susidūrė būtent dėl apeliantės veiksmų, kai pati ieškovė tikslino savo ieškinio reikalavimus, ir tai darė šalims susirinkus į teismo posėdį, ko pasėkoje teismas privalėjo nukėlinėti teismo posėdžius. Dar daugiau, ieškovė, „įrodinėdama“ savo nepagrįstus išvedžiojimus dėl „tikrosios“ automobilio pirkimo – pardavimo kainos, automobilio pargabenimo iš Italijos aplinkybių, teikė įvairius prašymus dėl dokumentų pateikimo ir/ar išreikalavimo ir tokiu būdu pati padidino bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą tokių dokumentų rengimui, kas reiškia, jog būtent ji ir yra atsakinga dėl byloje susiklosčiusios situacijos su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
22. Taip pat pažymi, kad ieškovei atsisakius 1 400,31 Eur ieškinio reikalavimų dalies, pirmosios instancijos teismas privalėjo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas skirstyti nuo pradinės 12 411,95 Eur sumos, ko pasėkoje apeliantės reikalavimų patenkinimo procentas sumažėtų iki 68,27 %, o tai leistų sumažinti iš atsakovės priteistinas ieškovės bylinėjimosi išlaidas 915,51 Eur suma. Apie tai atsakovė nurodė pirmosios instancijos teismui 2021-03-23 vykusių baigiamųjų kalbų metu, tačiau ši aplinkybė teismo liko neįvertinta, ko pasėkoje teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 915,51 Eur suma nepagrįstai didesnes bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26. Esminis principas, kuriuo paremtos anksčiau aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 79 punktas). Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“ 12 411,95 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų, vėliau procese savo reikalavimą sumažino iki 11 011,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma pripažino, kad automobilio trūkumas – automobilio variklio alkūninio veleno defektai susiformavo iki 2018-05-30 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir galutinai pasireiškė jau ieškovei įgijus nuosavybės teisę į automobilį. Teismas pripažino, kad automobilis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų. Todėl, atsižvelgęs į atliktos ekspertizės apie automobilio trūkumų šalinimo išlaidas išvadas bei įvertinęs detalių nusidėvėjimą, ieškovės reikalavimą priteisti jai nuostolių automobilio trūkumų šalinimui atlyginimą tenkino 77 proc. (8 474,64 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, taip visiškai tinkamai įvykdydamas nutarties 25, 26 p. nurodytų įstatymų bei juos aiškinančios teismų praktikos reikalavimus.
28. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
29. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).
31. Apeliantė nurodo, kad, jei atsakovė būtų sąžininga, pripažintų ieškovės reikalavimą, tai šio ginčo teisme galėjo ir nebūti, ir taip būtų išvengta susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, kolegijos vertinimu, vien atsakovės užimtos procesinės pozicijos (nesutikimo su ieškovės reikalavimais) negalima laikyti nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kolegijos vertinimu, atsakovė šių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovės netinkamo procesinio elgesio, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 str. 2 d.).
32. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra reikšminga ir aplinkybė, kad ieškovei pateikus ieškinį, parengiamajame teismo posėdyje buvo siūloma ginčą išspręsti taikiai, vėliau ieškovė pareiškė, kad didins ieškinio reikalavimą. Šalims buvo paskirta teismo mediacija, tačiau mediacija buvo nutraukta teismo mediatoriaus iniciatyva, nes teismo mediatorius pripažino, kad mažai tikėtina, kad dėl priešingų bylos šalių pozicijų tęsiant teisminę mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Taigi ne vien atsakovė, bet ir pati ieškovė turėjo galimybę rinktis kitokį ginčo išsprendimo būdą (daryti nuolaidas, eiti į kompromisą, ir baigti bylą taikos sutartimi).
33. Nors apeliantė ir teigia, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas teismo proceso metu, tačiau konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių, apart jai nepriimtinos atsakovės procesinės pozicijos (ieškinio nepripažinimo, gynimosi nuo reikalavimų, nesutikimo su jais mediacijoje) nenurodė. Priešingai, iš viso teisminio proceso matyti, kad atsakovė proceso metu elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo, siekė nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, laiku teikė įrodymus, aiškiai formulavo savo poziciją, įrodinėjo jai byloje tenkančias įrodinėti aplinkybes. Minėta, jog vien ieškovei nepriimtinos procesinės pozicijos užėmimas (iš esmės ieškinio reikalavimų nepripažinimas, gynimasis nuo jų) negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, turinčiu įtakos galimam nukrypimui nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovei iš tikrųjų ir neabejotinai buvo žinoma apie automobilio defektą iki automobilio pardavimo. Ši aplinkybė (galinti pagrįsti atsakovės nesąžiningumą) byloje neįrodyta.
34. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatą (t. y. į tai, kad dalis ieškovės reikalavimų nebuvo patenkinta (77 proc.), taigi sprendimas byloje priimtas iš dalies ir atsakovės naudai), nenustačiusi atsakovės nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų priežastingumą (ekspertizė buvo būtina byloje įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti), aplinkybę, jog abi šalys ėmėsi priemonių bylą baigti taikiai (sutiko pasinaudoti teismine mediacija), teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, paskirstant šias išlaidas, šioje byloje pažeisti nebuvo.
35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (500 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Kradis“, į. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.