Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., V. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovų apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl rašytinių paaiškinimų

15. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų pateiktus rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad iš esmės jais nėra keičiamas (pildomas) apeliantų pateiktas apeliacinis skundas. Rašytiniais paaiškinimais apeliantai reagavo į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, siekė parodyti atsakovės atsiliepime pateiktos įvykių versijos ydingumą. Kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėti rašytiniai paaiškinimai gali būti reikšmingi siekiant priimti visapusiškai pagrįstą teismo sprendimą. Be to, ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti, tokiu būdu užtikrinant šių asmenų teisę būti informuotiems.

17. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia 2019 m. birželio 25 d. rašytinius paaiškinimus priimti ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl ieškinio reikalavimų

18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas konstatuoti, jog atsakovė pripažindama savo kaltę atlygino ieškovams patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, yra perteklinis, kadangi turtinė žala yra atlyginta. Apeliantai su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad minėtas reikalavimas negali būti laikomas pertekliniu. Atsakovė savo iniciatyva atlygino apeliantams padarytą turtinę žalą tik siekdama sau palankaus sprendimo. Be to, reikalavimo pripažinimas pertekliniu, nepateikus teismų praktikos, nemotyvavus tokios pozicijos, neatitinka teismo sprendimui keliamų procesinių reikalavimų. Vadinasi, šioje byloje kyla klausimas, ar reikalavimas konstatuoti atsakovės kaltę jai savo iniciatyva atlyginus žalą yra ne perteklinis, o tinkamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

19. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą, turi suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

20. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Pažymėtina, kad vien pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, paprastai pažeistos teisės neapgina ir nesukuria jokių teisinių padarinių. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai pateiktu patikslintu ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus – priteisti 302,67 EUR turtinės žalos atlyginimą; konstatuoti, kad atsakovė pripažindama savo kaltę atlygino ieškovams patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo; priteisti 3 000 EUR patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu atsakovė sumokėjo apeliantams 302,67 EUR sumą už automobilio apgadinimą. Tokiu būdu buvo patenkintas apeliantų patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti 302,67 EUR turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad apeliantai šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija, todėl nagrinėjamu atveju aktualu, ar apeliantų reikalavimas konstatuoti, jog atsakovė pripažindama savo kaltę atlygino apeliantams patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, yra reikalavimas, galintis sukelti materialiuosius teisinius padarinius.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad aptariamas apeliantų reikalavimas nėra tinkamas. Pirma, patenkinus apeliantų reikalavimą, koks jis yra išdėstytas patikslintame ieškinyje, tai yra pripažinus, kad atsakovė atlygindama apeliantams turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo pripažino kaltę, pačių apeliantų teisių pažeidimas tiek turtine, tiek neturtine prasme nebūtų niekaip apgintas (pašalintas). Antra, patenkinus šį patikslinto ieškinio reikalavimą, teismo sprendimas nei apeliantams, nei atsakovei nesukeltų jokių teisinių padarinių ir savo pobūdžiu būtų tik formali, teisinės reikšmės neturinti deklaracija. Trečia, apeliantams turtinė žala buvo atlyginta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei atlyginus padarytą turtinę žalą patikslinto ieškinio reikalavimas konstatuoti faktą, kad atsakovė yra kalta dėl automobilio apgadinimo, iš esmės yra perteklinis, neatitinkantis civilinio proceso tikslų ginti pažeistas teises (CPK 2 straipsnis).

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti patikslinto ieškinio reikalavimą konstatuoti, jog atsakovė pripažindama savo kaltę atlygino ieškovams patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, o priėmęs šį reikalavimą – nutraukti šią civilinės bylos dalį (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tai padaryti turi apeliacinės instancijos teismas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apeliantai nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo įžeidimo ir dėl patirto streso ir neigiamų išgyvenimų. Apeliantai su tuo nesutinka ir nurodo, kad bylos šalims nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga nurodyti konkrečią teisės normą, kadangi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Pažymi, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai neįrodė visų neturtinei žalai atlyginti būtinų sąlygų. Vadinasi, byloje kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantų patikslinto ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.

26. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. liepos 31 d. apeliantai kartu su savo keturiais nepilnamečiais vaikais (V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., B. K., gim. (duomenys neskelbtini)., E. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini)) automobiliu atvyko į degalinę, turėdami tikslą nusiplauti automobilį. Atvykus į degalinę, ieškovas automobilį pastatė prie įvažiavimo į plovyklą vartų ir nuėjo į degalinės kasą, siekdamas įsigyti bilietą automobiliui nuplauti. Tuo pačiu metu minėtoje degalinėje esančioje plovykloje atsakovė su sutuoktiniu taip pat ketino nusiplauti savo automobilį. Tuo metu, kai apeliantai atvyko į degalinę ir automobilį pasistatė prie plovyklos, atsakovė degalinės pastato viduje jau pirko talonėlį plovyklai, netrukus atvažiavo prie plovyklos ir sustojo už ieškovų automobilio. Atsakovė ėjo prie ieškovų automobilio prašydama patraukti jų automobilį, nes ji laukė eilėje su bilietu. Ieškovams automobilio nepatraukus, atsakovė du kartus spyrė į automobilio galines dureles ir jas įlenkė, ne kartą bandė atidaryti apeliantų automobilio dureles, nors ieškovai tam akivaizdžiai prieštaravo. Be to, atsakovė, pravėrusi apeliantų automobilio duris, pasakė: „Jei tėvelis asilas, vaikai turi tai žinoti.“

27. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas). Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

28. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

29. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

30. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą apeliantai grindžia tuo, kad apeliantai ir jų mažamečiai vaikai patyrė stresą, įtampą, nerimą dėl atsakovės veiksmų. Nurodė, kad apeliantų vaikai turi sveikatos problemų, susijusių su širdies veikla, vaikai periodiškai yra vežami pas medikus apžiūrai. Šią aplinkybę patvirtina rašytinė bylos medžiaga (elektroninės bylos 14–21 lapai). Nurodo, kad atsakovės veiksmai ne tik išgąsdino vaikus, tačiau ateityje vaikų patirtas stresas gali neigiamai paveikti jų sveikatą. Apeliantai nurodo, kad atsakovė, nepažinodama ieškovo, viešoje vietoje, girdint ieškovo žmonai ir mažamečiams vaikams bei atsakovės sutuoktiniui, ieškovą R. K. išvadino asilu, pasakydama: „Jei tėvelis asilas, vaikai turi tai žinoti.“ Tuo buvo įžeista ieškovo R. K. garbė ir orumas, R. K. buvo pažemintas viešoje vietoje mažamečių vaikų akivaizdoje.

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad apeliantai nenurodė, kokia konkreti įstatymo nuostata jiems suteikia teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018, 30 p.).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Vadinasi, teisinis pagrindas atlyginti žalą už asmens garbės ir orumo įžeidimą (pažeminimą) yra CK 2.24 straipsnis, kuriuo, bet kita ko, patikslintame ieškinyje rėmėsi ieškovai, juolab kad, minėta, teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra būtina nustatyti, kas turėjo pirmumo teisę plauti automobilį – ar ieškovai, kurie pirmieji pasistatė jį prie įvažiavimo į plovyklą, ar atsakovė, kuri pirma įsigijo talonėlį plovyklai. Teisės normos šios situacijos nereguliuoja, o vienareikšmė, visiems žinoma ir kategoriška elgesio taisyklė šioje situacijoje, teisėjų kolegijos nuomone, neegzistuoja. Vadinasi, esminę reikšmę šiai byla turi tai, kaip elgėsi atsakovė, susidūrusi su šia situacija ir būdama nepatenkinta tuo, kad ieškovai pirmieji pasistatė automobilį prie įvažiavimo į plovyklą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė atlikdama neteisėtus veiksmus, tai yra fiziškai apgadindama automobilį, prieš ieškovų valią bandydama atidaryti automobilio dureles bei apeliantą R. K. išvadindama asilu, pasakydama: „jei tėvelis asilas, vaikai turi tai žinoti“, sukėlė neigiamą psichologinį poveikį ne tik apeliantams, bet ir jų nepilnamečiams vaikams. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, akivaizdžiai nepaisoma visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų.

36. Nors apeliantė ir nurodo, kad vaikų nematė, nes automobilio langai buvo užtamsinti, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog apeliantė (jau po spyrių į automobilį) buvo pasilenkusi ir žiūrėjo į automobilio saloną ir turėjo pamatyti vaikus. Juolab kad ieškovė garsiai pasakė atsakovei, kad ji negąsdintų vaikų. Vadinasi, atsakovė, sakydama; „jei tėvelis asilas, vaikai turi tai žinoti“, savo veiksmus nukreipė ne tik į apeliantus, bet ir į nepilnamečius jų vaikus.

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės spyriai į ieškovų automobilio duris buvo tyčinis neteisėtas veiksmas. Vadinasi, atsakovė turi atsakyti ir atlyginti ne tik tą žalą, kurią atsakovė numatė, bet ir tą žalą, kurios negalėjo numatyti, bet kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su jos padaryta neteisėta veika. Vadinasi, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, ar spirdama į automobilį atsakovė žinojo, kad jame yra ieškovų vaikai. Būtent dėl tyčia atliktų veiksmų jai turi tekti atsakomybė už tai, kokius padarinius (neigiamus išgyvenimus) ne tik ieškovams, bet ir jų vaikams sukėlė jos tyčiniai spyriai į ieškovų automobilio galines dureles, kur sėdėjo ieškovų nepilnamečiai vaikai.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėti atsakovės veiksmai – įžeidžiamos nuomonės pareiškimas ir fiziniai veiksmai sukėlė apeliantams ir jų nepilnamečiams vaikams neturtinius padarinius – neigiamus išgyvenimus, pažemino ieškovą jo šeimos akivaizdoje. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką (žr. šio sprendimo 29 p.), darytina išvada, kad apeliantė, siekdama apelianto R. K. pažeminimo, formavo neigiamą vaikų požiūrį į tėvą, taip pat prieš ieškovų valią bandydama atidaryti automobilio dureles ir smūgiuodama į automobilį gąsdino nepilnamečius vaikus, sukėlė šoką, sumišimą, baimę, įtampą ir nerimą ieškovams bei jų vaikams. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai ir jų vaikai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jiems atlyginta.

40. Apeliantai prašo atlyginti 3 000 EUR neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

41. Teisėjų kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą, nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo apeliantų ar jų vaikų sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl patirto streso jai nutrūko pieno gamyba, nėra pagrįsta įrodymais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl minėto fakto egzistavimo. Be to, neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 350 EUR (po 175 EUR kiekvienam ieškovui) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atitinkamų šios bylos dalių laimėtojų nustatymo

43. Iš ieškovų apeliacinio skundo matyti, kad jame buvo keliami du reikalavimai – vienas neturtinis (dėl atsakovės kaltės pripažinimo) ir vienas turtinis (dėl neturtinės žalos atlyginimo). Reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nebuvo suformuluotas. Juolab kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad turtinės žalos priteisti neprašo (elektroninės bylos 152 l.).

44. Ieškovų apeliacinis skundas dėl neturtinio reikalavimo nebuvo patenkintas, ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu, tai lemia, kad ieškovai yra atsakingi už atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl šio reikalavimo nagrinėjimo, nes ieškovai pareiškė ir palaikė reikalavimą, kuris negalėjo būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

45. Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės patenkintas. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovų prašytą žalos atlyginimo sumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčas dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teisme, galima sakyti, nevyko. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį buvo apsikeista argumentais dėl galimybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nekalbėta apie neturtinės žalos dydį. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, ieškovai iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

46. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikyti ieškovus iš dalies pralaimėjusiais bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jų nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su teismo pateiktu įvertinimu, o pareikšto reikalavimo dydis (3 000 Eur) neatrodo akivaizdžiai neprotingas, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal nustatytus bylos laimėtojus

47. Įstatyme nėra nustatyta, kaip vertinti situaciją, kai ieškovai yra atsakingi už atsakovų bylinėjimosi išlaidas dėl neturtinio reikalavimo, bet kitas ieškovų reikalavimas yra iš esmės patenkinamas. Kitaip tariant, įstatyme nėra nustatyta, jog tokioje situacijoje teismas turi laikyti, kad ieškinys (apeliacinis skundas) patenkintas 50 proc. Vadinasi, šią teisinio reguliavimo spragą teismas turi teisę užpildyti vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatytais principais.

48. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat į aplinkybę, kad pagrindinis apeliacinio skundo reikalavimas šioje byloje buvo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai laimėjo 75 proc. Vadinasi, iš ieškovų atsakovei priteistini 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (25 proc. nuo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovui R. K., kuris nurodytas pradiniu 75 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje byloje mokėtoju (elektroninės bylos 174 l.), iš atsakovės priteistina 56,25 Eur žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

49. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Dėl galimybės paskirstyti pirmosios instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai priimtas papildomas sprendimas, kuris nebuvo apskųstas

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 28 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovų atsakovei buvo priteista po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas dėl šio papildomo sprendimo nebuvo pateiktas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas priimdamas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl bylos esmės, nes atsakovės prašymas jas priteisti buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (elektroninės bylos 70 l.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat turi teisę peržiūrėti ir pakeisti 2018 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, nors dėl jo ir nepaduotas apeliacinis skundas. Priešingu atveju teismo ne laiku (ne priimant sprendimą dėl bylos esmės) išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytų apeliacinės instancijos teismo galias vykdyti CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

51. Be anksčiau minėto neturtinio reikalavimo dėl atsakovės kaltės pripažinimo ir turtinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pirmosios instancijos teisme ieškovai kėlė reikalavimą priteisti 302,67 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl šio reikalavimo atmetė ir, be kita ko, tuo pagrindu nusprendė nepriteisti ieškovams jų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai apeliaciniame skunde nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo dėl sprendimo dalies, kuria atmestas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi laikytis pozicijos, kad ieškovai pralaimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 45–47 punktuose, taip pat į aplinkybę, kad ginčas dėl turtinės žalos iš esmės nevyko ir dėl to reikšmingų bylinėjimosi išlaidų sukelti negalėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai bylą laimėjo 60 proc., nes šioje byloje buvo iš esmės patenkintas ieškovų pagrindinis reikalavimas – atlyginti neturtinę žalą. Pagal anksčiau paminėtą proporciją perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

53. Ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 912,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už ieškinio parengimą, 270 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, 1 210 Eur už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų analizę ir teisinę pagalbą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, 74,31 Eur žyminio mokesčio, 57,99 Eur kelionės išlaidų dėl grįžimo į teismo posėdį; elektroninės bylos 134 l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti 1 210 Eur išlaidos už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų analizę ir teisinę pagalbą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu yra nepagrįstos. Byloje nėra įrodymų, kad jos būtų susijusios su ginčo sprendimu Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Byloje esanti medžiaga sudaro pagrindą manyti, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl atlikto ikiteisminio tyrimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Savo ruožtu CPK nenustato ikiteisminiame tyrime patirtų išlaidų atlyginimo.

54. Kita vertus, teisėjų kolegija laiko ieškovo R. K. kelionės į teismo posėdį išlaidas būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nes įstatymas suteikia teisę jam dalyvauti teismo posėdyje. Be to, išlaidos, susijusios su ieškovų teisiniu atstovavimu pirmosios instancijos teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Vadinasi, ieškovui R. K., kuris apmokėjo išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovės priteistina 421,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 proc. x 702,3 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme, o iš viso (kartu su apeliacinės instancijos teisme patirtomis išlaidomis) – 477,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Atsižvelgiant į šio sprendimo 52 punkte nurodytą proporciją, atsakovei iš ieškovų priteistina po 160 Eur (iš viso 360 Eur: 40 proc. x 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai pakeičiant 2018 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų R. K. ir V. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovams R. K. ir V. K. iš atsakovės L. S. po 175 Eur (iš viso 350 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų R. K. ir V. K. patikslinto ieškinio reikalavimas konstatuoti, jog atsakovė L. S. pripažindama savo kaltę atlygino ieškovams patirtą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinės dalies dalį, kuria nustatyta priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei L. S. iš ieškovų R. K. ir V. K. po 160 Eur (iš viso 320 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui R. K. iš atsakovės L. S. 477,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. S. iš ieškovų R. K. ir V. K. po 37,5 Eur (iš viso 75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.