- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- I-6947-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01556-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-04-18 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 100 Eur už kiekvieną praleistą dieną nežmoniškomis sąlygomis neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3, 83–84). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-07-02 buvo gydomas LAVL. Pažymėjo, kad po atliktos operacijos pareiškėjas negalėjo vaikščioti, tačiau turėjo miegoti antrame gulto aukšte. Teigė, kad kamerų plotas yra mažas, vienoje palatoje buvo gydomi 8 nuteistieji. Nurodė, kad palata nebuvo vėdinama, joje buvo tarakonų, nebuvo sėdimo sanitarinio mazgo, palatose sienos apaugusios grybeliu, drėgna. Teigė, kad buvo gydomas nežmoniškomis, kenksmingomis sveikatai, antisanitarinėmis, žeidžiančiomis žmogaus garbę ir orumą sąlygomis. Teigė, kad palatoje prastas apšvietimas. Pažymėjo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, sumažėjo savivertės jausmas, tapo irzlus, suprastėjo psichologinė būklė.
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama, ir galiojantys aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Nurodė, kad visose palatose yra įrengta 1,5 m aukščio sienelė, Visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) patikrinimo metu nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ne įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais (b. l. 10–13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad turėjo naudotis dviaukštės lovos gultu, nors po operacijos sunkiai judėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-07-02.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31) 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015-04-20 iki 2015-06-12 Chirurgijos skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) ir 29 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatose ir nuo 2015-06-12 iki 2015-07-02 Chirurgijos skyriaus 4 (8,56 m², 8 lovos) palatoje. Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (74 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo prastas apšvietimas, todėl pablogėjo pareiškėjo regėjimas, taip pat nurodė, kad kamerose buvo blogas vėdinimas, drėgna. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Centras tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normos reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai nenustatyti. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė, ar dėl netinkamų gydymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos (b. l. 17–25).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos neremontuojamos, ant sienų buvo pelėsis. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo Higienos norma nereglamentuoja. Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad LAVL kameros pagal galimybes buvo remontuojamos (b. l. 55–70).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas ir netinkamai atitvertas, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą. LAVL atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). LAVL prie atsiliepimo pateikė patalpų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitariniai mazgai nėra sėdimi (b. l. 34). LVAT 2016-02-22 nutartyje administracinėje byloje A-958-624/2016 nurodė, kad pagal Higienos normos 21 p. nuostatas įkalinimo įstaigose turi būti įrengti sėdimi unitazai. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų ir graužikų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas (b. l. 26–28).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad po atliktos operacijos jis negalėjo vaikščioti, tačiau turėjo miegoti antrame gulto aukšte. Iš LAVL pateiktos pažymos duomenų matyti, kad palatose įrengtos vieno ir dviejų aukštų lovos (b. l. 45, 72). Minėtą aplinkybę patvirtina ir LAVL pateiktos palatų fotonuotraukos (b. l. 49, 95–96, 111, 113). Pažymėtina, kad dviaukščių gultų įrengimas LAVL kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintoms Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui. Tačiau teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad toks palatų įrengimas gali sudaryti kliūtis asmenims tinkamai naudotis gultais. Šiuo atžvilgiu svarbu įvertinti palatoje laikomo asmens sveikatos būklę. Teismas vertina, kad, esant aplinkybėms, kai LAVL laikomas asmuo dėl savo sveikatos būklės negali naudotis antrame aukšte įrengtu gultu, LAVL administracija turi pareigą užtikrinti tokio asmens tinkamą laikymą LAVL palatose. LAVL teiktame procesiniame dokumente nurodė, kad, esant sunkiai asmens būklei, pareigūnai nurodo kitiems pacientams užleisti vietą apatinėje lovos dalyje (b. l. 92). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pareiškėjas, patirdamas nepatogumus dėl miegojimo antrame lovos aukšte, turėjo apie minėtas aplinkybes informuoti LAVL administraciją ir prašyti užtikrinti jam teisę miegoti vienaukštėje lovoje arba pirmajame dviaukštės lovos aukšte. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją, todėl jo teisių pažeidimas šiuo aspektu laikytinas neįrodytu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurio jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (74 dienos), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 600 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.