Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. lapkričio 30 d., apie 20:00 val., Kretingos rajone, Joskaudų kaime, kelio Palanga – Lazdininkai 10-ajame kilometre (9,2 km) S. V. vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. lapkričio 30 d. 20:50 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0149 jam nustatytas 2,30 promilių, o 2021 m. lapkričio 30 d. 21:05 val. – 2,36 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko lapkričio 30 dieną, apie 20 val. Tą dieną jis su A. D. UAB (duomenys neskelbtini) mašinų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išgėrė vieną 0,7 talpos butelį degtinės ir 1 litrą 6 proc. stiprumo alaus. Po kelių minučių baigus gerti jis išvažiavo namo į Lazdininkus. Iki namų jam yra apie 16 km. Važiavo vienas, vairavo sūnui priklausantį automobilį BMW 320, kurį sūnus buvo palikęs naudotis jo žmonai. Šiuo automobiliu jis buvo atvažiavęs į darbą. Nežino, kaip jis nuvažiavo nuo kelio. Po įvykio automobilis sugadintas nepataisomai. Automobilį sūnus išvežė į sąvartyną. Sūnus sakė, kad gavo už automobilį apie 150 Eur. Jis neturi teisės vairuoti, nes šią teisę prieš 5 – 6 metus prarado, kai buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus. Mano, kad pasielgė labai blogai, išvadas padarė, gydėsi nuo alkoholizmo, šiuo metu alkoholio nebevartoja. Jo atlyginimas yra apie 600 Eur atskaičius mokesčius. Daugiau pajamų negauna. Žmona taip pat dirba, bendros šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 000 Eur. Turi gyvenamąjį namą ir 3 ha žemės, kreditorių neturi. Su sūnumi jo santykiai geri. Sūnus A. gyvena Klaipėdoje, savaitgaliais atvažiuoja aplankyti. Mano, kad sūnus būtų tinkamas laiduotojas.

Teisiamajame posėdyje laiduotoju pageidaujantis būti A. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Mano, kad galėtų daryti teigiamą įtaką tėčiui, su juo sutaria gerai. Iki pandemijos kiekvieną savaitgalį su šeima grįždavo pas tėvus, dabar su tėčiu susiskambina kiekvieną savaitę. Mano, kad yra tinkamas asmuo būti laiduotoju. Apie įvykį jis sužinojo apie 9 val., kai jam paskambino žmona. Tuo metu jis buvo Marijampolėje komandiruotėje. Žmona pasakė, kad tėtis padarė avariją ir sudaužė automobilį. Automobilis priklausė jam, jis šį automobilį buvo davęs naudotis mamai. Nežinojo, kad ir tėtis važiuoja su automobiliu. Automobilį pridavė į metalo laužą ir sumokėjo už aikštelę. Už automobilį gavo 180,97 Eur. Po įvykio kalbėjosi su tėčiu, sakė jam, kad reikia spręsti alkoholio vartojimo problemą. Jis buvo teistas dėl konfliktą kariuomenėje su kitu kareiviu. Įvyko muštynės ir kitas asmuo nukentėjo, visa tai buvo seniai. Kitų teistumų ar ikiteisminių tyrimų nėra. Yra baustas du kartus už greičio viršijimą, t. y. vieną kartą prieš du metus ir kitą kartą prieš du mėnesius. Dirba vadovaujantį darbą UAB (duomenys neskelbtini), galėtų sumokėti užstatą 500 Eur ar 1 000 Eur.

Kaltinamajam S. V. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. D. parodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. po darbo su S. V. išgėrė 0,7 l butelį degtinės „Zelionaja marka“ ir litrą alaus. Apie 19.45 val. – 19.50 val. jis išėjo namo. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad pro jį pravažiavo S. V. su automobiliu BMW. A. V. buvo vienas, važiavo link Palangos (b. l. 42-43).

Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2021 m. lapkričio 30 d., apie 20 val. 23 min. Kretingos rajone, Joskaudų kaime, kelio Palanga – Lazdininkai 10-ajame kilometre (9,2 km), neblaivus ir neturintis teisių S. V., vairuodamas automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Vairuotojas patyrė galvos ir veido sumušimus. Apie įvykį policijai pranešusi J. J. nurodė pakelėje suartoje dirvoje apgadintą automobilį pastebėjusi važiuodama iš Lazdininkų į Palangą. Priėjusi prie automobilio, priekinėje keleivio sėdynėje pamatė akivaizdžiai neblaivų, sąmoningą, kruvinu veidu vyrą. Vyras aiškino, kad automobilį vairavo draugas, kurio jis nenori išduoti. Automobilio BMW raktą policijos pareigūnai aptiko S. V. striukės kišenėje (b. l. 5, 9,12).

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kelio Palanga – Lazdinikai 10-ajame kilometre (9,2 km). Įvykio vietoje dešiniajame kelkraštyje aptikti automobilio ratų slydimo pėdsakai, 17,6 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto aptiktas automobilio galinis bamperis, 15,3 m atstumu – automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui išlūžęs dešinys galinis ratas, visos padangos be slėgio, suveikusios šoninės oro pagalvės, automobilio kėbulas deformuotas (b. l. 18-27).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš kelio Palanga – Lazdinikai (9,2 km) 2021 m. lapkričio 30 d. į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nuvežtas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0149 duomenų žurnalo kopijos ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. lapkričio 30 d. 20.50 val. pirmuoju tikrinimu S. V. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, 21.05 val. antruoju tikrinimu – 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 5). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 1 d. (b. l. 14-16).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra A. V. (b. l. 31-32). Automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas A. V., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 68-72). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 1999-2001 metų gamybos periodo automobilių BMW 320d touring vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 540 Eur su PVM (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. V. parodė, kad automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 2-3 metus atidavė naudotis motinai. Apie 2021 m. lapkričio 30 d. eismo įvykį su šiuo automobiliu sužinojo tą pačią dieną, į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo. Vėliau, t. y. 2021 m. gruodžio 5 d., tėvas S. V. papasakojo, kad neblaivus važiavo iš darbo ir nuvažiavo nuo kelio (b. l. 36).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. V. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0149 duomenų žurnalo kopija ir neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. V. 2021 m. lapkričio 30 d., apie 20:00 val., Kretingos rajone, Joskaudų kaime, kelio Palanga – Lazdininkai 10-ajame kilometre (9,2 km) vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. lapkričio 30 d. 20:50 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0149 jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Byloje buvo gautas kaltinamojo sūnaus A. V. prašymas atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. V. atsakomybėn (b. l. 120). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. ir asmuo, prašantis perduoti jam kaltinamąjį pagal laidavimą, A. V. prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė, jog nesutinka dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. V. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 86-88). Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Nors nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neteistas ir neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu kaltimasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 85). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog teisė vairuoti jam buvo atimta prieš 5 – 6 metus dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, po to teisės vairuoti jis nebeįgijo. Vadinasi, S. V. jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai rodo, jog kaltinamasis dėl ankstenio teisės pažeidimo tinkamų išvadų nepadarė ir vėl padarė tokio paties pobūdžio teisės pažeidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, bet ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir vertėsi, po įvykio kaltinamasis bandė klaidinti policijos pareigūnus, iš pradžių neigė vairavęs automobilį ir tvirtino, jog transporto priemonę vairavo kitas asmuo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė važiuodamas iš darbo, o į savo darbo vietą, kuri, kaip nurodė pats kaltinamasis, yra apie 16 km atstumu nuo jo namų, buvo atvykęs automobiliu, nors teisės vairuoti jis neturi. Visa tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, kitų eismo dalyvių bei aplinkinių saugumą. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė ir neleidžia tikėtis, jog kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltininkas gali būti perduotas tik teismo pasitikėjimo verto asmens atsakomybei, kuris galėtų daryti realią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, užtikrinti, jog asmuo vėl nenusikalstų bei nedarytų kitokių teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju laiduotoju pageidaujantis būti A. V. per pastaruosius 2 metus iš viso 4 kartus buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Ši aplinkybė kelia teismui abejonių dėl jo galimybės turėti autoritetą kaltinamajam, kurio padaryta nusikalstama veika yra susijusi su grubiu kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Be to, A. V. 2005 metais buvo teistas pagal BK 320 straipsnio 2 dalį už apysunkio nusikaltimo padarymą. Nors šiuo metu jo teistumas išnykęs, tačiau tiek ši aplinkybė, tiek per pastaruosius dvejus metus padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja laiduotoju pageidaujančio būti A. V. asmenybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. V. paaiškino, jog gyvena Klaipėdoje, o su S. V., gyvenančiu Kretingos rajone, susiskambina kartą per savaitę. Šios aplinkybės leidžia abejoti realia A. V. įtaka tėvo S. V. elgesiui.

Įvertinęs byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatyta būtinųjų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį A. V. atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas, todėl spręstinas S. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. V. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu S. V. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, kritiškai vertino savo elgesį. Teismas taip pat įvertina S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. S. V. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu dirba. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas šiuo atveju turės pakankamai įtakos kaltinamojo elgesiui, užtikrins, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, t. y. užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti S. V. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant 75 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskiriant 50 MGL, t. y. 2 500 Eur dydžio baudą.

Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, t. y. gaunamą darbo užmokestį, šeimos pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt., paskirtos bausmės (baudos sumokėjimo) įvykdymo terminas nustatytinas iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju kartu su bausme S. V. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju S. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgtina ir į tai, kad S. V. vairuodamas transporto priemonę nuvažiavo nuo kelio, t. y. sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad tuo jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat įvertinus kitas S. V. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių nuobaudų ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad S. V. šiuo laikotarpiu neįgytų teisės vairuoti ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju S. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso A. V.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. V. žinojo, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikaltimui daryti. Be to, atsižvelgtina į tai, jog pagal šiuo metu byloje turimus duomenis transporto priemonė nėra tinkama eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo.

Spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir pateko į eismo įvykį, po šio įvykio apžiūrint transporto priemonę buvo matyti išlūžęs dešinės pusės galinis ratas, visos padangos be slėgio, suveikusios šoninės oro pagalvės, automobilio kėbulas deformuotas (b. l. 18-27). Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkas A. V. paaiškino, jog automobilis nėra tinkamas eksploatuoti, todėl buvo perduotas į atliekų surinkimo vietą kaip metalo laužas. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esančios fotolentelės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, darytina išvada, jog turi būti išieškoma tokia transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri atitinka transporto priemonės vertę sprendimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo priėmimo metu, t. y. po eismo įvykio sugadinto, o ne tokio paties nesugadinto automobilio vertė. Teismo nuomone, konfiskuojant nesugadinto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą kaltinamasis nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje lyginant su ta, kuri būtų nusprendus taikyti turto konfiskavimą natūra, nes pastaruoju atveju transporto priemonė būtų konfiskuojama tokios būklės, kokia ji buvo po eismo įvykio, nenustatant kaltinamajam pareigos atkurti jos techninės būklės iki įvykio ar kompensuoti prarastos turto vertės pinigais.

Byloje nėra nustatyta, kokia yra tiksli automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 1999-2001 metų gamybos periodo automobilių BMW 320d touring vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 540 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra daugiau nei 20 metų senumo. Įvertinus byloje esančius duomenis apie užfiksuotus transporto priemonės sugadinimus ir jų pobūdį, A. V. pateiktus paaiškinimus apie dabartinę transporto priemonės būklę, teismas mano, jog šiuo atveju nebūtų tikslinga, ekonomiška ir proporcinga nustatinėti likutinės transporto priemonės vertės, todėl nustatytina 200 Eur suma, kuri išieškotina iš kaltinamojo kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokios pozicijos aptariamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktiniai diskai, kurie pridėti prie bylos (2 vnt.), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nustatyti, kad S. V. paskirtą 2 500 Eur baudą privalo sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801).

Paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš S. V. transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus, kurie pridėti prie bylos (2 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.