- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- II-750-1218/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00771-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- S. Z.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui S. Z. (toliau – ir Pareiškėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio keturis nepilnamečius vaikus, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7657-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232966366 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Institucijos Nutarimu Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį. Nusižengimo nagrinėjimo metu Institucija nustatė, kad S. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo 14 punktą, o būtent: 2024 m. kovo 2 d. 11.13 val., Vilniuje, Drujos g., vairavo „Toyota Prius“ automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Institucijos Nutarimu Pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. (b. l. 37).
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas S. Z. nesutikdamas su Institucijos Nutarimu pateikė skundą, kuriame prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi – persvarstyti Institucijos skirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimą, nes Pareiškėjo nuomone ji yra neproporcinga ir neatitinka bausmės tikslų. Savo poziciją jis motyvuoja sekančiais argumentais:
2.1. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
2.2. Specialiosios teisės atėmimas 6 mėn., neigiamai paveiks Pareiškėjo šeimos ir vaikų gyvenimą. Vyriausiasis Pareiškėjo sūnus mokosi mokamoje (duomenys neskelbtini) online mokykloje, o kiti vaikai mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. S. Z. rūpinasi savo vaikų išsilavinimu, todėl jam tenka vežioti vaikus į mokyklą, o vėliau juos parvežti iki namų.
2.3. Pareiškėjas dirba kurjeriu-pasiuntiniu, tačiau jo pajamos nėra didelės (apie 737 Eur). Šiuo metu jam tenka mokėti už vyriausiojo sūnaus mokslus (300 Eur per mėnesį), todėl teisių vairuoti transporto priemones atėmimas suponuos šeimos pajamų netekimą ir apsunkins jų finansinę padėtį.
Atsiliepimas
3. Institucija nesutikdamas su Pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Nutarimą palikti nepakeistu ir S. Z. skundo netenkinti. Savo poziciją Institucija motyvuoja sekančiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalį: „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.“. Be to, Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo Nr. 1V-328 (toliau – Įsakymas dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo) 40 punkte nurodoma, kad „Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.“. Kadangi S. Z. yra nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, jo padarytas nusižengimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
3.2. Institucija vadovaudamasi ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostata ir atsižvelgdama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir nustatė minimalų specialios teisės atėmimo terminą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
3.3. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams ir visuomenės interesai galėtų būti užtikrinti ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Vien tik tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybė, kad asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisės vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.
4. Teisiamajame posėdyje S. Z. skundą palaikė ir parodė, kad šiuo metu kurjerio darbas yra jo pagrindinis darbas, kuris susijęs su uždarbiu šeimai išlaikyti. Iki tiriamo įvykio jam buvo rekomenduota pakeisti teises, apie tai, kad tai yra būtina, jam niekas nepranešė. Šiuo metu dalyvauja integracijos programoje, kuri yra skirta užsienio valstybių piliečių socializacijai. Po to, kai Pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, pradėjo domėtis visais niuansais susijusiais su vairuotojo pažymėjimu. Jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas. Šiuo metu toliau dirba kurjeriu, tačiau užsakymus pristato dviračiu. Pajamos ženkliai sumažėjo.
Atsiliepimas
5. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
Skundas netenkintinas
6. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
7. Vadovaudamasis ANK 641 straipsnio nuostata, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje nustatyta, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-1072/2023).
8. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. skundą ir Institucijos atsiliepimą, taip pat skundžiamą Nutarimą ir kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, priėjo išvados, kad Institucijos priimtas Nutarimas atitinka visus aukščiau nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismo vertinimu Institucija nustatė ir atsižvelgė į visas svarbias su administraciniu nusižengimu ir bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, visapusiškai jas išanalizavo ir vadovaujantis bendrosiomis ir specialiosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir principais – paskyrė teisingą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio straipsnio pažeidimą numatyta sankcija – bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
10. Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina pažymėti, kad pagal SEASĮ 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Pagal Įsakymo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo 40 punktą – pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
11. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Jis ir jo šeima (žmona ir 4 vaikai) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Institucijos atsiliepime pažymima, kad Pareiškėjo leidimas buvo išduotas 2023 m. gegužės 30 d., todėl jis, laikantis SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies ir Įsakymo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo 40 punkto, neilgiau nei po 6 mėn. nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, t. y. iki 2023 m. lapkričio 30 d., turėjo teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos. Kadangi Pareiškėjas per įsakyme nustatytą terminą vairuotojo pažymėjimą nepakeitė ir tokiu būdu neteko teisės vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia, kad Institucijos Nutarimu jis teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
12. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas bandė nesureikšminti savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau teismas kritiškai vertina S. Z. parodymų dalį, kurioje jis paaiškino, kad nežinojo apie teisės aktuose nustatytą pareigą pakeisti Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą po 6 mėn. nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad teismo posėdyje Pareiškėjas prisipažino, kad prieš tiriamą įvykį jam tik buvo rekomenduojam pakeisti vairuotojo pažymėjimą. Nors teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad Pareiškėjas nežinojo apie teisės aktų nustatytą trečiųjų valstybių išduotų vairuotojų pažymėjimų keitimo tvarką ir ANK numatytą atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą – jo parodymai dėl to, kad jam anksčiau buvo rekomenduota pakeisti seną pažymėjimą, liudija apie tai, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, laiku neišsiaiškino ir neįsitikino, ar gali toliau vairuoti transporto priemones turint vairuotojo pažymėjimą išduotą ne Lietuvos Respublikoje. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad Pareiškėjo kaltė atitinka nerūpestingumo rūšį (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Be to, verta pažymėti, kad pagal ANK 2 straipsnio 2 dalies nuostata įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad S. Z. vairavo transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, nėra. Dar prieš bylos nagrinėjimą teisme Nutarimą priėmusi Institucija nustatė, kad teisių vairuoti motorines transporto priemones Pareiškėjas neteko po 6 mėn. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje gavimo, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 30 d., o pažeidimas padarytas 2024 m. kovo 2 d. Išnagrinėjus skundo turinį matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu dėl teisinių padarinių griežtumo, jo manymu, nagrinėjamoje byloje Institucija turėjo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ir trumpesnį administracinio poveikio priemonės (teisių vairuoti transporto priemones atėmimas) terminą, negu tai numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies normose. Tokią poziciją Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad nustatyta bauda ir poveikio priemonė apsunkins jo ir taip nepaprastą šeimos materialinę padėtį. S. Z. pažymi, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, vyriausias sūnus šiuo metu mokosi privačioje online mokykloje, už kurią kas mėnesį tenka mokėti po 300 Eur. Be to, dėl jam nustatyto 6 mėn. teisių vairuoti transporto priemonę atėmimo, jis negalės pasirūpinti savo vaikų nuvežimu į mokyklą ir iš mokyklos. Pastebėtina, kad Pareiškėjas turi sutuoktinę, kuri taip pat gali prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.
14. Įvertinęs Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad vien tik ta aplinkybė, kad S. Z. dėl jam paskirto 6 mėn. teisių vairuoti transporto priemones atėmimo gali netekti darbo ir pajamų, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad teismai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taiko tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos ypatingos aplinkybės susijusios su padaryta veika ir (ar) su pačiu administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kurios suponuotu teisingumo, proporcingumo ir kitų principų pažeidimą, net jeigu asmeniui būtų pritaikyta švelniausia straipsnyje numatyta sankcija. Teismo manymu nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra. Institucijos atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamoje byloje Pareiškėjo darbo pobūdi, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas šiam argumentui pritaria. Vienoje iš nutarčių teismas nurodė, kad „<...> įprastai dauguma asmenų yra dirbantys, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis, nustatant administracinio poveikio priemonės terminą.“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-203-360/2023).
15. Pareiškėjas skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad be teisių jis nesugebės pasirūpinti savo vaikų nuvežimu į mokyklą ir iš jos. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp S. Z. gyvenamosios vietos ir mokyklos, kurioje mokosi jo vaikai yra tik 1.18 km. (programos www.maps.lt duomenimis). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nenurodė, kad vaikai turi specialių poreikių, vaikai yra pakankamai brandaus amžiaus, be to kelias nuo namų iki mokyklos yra gyvenvietėje, todėl teismas sprendžia, kad šis Pareiškėjo argumentas dėl jam skirtos administracinės poveikio priemonės sušvelninimo turi būti atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepakeistą ir S. Z. skundą netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.