Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-606-194/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
2S-606-194/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02783-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
Suinteresuotas asmuo
B. P., Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. P., A. K., J. A., S. Š., R. K., R. J., M. P., I. P., N. P., V. P., V. V.
Pareiškėjas
K. K.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2S-606-194/2011

Teisėja A. Alčiauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02783-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 110.5;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, B. P., A. P., A. K., J. A., S. Š., R. K., R. J., M. P., I. P., N. P., V. P., V. V. dėl termino priimti palikimą pratęsimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. K. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su prašymu pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti tėvo, A. P., mirusio 2003-07-26, palikimą. Nurodė, kad laiku nesikreipė į notarą, kadangi tėvo mirties laikotarpių turėjo rimtų sveikatos problemų. Šiuo metu pareiškėjai nustatytas tik 40 procentų darbingumas.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pratęsė pareiškėjai K. K. terminą priimti tėvo, A. P., mirusio 2003-07-26, palikimą. Teismas nurodė, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai įrodo, jog pareiškėja turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl ko negalėjo laiku tinkamai kaip numato įstatymas įgyvendinti savo teisių į mirusio tėvo palikimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos K. K. pateiktas priežastis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Apie tai, kad pareiškėja sirgo depresija ir negalėjo suprasti, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepatvirtina jokie medicininiai dokumentai ir šis faktas nebuvo įrodytas. B. P. nuomone, pareiškėja dėl palikimo priėmimo tiesiog buvo nerūpestinga ir elgėsi aplaidžiai, todėl teismas neturėjo pareiškėjos nurodytų priežasčių pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Taip pat B. P. nurodė, kad pareiškėja K. K. į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi po septynių metų nuo palikimo atsiradimo. Per minėtą laikotarpį B. P. rūpinosi sodyba, mokėjo žemės ir kitus mokesčius, ją remontavo, t. y. tapo sąžininga turto valdytoja, priėmusi palikimą faktiniu valdymu, todėl mano, kad teismo sprendimas, pratęsti pareiškėjai K. K. terminą palikimui priimti, prieštarauja B. P. interesams ir teisėtiems lūkesčiams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja K. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens B. P. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad rimtas sveikatos problemas, dėl kurių negalėjo laiku kreiptis pas notorą dėl palikimo priėmimo, patvirtina byloje esantys rašytiniai medicininiai dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Taigi paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino pareiškėjos K. K. prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Faktinės aplinkybės, kad pareiškėja turėjo ir turi sveikatos sutrikimų byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai atlikti palikimo priėmimo veiksmus pasinaudojant teisininkų paslaugomis. Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pačios pareiškėjos paaiškinimais, nevertino jos teiginių pagrįstumo ir nurodomų faktų tikrumo pagal įstatyme nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186 straipsnis), tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kaip nagrinėjamu atveju, prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga. Byloje esanti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės 2011-05-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja K. K. yra įtraukta į minėtos ligoninės pacientų registrą, tačiau laikotarpiu 2003-07-01 iki 2003-11-01 toje ligoninėje nesigydė (107 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2003-07-01 iki 2003-10-31 buvo įsidarbinusi UAB „Klauso ūkis“ (109 b. l.). Tam tikros ligos, kaip pvz. nurodė pareiškėja radikulitas nelaikytina ekstraordinaria aplinkybe neleidusia pareiškėjai laiku įgyvendinti savo teisių į palikimą. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, ji nenurodė.

K. K. neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimtų tėvo palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti suinteresuoti asmenys kreipėsi tik 2010 m. gruodžio 10 d., taigi terminas palikimui priimti praleistas beveik septynerius metus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant pareiškėjos elgesį negalima konstatuoti, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, B. P., A. P., A. K., J. A., S. Š., R. K., R. J., M. P., I. P., N. P., V. P., V. V. dėl termino priimti palikimą pratęsimo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė Matiukienė