Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1186-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
1-1186-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18035-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1186-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18035-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.2.
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. spalio 31 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurororui Gediminui Vilučiui,kaltinamajam J. K. (J. K.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (J. K. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 2 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui, kartu su baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per bausmės laikotarpį. Bausmė atlikta 2024 m. balandžio 8 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K., kaltinamas tuo, kad mušdamas ir smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2024 m. gegužės 12 d. apie 18.00 val. Trakų r. sav., magistralinio kelio A4 „Vilnius - Varėna – Gardinas“ šalikelėje, tikslesnė vieta nenustatyta, automobilyje „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto su I. N. metu, tyčia mušdamas I. N. – dešine plaštaka suduodamas vieną smūgį I. N. į viršutinę lūpą, po ko tyčia smurtaudamas I. N. atžvilgiu – rankomis stipriai sugriebdamas už I. N. žastų bei dilbių ir stipriai juos suspausdamas – 6 trauminiais poveikiais padarė I. N. nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose. Taip jis mušdamas ir smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val. ji su kaltinamuoju nutarė vykti į Trakus. Apie 16.00 val. važiuojant iš Trakų kaltinamasis pradėjo elgtis neadekvačiai, jis šaukė ant jos kokia ji yra negera, įžeidinėjo bei žemino ją, reikalavo, kad ji investuotų pinigus į kriptovaliutas. Kaltinamojo prašė taip nekalbėti, nusiraminti, bet jis toliau šaukė ant jos, ir ji su savo ranka prilietė, gali būti, kad sudavė, bet labai nestipriai, kaltinamajam per ranką, kad jis atsipeikėtų ir nešauktų. Kaltinamasis buvo neadekvatus, kadangi vairavo labai agresyviai ir greitai, ji bijojo, kad jis nepadarytų eismo įvykio. Kaltinamasis staiga apsisuko ir pradėjo važiuoti vėl link Trakų. Kai jie važiavo, kaltinamasis visą laiką jai grasino, kad ją su vaiku nuveš prie Baltarusijos pasienio ir ten ją paliks. Ji labai bijojo, verkė ir prašė, kad apsisuktų ir nuvežtų ją į namus, bet kaltinamasis nereagavo ir toliau labai greitai važiavo. Kaltinamasis sustojo šalikelėje, jie sėdėjo automobilyje, ir tada jis pradėjo prieš ją smurtauti, trenkė iš rankos jai į lupų kairę pusę, stipriai sugriebė už kairės ir dešinės rankų. Jautė fizinį skausmą ir prašė ją paleisti, jis pasakė, kad važiuos link pasienio, kur ją paliks ir atims visus daiktus palikdamas ją miške. Po kurio laiko pradėjo važiuoti, važiavo apie 10 min. po ko nusuko nuo kelio ir sustojo miške. Kaltinamasis liepė jai išlipti iš automobilio, ji taip ir padarė. Norėjo bėgti link pagrindinio kelio, kad išsikviesti pagalbą, bet jis ją stipriai sugriebė, ar už rankos, ar už nugaros, pasakyti negali, po ko stipriai pastūmė. Ji buvo labai dideliame šoke, nesuprato, kas vyksta. Ji, būdama miške, garsiai šaukėsi pagalbos, bet jos niekas negirdėjo, kadangi ten nebuvo žmonių. Sugriebdamas jis jai pradėjo grasinti: „Aš geriau į kalėjimą sėsiu, bet tave užkasiu, nužudysiu, nes daugiau nebegaliu“. Būdama miške, ji tikrai galvojo, kad jis ją nužudys ir įvykdys savo grasinimus. Taip pat jis jai grasino, kad sutraumuos sūnų, kad ji turėtų problemų jį visą gyvenimą prižiūrėdama. Po kurio laiko kaltinamasis aprimo, prisidegė cigaretę, parūkė ir liepė jai lipti automobilį, kad nuvežtų juos namo. Ji visą laiką buvo didelėje baimėje, nes bijojo dėl savo ir vaiko sveikatos bei gyvybės. Kai važiavo link Vilniaus, nieko nekalbėjo. Apie 20.00 val. kaltinamasis ją parvežė į jos namus. Ji nuėjo į namus, o jis liko automobilyje su sūnumi, kadangi sūnus miegojo. Iš karto po įvykio į policiją nesikreipė, kadangi buvo šoko būsenoje ir nesuprato, kas įvyko. Dėl kaltinamojo veiksmų ji pajuto fizinį ir psichologinį smurtą, bijo būti savo namuose, nes jis žino, kur ji gyvena. Kaltinamasis jau yra prieš ją smurtavęs, dėl ko jam buvo išduotas SAA orderis.

4.2. Iš nukentėjusiosios skundo apie nusikalstamą veiką teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 12 d. apie 18.00 val. Trakų r. sav., nuo Trakų link Aukštadvario, miške, tikslaus adreso nežino, jos buvęs sugyventinis (kaltinamasis) smurtavo prieš ją - trenkė jai į lūpų kairę pusę, stipriai sugriebė už kairės ir dešinės rankų, taip pat stipriai stumdė. Kaltinamasis, mušdamas ją, taip pat grasino jai, kad ją nužudys, užkas po žeme, kad ji negyventų. Dėl tokių buvusio sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

4.3. Akistatos protokolo duomenimis teismas nustatė, kad nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojo apklausos protokole. Patikslino, kad nukentėjusioji iš pradžių nestipriai sudavė kaltinamajam ne per ranką, o veidą. Tada sustojo ir kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai per veidą, pataikydamas į lūpą, su dešinės rankos priešinga delnui puse. Suskaudėjo lūpą. Nukentėjusioji bandė trenkti atgal su rankomis, tada kaltinamasis paėmė ją už rankų, ties pažastimis, kad sustabdytų rankas nuo smūgių. Tada pagrasino, kad ją išveš į pasienį prie Baltarusijos sienos ir ten paleis ir galėsiu tada eiti namo. Vėliau pavažiavus truputį toliau ir išlipus iš automobilio bandė bėgti, tačiau kaltinamasis ją sulaikė laikydamas už palto. Fizinio smurto nenaudojo, tiesiog bandė laikyti, kad nebėgtų ant kelio. Grasino, kad užmuš, pakas, geriau sės į kalėjimą, laikė už drabužių, kad nebėgtų į kelią. Daugiau nieko kaltinamasis nedarė ir nesakė. Tuomet nekalbėdami grįžo į Vilnių. Pirma sudavė kaltinamajam, o jis įpykęs jai atgal, bet lauke, pamiškėje, specialiai nestumdė ir nemušė. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios žodžiais.

4.4. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. G 1467/2024 (01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajai nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose. Sužalojimai gulėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais - bukais daiktais. Sužalojimai atitinka apie 3-7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste galėjo būti padarytos 1 trauminiu poveikiu (pyz., 1 kartą suspaudžiant žastą pirštais). Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais (pvz., 1 kartą suspaudžiant žasto viršutinį trečdalį pirštais ir 1 kartą suspaudžiant pirštu arba kitokiu būdu traumuojant žasto apatinį trečdalį). Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Žastuose esančios ovalios formos kraujosruvos su prašviesėjimais centre rodo, kad traumuojantis objektas buvo riboto paviršiaus, ovalios ar pailgos formos - tokį objektą galėtų atitikti žmogaus pirštai arba kiti, panašios formos, daiktai.

4.5. Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų prokuroro fotonuotraukų matyti nukentėjusiosios sužalojimai – ištinusi lūpa, mėlynės ant rankų.

Motyvuojamoji dalis

J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia dešine plaštaka sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į viršutinę lūpą, po ko rankomis stipriai sugriebė už nukentėjusiosios žastų bei dilbių ir stipriai juos suspaudė. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa, abu proceso dalyviai nurodė, kad konfliktas prasidėjo automobilyje vienas kitam išsakius įžeidžiančius žodžius.

6.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu. Byloje esantys duomenys sutampa su nukentėjusiosios pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu vėlesni nukentėjusiosios parodymai vertinami kritiškai. Teismo vertinimu, nukentėjusioji akistatos metu keisdama iš dalies parodymus, siekia sumenkinti kaltinamojo neteisėtus veiksmus, bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.3. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kad nukentėjusiajai nustatyta poodines kraujosruvos viršutinėje lūpoje, abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (kraujosruvas viršutinėje lūpoje, abiejuose žąstuose ir abejuose dilbiuose), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

6.4. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. trenkdamas į veido sritį bei stipriai laikydamas ją už žastų bei dilbių ir juos stipriai spausdamas, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jai ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir ją sužaloti, ir to siekė.

6.5. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiosios pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, nuotraukos, kuriose matyti sužalojimai, ir kt.

7. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, dirbantis, teistas taip ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau smurtauja prieš tą patį asmenį, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas, tuo tarpu švelnesnė bausmė įtakos kaltinamajam neturėjo, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metams, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl procesinių klausimų.

16. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

J. K. (J. K.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. (J. K.) skirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose.

J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė