Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka spręsdama Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Latvijos Teisingumo ministerijos persiųstą teisinės pagalbos prašymą dėl Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, priimto byloje Nr. 11815007917, dalies dėl piniginio reikalavimo VMI pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos piliečiui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu byloje Nr. 11815007917, įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 22 d., A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 3 dalyje (neteisėta alkoholinių gėrimų ar tabakų gaminių gamyba, laikymas, perdavimas ar realizavimas) ir 190 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda). Šiuo nuosprendžiu A. J. skirtas laisvės atėmimas 5 metams, atimant teisę verstis tam tikra komercine veikla, susijusia su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, 5 metams; 10 Latvijos minimalių mėnesinių algų bauda (5 000 Eur) ir lyginė priežiūra 2 metams. Nustatytas lygtinio laikotarpio 5 mėnesių bandomasis laikotarpis. A. J. įpareigotas per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą.

Nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo – Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos turtinė žala yra 308 510 Eur ir ši žala priteista iš A. J..

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 18 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymas dėl minėto Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas).

Prašymas netenkintinas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR, kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. BPK 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Šiuo atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė teismui Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą, remdamasi Pamatiniu sprendimu. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punkto i) – iv) papunkčiuose apibrėžta „finansinės baudos“ sąvoka; taip pat, nustatyta, kad į finansinę baudą neįeina: nutartys dėl nusikaltimo priemonių ar nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo ir nutartys, kurios yra civilinio pobūdžio bei atsiranda dėl reikalavimų atlyginti nuostolius arba žalą ir kurios yra vykdytinos pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu, kuriuo A. J. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 3 dalį, 190 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad nukentėjusiojo – Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos turtinė žala yra 308 510 Eur ir ši žala priteista iš A. J.. Būtent šią žalą prašo pripažinti ir vykdyti Lietuvoje, vadovaujantis minėtu Pamatiniu sprendimu.

Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto, baudžiamoji atsakomybė asmeniui buvo pritaikyta dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu tabako gaminių disponavimu bei kontrabanda, dėl ko Latvijos Respublikai buvo padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023).

Iš išdėstyto matyti, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-76-553/2023).

Taigi, šiuo atveju, remiantis Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikto liudijimo ir Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžio turiniu, piniginė suma – 308 510 Eur, kurią prašoma pripažinti ir perduoti vykdyti (išieškoti) Lietuvos Respublikoje iš A. J., nepatenka į Pamatiniame sprendime pateiktą „finansinės baudos“ sąvoką.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Tokiu atveju pareiškėja Latvijos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/en) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Įvertinus išdėstytą, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžiu iš A. J. Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybai priteistos 308 510 Eur žalos pripažinimo ir vykdymo, vadovaujantis Pamatiniu sprendimu, Lietuvos Respublikoje netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹, 365², 365⁵, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikos Rygos miesto teismo (buvęs Rygos miesto Pardaugavos teismas) 2024 m. birželio 10 d. nuosprendžiu iš A. J. Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybai priteistą 308 510 Eur žalą, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms.

Nutartį susipažinti išsiųsti prokuratūrai.

Nutartį atiduoti versti į anglų kalbą ir nutarčiai įsiteisėjus ją su vertimu išsiųsti Latvijos teisingumo ministerijai pasts@tm.gov.lv bei Rygos miesto teismui rigas.pilseta@tiesas.lv.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.