Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1654-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2S-1654-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24723-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1654-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24723-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-30445-1050/2020, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir ieškovė) „JUMPS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams valstybinei plėtros korporacijai „VEB.RF“ ir notarui D. B. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo (b. l. 1-8). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovės atžvilgiu vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro D. B. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. DB-528, kartu laikinai sustabdant bet kokius skolos išieškojimo/reikalavimo įvykdyti kitokias pinigines prievoles veiksmus.

2. Nurodė, kad ieškiniu yra ginčijamas vykdomasis įrašas, t. y. vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra atliekami vykdomieji veiksmai dėl neteisingai vykdomajame įraše nurodytos sumos. Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius visų privalomų atliekamų išieškojimo veiksmų (įskaitant įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytinių, kuris gali būti perleistas tretiesiems asmenims), teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba išvis tapti nebeįmanomas. Be to, areštuotas turtas yra reikalingas ieškovės veiklai, todėl šio turto pardavimas gali ieškovei sukelti dideles neigiamas pasekmes. Ieškovės teigimu, nesustabdžius išieškojimo, gali būti išieškota per didelė suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-07 nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 17-18).

4. Teismas nutartį iš esmės grindė šiais argumentais:

4.1. Byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą;

4.2. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, teismas turėtų pagrindą spręsti, jog vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje yra būtinas. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų nebeįvykdomas. Priešingai, ieškovė prašyme pateikė hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl ateityje galimo turto pardavimo iš varžytinių ir galimų neigiamų pasekmių jos veiklai, kurios kiltų antstoliui ateityje atliekant priverstinio vykdymo veiksmus.

Šalies argumentai

4.3. Ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojančią realią grėsmę teismo procesinio sprendimo įvykdymui ateityje bei galimą ieškovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, kurie sudarytų pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Juo labiau, ar vykdomajame įraše nurodyta suma yra teisinga ar per didelė, teismas galės nustatyti tik ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „JUMPS“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ieškovės atžvilgiu vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro D. B. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. DB-528, kartu laikinai sustabdant bet kokius skolos išieškojimo/reikalavimo įvykdyti kitokias pinigines prievoles veiksmus (b. l. 27-34). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nevertino tikėtino ieškinio pagrįstumo, taip pat nevykdė pareigos nustatyti, ar yra grėsmė, kad patenkinus ieškinį, teismo sprendimas gali būti sunkiai įgyvendinamas ar neįmanoma jo įgyvendinti. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė CPK nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui;

5.2. Vykdymo procese yra areštuotas visas ieškovei priklausantis turtinis kompleksas, kurį sudaro visi esami ir būsimi skolininkui nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, todėl akivaizdu, kad jis bus realizuotas. Teismo sprendimas gali paliesti ir asmenų, kurie įgis ieškovės turtą varžytynėse, teises, todėl išreikalauti jį iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti neįmanoma;

5.3. Ieškovė nuo 2015 iki 2020 metų vykdė įsipareigojimus atsakovui, taip mažindama įsiskolinimą, tačiau atsakovas vis tiek kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo visai sumai. Kitaip tariant, nors ir neturėdamas reikalavimo teisės visai reikalavimo sumai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo visai reikalavimo sumai, o notaras išdavė vykdomąjį įrašą visai sumai;

5.4. Areštuotas turtas yra reikalingas ir nuolat naudojamas ieškovės vykdomoje veikloje, todėl šio nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių tarp šalių vykstant teisminiam ginčui ir nesulaukus teismo sprendimo dėl galimo vykdomojo įrašo neteisėtumo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei gali sukelti itin didelius neigiamus padarinius tiek dėl įprastinio šio nekilnojamojo turto naudojimo negalimumo, tiek finansinių nuostolių, kurie dar labiau apsunkins ieškovės padėtį, kuri ir taip yra sudėtinga.

Atsiliepimas

6. Atsakovė valstybinė korporacija „VEB.RF“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 72-78). Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

6.1. Teismas, spręsdamas, kad ginčo kontekste neegzistuoja galimo palankaus teismo ieškovės atžvilgiu priimtino sprendimo neįvykdymo rizikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovė neįrodė nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t.y. tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė, kad egzistuoja teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento vykdymo apsunkinimo rizika;

6.2. Ieškovės ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, nes ieškovė netinkamai interpretuoja Įkeitimo sutarties nuostatas, susijusias su maksimaliuoju įkeitimu. Maksimalusis įkeitimas (jo limitas) nėra taikomas pagrindiniam įsiskolinimui. Be to, būtų nelogiška, kad atsakovė, kaip ilgametę patirtį turinti finansų įstaiga, būtų sutikusi apriboti prievolių užtikrinimą tik 2 000 000,00 Eur suma;

6.3. Vykdomasis įrašas buvo atliktas teisėtai, o jame nurodytas išieškotinos sumos dydis yra teisingas. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovė neatliko periodinio mokėjimo, atsakovė pareikalavo ieškovės tiek padengti įsiskolinimą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius, tiek ir įvykdyti kitas prievoles anksčiau sutartyje numatyto termino. Nesulaukusi ieškovės mokėjimo, atsakovė pateikė prašymą notarui iš ieškovės įkeisto turto išieškoti visą negrąžinto kredito (paskolos) sumą bei pagal Kredito sutartį paskaičiuotas palūkanas ir netesybas. Ieškovei nustatytais terminais nepateikus prieštaravimų notarui dėl atsakovės prašymo išduoti vykdomąjį įrašą, notaras, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis, atliko vykdomąjį įrašą;

6.4. Ieškovė ne tik nepateikė prieštaravimų notarui, bet ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje nemokumo byloje Nr. eB2-3489-967/2020 kartu su 2020-08-24 paaiškinimais pateikė ir vykdomąjį įrašą, nurodydama, kad atsakovės interesai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebus pažeisti, kadangi ji jau gavo vykdomąjį įrašą;

6.5. Ieškovės ieškinys, tiek ir atskirasis skundas yra teikiami siekiant ne teisių gynimo, tačiau vykdymo veiksmų vilkinimo. Kaip minėta, nors ieškovei buvo sudarytos sąlygos pareikšti prieštaravimus notarui dėl atsakovės nurodyto skolos dydžio, ieškovė šia teise nepasinaudojo. Atsakovei pateikus vykdomąjį įrašą antstoliui, šis ieškovei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą ir prašymą pateikti informaciją antstoliui apie tai, kada ir kur galima atvykti apžiūrėti Atsakovei pagal įkeitimo sutartį įkeisto turtą. 2020-08-26 ieškovė antstoliui pateikė raštą, kuriuo pranešė, kada ir kur galima atvykti apžiūrėti įkeisto turto, tačiau praėjus vos kelioms dienoms po minėto rašto išsiuntimo, ieškovė pareiškė ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.6. Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų visiškai neproporcingos ir suteiktų pranašumą tik vienai pusei – pačiai ieškovei. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti atsakovės, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesai, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neribotam laikui sustabdytų vykdymo veiksmus ir skolos atgavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nutarties, kuria atmestas ieškovės UAB „JUMPS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino tikėtino ieškinio pagrįstumo, taip pat nevykdė pareigos nustatyti, ar yra grėsmė, kad patenkinus ieškinį, teismo sprendimas gali būti sunkiai įgyvendinamas ar neįmanoma jo įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

10. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, tačiau turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Teismų praktikoje pažymima, jog pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-07, priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, per se nereiškia, kad teismas apskritai nevertino ieškinio pagrįstumo. Be to, iš ginčijamos nutarties nustatyta, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas ne dėl to, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, o todėl, kad neįrodė realios grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui ateityje.

12. Pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė taip pat gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1474-180/2017). Taip pat akcentuotina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 ir kt.).

13. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba taptų nebeįvykdomas, t. y. neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, apeliantė iš esmės grindė tuo, kad nepagrįstai apribotas per didelės vertės ieškovei priklausantis turtas bus realizuotas varžytinėse, o išreikalauti jį iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti neįmanoma. Tačiau nurodydama tokius teiginius, apeliantė nepateikė duomenų, kad ginčijamą notaro įrašą vykdantis antstolis jau pradėjo priverstinį areštuoto turto realizavimą ir/ar paskelbė areštuoto turto varžytines. Todėl tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens materialiosios subjektinės teisės laikinoji apsauga yra užtikrinama kito subjekto interesų sąskaita, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia atitinkamus asmens, kuriam jos taikomos, materialiųjų subjektinių teisių ir (ar) teisėtų interesų suvaržymus (ribojimus). Todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įvertinti ne tik tie interesai, kuriems užtikrinti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir tie interesai, kuriuos siekiama suvaržyti, reikalaujant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju skunde nurodyti abstraktūs teiginiai dėl galimo turto pardavimo, neproporcingų nuostolių pareiškėjai padarymo, savaime nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir pažeistų atsakovės, kaip ieškovės kreditorės, teisėtus interesus, nes jų pritaikymas apribotų atsakovės galimybę atgauti skolą, kurios apeliantė iš esmės neginčija, ginčija tik jos dydį, juo labiau, kaip minėta, teismų praktikoje pabrėžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese išimtinumas.

16. Taigi, apelianto nurodyti argumentai bei subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 178 straipsnis). Prašymo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarytų prielaidas vilkinti įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymą bei paneigtų šalių interesų pusiausvyrą bei reikštų neproporcingą išieškotojo teisių ir interesų ribojimą.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliantės UAB „JUMPS“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjas Žilvinas Terebeiza