- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1474-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01207-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- K. K., notarei D
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties netenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4504-275/2017 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams K. K. ir notarei D. J. dėl vekselio laiduotojo prievolės pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. prašo: pripažinti negaliojančia ieškovės, kaip laiduotojos, prievolę pagal 2009 m. gegužės 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį; panaikinti notarės D. J. 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5001 dalyje dėl piniginių lėšų išieškojimo iš ieškovės.Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01458.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovė grindė tuo, kad paminėtoje vykdomojoje byloje antstolis A. N. areštavo ieškovei priklausantį vienintelį turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name ieškovė gyvena kartu su vaikais ir tai yra vienintelė jos ir vaikų gyvenamoji patalpa. Priverstinai realizavus vienintelę jos (ieškovės) gyvenamąją patalpą, galimybės susirasti kitą gyvenamąją vietą būtų apsunkintos, nes jos pajamos yra nedidelės (gaunamas darbo užmokestis sudaro 120 Eur), banko sąskaitos yra areštuotos, vaikų tėvas vaikams išlaikymo neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi CPK 144 straipsnio nuostatomis.Teismas konstatavo, kad nėra tikslinga stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01458, nes ieškovės pateikti argumentai neįrodo, kad bus apsunkintas palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas. Jei ieškinys būtų patenkintinas, būtų iš dalies panaikintas notarės išduotas vykdomasis įrašas, taip pat atsirastų pagrindas panaikinti turto pardavimo išieškotojui aktą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad turtas jau yra parduotas, kad ieškovė su vaikais keldinama iš namo, kuris yra parduotas.Tai, kad priverstinai realizavus ieškovės turimą gyvenamąją patalpą, jos galimybės susirasti kitą gyvenamąją vietą būtų apsunkintos, nėra priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad realizavus turtą, ieškovė turės ieškotis kitos gyvenamosios patalpos, be to tai nereiškia, kad dėl turto realizavimo ieškovei atsiras žala. Teismas nenustatė, kad nėra galimas išieškojimas iš turimų lėšų. Nuginčijus vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad jis buvo išduotas nepagrįstai, notarei, kaip atsakovei, taikytina turtinė atsakomybė yra garantija, kad ieškovei bus atlyginta žala, jei tokia atsirastų dėl teismo sprendimo pagal vykdomąjį įrašą, kuris vėliau buvo panaikintas, vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė J. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01458. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į ieškovės nepilnamečių vaikų bei trečiųjų asmenų, kurie įsigis ieškovei priklausantį turtą, teises ir teisėtus interesus. Ieškovės prašomoje sustabdyti vykdomojoje byloje A. N. 2017 m. gegužės 11 d. patvarkymu buvo areštuotas ieškovei J. K. priklausantis nekilnojamasis turtas. Pradėjus išieškojimą iš vienintelės ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.Vykdymo procese realizavus vienintelį ieškovės turtą ir vienintelę jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai būtų palikti be gyvenamosios vietos, kadangi finansinių galimybių (mažas darbo užmokestis, banko sąskaitos yra areštuotos, tėvas neteikia išlaikymo vaikams) įsigyti kitą gyvenamąją vietą ieškovė neturi. Teigė, kad ieškovės dukra turi sveikatos problemų.Turtą perleidus tretiesiems asmenims, ieškinį patenkinus, būtų išplėstos ginčo nagrinėjimo ribos tiek dėl dalyvaujančių asmenų skaičiaus, tiek dėl trukmė. Nūtų nepagrįstai pažeistos trečiojo asmens teisės .Pirmosios instancijos teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas: atstovui įgaliojime nebuvo suteikta teisė ieškovės vardu laiduoti vekselyje; ieškovės vardu laidavęs atstovas veikė akivaizdaus interesų konflikto sąlygose; vekselio turėtojas, atsakovas K. K., nepateikė laiduotojui pranešimo apie vekselio neapmokėjimą.Atsakovas K. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė 2016 metų spalio mėnesį be jokių paskolų ir hipotekų sugebėjo nusipirkti gyvenamąjį namą, kurio vertė 2014 metais siekė 9 1520 Eur plius 4 726,75 Eur namui priskirto žemės sklypo vertės. Tokio namo išlaikymas per mėnesį kainuoja tris kartus daugiau nei ieškovės nurodomos turimos pajamos, nekalbant apie išlaidas gyvenimui ir vaikų išlaikymui. Atsakovas abejoja ieškovės deklaruojama finansine padėtimi, kadangi faktinė jos finansinė padėtis yra laikytina labai gera.
Teigė, kad įstatymas nustato laiduotojui, įvykdžiusiam skolininko prievolę, reikalauti iš skolininko kompensuoti savo turėtas išlaidas. Įvertinus santuokos nutraukimo bylos duomenis bei išlaikymo vaikams sumą (1 300 Eur kiekvienam), kurią trečiasis asmuo D. K. prisiėmė savanoriškai, jo turtinė padėtis turėtų būti žymiai geresnė už ieškovės. Ieškovui galimai netekus namo dėl laiduotojo prievolės įvykdymo, ji turės galimybę kompensuoti savo praradimus.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o skundo teiginiai apie neginčytiną ir akivaizdų įgaliojimo viršijimą ir neteisėtą vykdomojo įrašo išdavimą, kuriuos teismas anot skundo autoriaus turėjo priimti a priori, neturi būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Ieškovės J. K. ieškinys atsakovams K. K. ir notarei D. J. dėl vekselio laiduotojo prievolės pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo panaikinimo grindžiamas 2009 m. gegužės 26 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, notarės D. J. 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykdomuoju įrašu (notarinio registro Nr. DJ-5001), antstolio A. N. vykdomosios bylos Nr. 0157/17/01458 dokumentais, VĮ ,,Regitra“ 2017 m. birželio 1 d. pažyma apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-1050, 2007 m. gegužės 21 d. įgaliojimo kopija, UAB ,,AMBER VILNIUS“ 2017 m. gegužės 26 d. pažyma apie ieškovės gaunamas pajamas, UAB ,,Tavo klinika“ 2017 m. gegužės 30 d. išrašu iš medicinos dokumentų (dėl ieškovės nepilnametės dukters sveikatos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8195-726/2013 (dėl santuokos nutraukimo). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino netinkamai ir taip pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.Ieškovė J. K. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/01458, kuri pradėta pagal notarės D. J. 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5001 dėl lėšų išieškojimo iš ieškovės. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Būtent tokia situacija yra konstatuojam nagrinėjamoje byloje, todėl teismas gavęs ieškovės prašymą dėl vykdomo išieškojimo iš jos turto, ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdomąją bylą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje.Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti teisiškai nėra reikšmingi.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir netinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų priemonių taikymą. Skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės J. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės J. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0157/17/01458).