Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-52-464/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-10-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2019-04-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2019-04-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2020-02-18Lietuvos apeliacinis teismas
  7. KasacijaNutartis · 2020-04-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
2-52-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00371-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
B. P.
Atsakovas
akcinei bendrovei DNB bankas
Trečiasis asmuo
notarė L
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-52-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00371-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-603-538/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankas, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“, tretieji asmenys notarė L. P., G. P., Allianz Global Corporate & Speciality, dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo iki kitos bylos išnagrinėjimo pagrįstumo klausimas.

Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą, patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 40-47) prašydama: 1) išregistruoti iš hipotekos registro hipoteką 0,0404 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), 1/8 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš AB DNB bankas ir BUAB „Neto“ lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šį nekilnojamąjį turtą 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo iš UAB „Neto“ ir įvykdė visas pagal sutartis jai kylančias prievoles, todėl hipoteka yra pasibaigusi (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Tuo tarpu BUAB „Neto“ savo įsipareigojimo užtikrinti, kad hipoteka turtui būtų baigta, nesilaikė, AB DNB bankas jos reikalavimo išregistruoti hipoteką taip pat nevykdė. Atsižvelgiant į tai, hipoteka išregistruotina teismo sprendimo pagrindu. Ieškovės teigimu, įvertinus BUAB „Neto“ priklausančio ir AB DNB bankui įkeisto turto vertę, yra pagrindo manyti, kad pagrindinio skolininko turtas, kurio turėjo užtekti banko kreditoriniam reikalavimui patenkinti, buvo realizuotas nepagrįstai žema kaina. Tuo buvo pažeistos jos, kaip hipoteka įkeisto svetimo daikto savininkės, interesai, dėl ko hipoteka laikytina pasibaigusia ir dėl CK 4.194¹ straipsnio bei 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, įregistravimas antros eilės hipoteka, siekiant užtikrinti BUAB „Neto“ prievoles, kylančias iš 2007-01-08 kreditavimo sutarties, neatitiko ekonominio poreikio ir verslo logikos, dėl ko pripažintinas nepagrįstu ir neprotingu, pažeidžiančiu ieškovės bei kitų įkaitų davėjų interesus.

Atsakovas AB DNB bankas 2014-08-27 pateikė teismui prašymą (t. 4, b. l. 132-134) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-917-123/2014, kurioje ieškovai B. P., G. P., M. P. ir A. P. yra pareiškę ieškinį atsakovams BUAB „Neto“, UAB „Edex“, tretieji asmenys AB DNB bankas, Klaipėdos kredito unija, Lietuvos centrinė kredito unija, UAB „RBC Klaipėda“, dėl 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia, ir įsiteisės toje byloje priimtas teismo sprendimas. Šį prašymą grindė aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014, ginčijant 2011-03-11 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį, taip pat yra keliamas per mažos sutartimi perleisto turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) – kainos klausimas. Iš to padarė išvadą, kad minėtoje byloje išspręstas pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo klausimas turės prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje dėl hipotekos užbaigimo, juolab kad abejose bylose yra įrodinėjamos tos pačios per mažos kainos aplinkybės, nors ir remiamasi skirtingais įrodymais. Atsakovo manymu, tai gali lemti prieštaringų teismų sprendimų priėmimą atskirose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-29 nutartimi (t. 4, b. l. 149-150) sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-917-123/2014 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo taikymo, ir nustatęs, kad vienas iš argumentų, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus, yra tai, kad bankas pažeidė CK 4.194¹ straipsnio ir 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. veikė neapdairiai ir nerūpestingai, spręsdamas dėl įkeisto bankui BUAB „Neto“ turto realizavimo, neužtikrino šio turto pardavimo už protingą kainą, o kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-917-123/2014) reiškiamas reikalavimas dėl 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, padarė išvadą, kad abejose bylose ieškovai įrodinėja tą pačią aplinkybę – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą už per mažą kainą. Teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, kas sudaro pagrindą nagrinėjamą bylą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė B. P. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 155-157) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-29 nutartį ir atmesti atsakovo AB DNB bankas prašymą sustabdyti civilinę bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė dėl turto perleidimo už nepagrįstai žemą kainą yra įrodinėjama savarankiškais įrodymais, inter alia 2014-05-09 Newsec turto vertinimo ataskaitomis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014, siekiant įrodyti aplinkybę dėl nepagrįstai žemos turto realizavimo kainos, pateiktas prašymas skirti ekspertizę ir šis klausimas nėra išspręstas. Taigi teismas nemotyvuotai nagrinėjamą bylą sustabdė dėl kitos bylos hipotetinių įrodymų, be to, neargumentavo, kodėl stabdoma nagrinėjama byla, o ne atvirkščiai. Kad tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-917-123/2014 nėra prejudicinio ryšio, pirmosios instancijos teismas iš esmės jau buvo pripažinęs, atmesdamas atsakovo AB DNB banko 2014-01-31 prašymą šias bylas sujungti.

2. Teismas gali pats nustatyti visus nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingus faktus pagal joje esančius įrodymus. Todėl bylos sustabdymas, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, kai teismas netaikė ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, nors atsakovas AB DNB bankas inicijavo priverstinį išieškojimą iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), traktuotinas esminiu ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Nagrinėjamos bylos sustabdymas ieškovės civilinių teisių gynybą daro akivaizdžiai neefektyvia, pažeidžia jos konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str.) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio, CPK 5 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartis priimta, pažeidžiant teisės būti išklausytam principą (CPK 12 str., 15 str., 17 str.). Atsakovo AB DNB bankas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo išsiųstas ieškovei, tokiu būdu jai nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Atsakovas AB DNB bankas savo atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 162-165) prašo atmesti skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-29 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Tarp nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-917-123/2014 egzistuoja akivaizdus teisinis ryšys ir tai lemia būtiną nagrinėjamos bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje ieškovė grindžia CK 4.194¹ straipsnio ir 4.195 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu, įrodinėdama, kad bankas veikė neapdairiai ir nerūpestingai, nes, spręsdamas dėl BUAB „Neto" turto realizavimo, neužtikrino turto pardavimo už protingą kainą, grįsdama šiuos teiginius žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties turiniu. Civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 minėtą sutartį prašoma pripažinti negaliojančia, taip pat įrodinėjant, kad žemės sklypai buvo parduoti už per mažą kainą. Kitoje byloje ieškovai nesiremia nagrinėjamoje byloje pateiktomis UAB „Resolution valuations" 2014-05-09 turto vertinimo ataskaitomis, o prašo teismo paskirti ginčo turto vertinimo ekspertizę. Tokiu atveju abejose bylose įrodinėjant tas pačias aplinkybes, tačiau remiantis skirtingais įrodymais, išlieka prieštaringų teismų sprendimų priėmimo rizika.

2. Turint duomenų, jog civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 planuojama atlikti minėtų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę, yra akivaizdus pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki paaiškės šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (turto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas), nustatinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014.

3. Teismo motyvai, jog sujungus bylas žymiai padidės civilinio proceso dalyvių skaičius, kas apsunkins ir užvilkins bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, atsisakydamas susijungti bylas, konstatavo prejudicinio ryšio tarp civilinių bylų nebuvimą.

4. Ieškovė, inicijuodama atskirus, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusius, teisminius procesus, kuriuose įrodinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, tik skirtingais įrodymais, elgiasi nesąžiningai, apkrauna teismą papildomu darbu bei sudaro sąlygas prieštaringų teismo sprendimų priėmimui. Elgdamasi tokiu būdu ieškovė prisiėmė ir riziką, jog, konstatavus prejudicinį ryšį tarp atskirų jos iniciatyva pradėtų bylų, ar dėl kitų svarbių priežasčių teismas gali vieną civilinę bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla (CK 163 str. 3 d., 164 str. 4 d.). Tokiu būdu ieškovės konstitucinės teisės nėra pažeidžiamos.

5. Skundo teiginys, jog priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės, t. y. nebuvo sudaryta galimybė jai išreikšti savo nuomonę dėl banko pareikšto prašymo sustabdyti bylą, nepagrįstas. Prašymas buvo pateiktas per LITEKO VEP sistemą, prie kurios 2014-08-27 yra prisijungusi ir ieškovė (jos atstovas). Taigi apie šį prašymą ieškovė žinojo ar galėjo žinoti iki 2014-08-29 teismo nutarties priėmimo ir turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę. Kita vertus, CPK neįpareigoja teismo, sprendžiant prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, išsiaiškinti visų proceso dalyvių nuomonę šiuo klausimu. Sustabdyti bylą teismas gali ir savo iniciatyva (CPK 163, 164 str.).

Trečiasis asmuo G. P., prisidėjęs prie ieškovės paduoto atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-29 nutarties (t. 4, b. l. 166), prašo šį skundą patenkinti.

Atsakovas BUAB „Neto“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 167-168) prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-29 nutartį. Sutinka su teismo pozicija, kad civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę ir priimant teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Abejose bylose nustatinėtina faktinė aplinkybė sutampa, t. y. teismas turi išsiaiškinti, ar AB DnB bankui įkeistas BUAB „Neto" turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) – 2011-03-01 pirkimo– pardavimo ne varžytynėse sutartimi buvo parduoti už nepagrįstai mažą kainą. Ši aplinkybė įrodo dviejų bylų tiesioginį teisinį ryšį. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad bylų nagrinėjimo procesas neturėtų vykti vienu metu, nes gali įvykti taip, kad bus priimti ir įsiteisės skirtingi teismų sprendimai dėl to paties fakto. Taigi minėta aplinkybė turi būti nustatyta vienoje iš bylų, o kitai bylai šis faktas turės prejudicinę reikšmę.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-603-123/2014 (naujas jos Nr. 2-322-123/2015) ir elektroninės civilinės bylos Nr. 2-917-123/2014 (naujas Nr. e2-463-123/2015) medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bylos sustabdymo institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui ir kitokiam šio procesinio klausimo išsprendimui.

Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina stabdyti tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp bylos, kuri stabdoma ir bylos, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, t. y. ar teisinis rezultatas byloje, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, gali turėti lemiamos ir esminės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Neto“ ir AB DNB bankas, siekdama išregistruoti jai nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui taikytą hipoteką. Vienas iš ieškinio argumentų, kuriais grindžiamas šis materialinis reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas) yra tai, kad pagrindinio skolininko BUAB „Neto“ turtas, kurio turėjo užtekti banko kreditoriniam reikalavimui patenkinti, buvo realizuotas nepagrįstai žema kaina, todėl buvo pažeisti apeliantės, kaip hipoteka įkeisto svetimo daikto savininkės, interesai. Ieškovė į bylą pateikė 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį, sudarytą tarp UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“, kuria BUAB „Neto“ priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), perleistas UAB „Edex“ (t. 3, b. l. 119-122, 135-137). Šį sandorį bendraieškiai B. P. (apeliantė), G. P., M. P. ir A. P. ginčija kitoje jų inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 (naujas Nr. e2-463-123/2015), teigdami apie sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), inter alia dėl bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo už pernelyg žemą kainą (t. 3, b. l. 138-144; teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys). Taigi akivaizdu, kad abejose bylose yra tiriamos ir nustatinėjamos tapačios, t. y. su BUAB „Neto“ priklausiusių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo kainos pagrįstumu (jos dydžiu) susijusios aplinkybės, kurios, apeliantės vertinimu, turėjo įtakos tam, kad buvo pažeisti ir jos, kaip hipoteka įkeistų svetimų daiktų savininkės, turtiniai interesai. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vertinti, jog civilinėje byloje dėl 2011-03-01 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia nustatyti įrodomieji arba prejudiciniai faktai turės reikšmės ir civilinės bylos pagal apeliantės B. P. ieškinį dėl hipotekos išregistravimo teisingam išsprendimui. Nuginčijus arba, priešingai, nepavykus kitoje byloje nuginčyti turto perleidimo sandorio kainos aspektu, bus arba patvirtinta, arba paneigta apeliantės pozicija dėl šio sandorio teisinio ydingumo ir, atitinkamai, jos interesų pažeidimo (nagrinėjamos bylos ieškinio faktinis pagrindas, CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra būtinybė nagrinėjamą bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-917-123/2014 (naujas Nr. e2-463-123/2015) ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas, juolab kad kainos dydžio pagrįstumo toje byloje aplinkybę rengiamasi įrodinėti pasitelkiant teismo ekspertus. Tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, jau nebus galima iš naujo ginčyti juo nustatytų faktų ar teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.).

Remdamasis 2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašu, esančiu informacinėje teismų sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo AB DNB bankas atsiliepimo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais buvo atsisakyta nagrinėjamą bylą sujungti su civiline byla Nr. 2-917-123/2014 (naujas Nr. e2-463-123/2015), nėra susiję su prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp bylų nustatymu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, faktas, kad bylas buvo atsisakyta sujungti, pats savaime nepaneigia abiejų bylų prejudicinio ryšio egzistavimo. Kita vertus, net ir atsisakymas sujungti bylas, kai yra nustatytas prejudicinio ryšio ar kitokio teisinio ryšio tarp jų buvimas (kas konstatuota nagrinėjamu atveju), sudaro papildomą pagrindą sustabdyti vieną iš bylų. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2014-11-18 c. b. Nr. 2-1785/2014).

Apeliantės skundo argumentai dėl teisės būti išklausytai principo pažeidimo teisiškai nepagrįsti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė remdamasis privalomuoju CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu bylos sustabdymo pagrindu, kuris įpareigoja teismą bylą sustabdyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-15 nutartis c. b. Nr. 2-1455/2012). Antra vertus, bylos dalyvių teisės būti išklausytais tokiu atveju garantas įtvirtintas CPK 165 straipsnyje, numatančiame teismo nutarties dėl bylos sustabdymo apskundimo galimybę, kuria apeliantė ir pasinaudojo, teikdama atskirąjį skundą.

Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais dėl tikslingumo sustabdyti nagrinėjamą bylą, taip pat įvertinęs privatinei teisei būdingas šalių autonomijos arba dispozityvumo principą, sudarantį prielaidas ieškovei pačiai pasirinkti savo elgesio modelį, kuris lėmė nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti ir kitų atskirajame skunde nurodomų apeliantės teisių ar jos teisėtų interesų pažeidimo. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-424/2012, 2011-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-440/2011). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę paduoti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.) ir šios ieškovės teisės neriboja aplinkybė, kad ankstesni jos prašymai teismo buvo atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė