Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-421-252/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio salyklas“ direktoriaus D. K. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio salyklas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai, susiję su įmonės restruktūrizavimu.

Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atidėtas kreditoriaus AB DNB lizingas klausimo svarstymas dėl priskaičiuotos 448 225, 30 Lt dydžio baudos įtraukimo į patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą, teisėtumo klausimas.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio salyklas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

Atsakovas RUAB „Kupiškio salyklas“, teikdamas prašymą patvirtinti bendrovės kreditorių sąrašą, prašė neįtraukti į kreditorių reikalavimų sumą ginčijamos 448 225,30 Lt dydžio AB „DNB lizingas“ apskaičiuotos baudos lizingo gavėjui UAB „Kupiškio salyklas“ tariamai pažeidus savo įsipareigojimus. RUAB „Kupiškio salyklas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams AB DNB bankui, AB DNB lizingui dėl lizingo ir kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir šių sutarčių pakeitimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme šio ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-4248-67/2012, kuri, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi prijungta prie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3872-656/2012 pagal ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovams – laiduotojams D. V., I. K., UAB „Aukštaitijos bravorai“ dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo, trečiasis asmuo – lizingo gavėjas UAB „Kupiškio salyklas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo instituto ir sustabdymo instituto taikymu, bei sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atidėtas bylos nagrinėjimas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudarančios aplinkybės. Civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Bylos sustabdymas, kaip procesinė priemonė, turėtų būti taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės teisingai išnagrinėti bylą jos nestabdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 165 str.).

Civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo institutas reglamentuojamas CPK 162² straipsnyje. Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką. Taigi, bylos nagrinėjimo atidėjimas yra teismo posėdžio nukėlimas kitai iš anksto žinomai datai dėl tam tikrų priežasčių, kurias galima pašalinti. Kliūtys, dėl kurių negalima užbaigti bylos nagrinėjimo, yra pašalinamos arba teismo, arba byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas, tenkindamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, turi įvertinti, ar atidėjus bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas paprastai atidedamas priimant teismo nutartį, kuri priimama ne kaip atskiras procesinis dokumentas, o įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tačiau teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą žodiniame procese ir rašytine nutartimi. Rašytiniame procese bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimu teismas visada priima rašytinę nutartį (CPK 290 str. 2 ir 4 d.). Galimybė apskųsti atskiruoju skundu teismo nutartį dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo CPK nenumatyta.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad 2012 m. balandžio 30 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo yra neskundžiama, nors priimta kaip atskiras procesinis dokumentas. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog pagal turinį teismas priėmė procesinį sprendimą ne atidėti bylos nagrinėjimą, o sustabdyti civilinę bylą. Pagal CPK nuostatas tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu (CPK 165 str.).

Iš 2012 m. balandžio 30 d. nutarties turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs RUAB „Kupiškio salyklas“ administratoriaus prašymą dėl kreditoriaus AB „DNB lizingas“ 448 225, 30 Lt kreditorinio reikalavimo dalies neįtraukimo į kreditorinių reikalavimų sąrašą, nustatė, jog dėl šios sumos vyksta ginčas teisme. AB „DNB lizingas“ pagal lizingo sutarties 8.9 punktą priskaičiavo RUAB „Kupiškio salyklas“ 448 225,30 Lt dydžio baudą kaip sankciją už vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą. RUAB „Kupiškio salyklas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams AB „DNB bankas“, AB „DNB lizingas“ dėl tų pačių lizingo sutarčių, taip pat kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir šių sutarčių pakeitimo. Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje RUAB „Kupiškio salyklas“ restruktūrizavimo byloje administratorius prašė sustabdyti 448 225,30 Lt sumos įtraukimo į AB „DNB lizingas“ kreditorinį reikalavimą nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje padarė išvadą, kad teismo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje turės prejudicinę galią lizingo bendrovės kreditorinio reikalavimo dydžiui ir priskaičiuotos 448 225, 30 Lt baudos įtraukimui į kreditorinio reikalavimo sumą. Remdamasis šia aplinkybe teismas atidėjo klausimo svarstymą dėl 448 225, 30 Lt sumos įtraukimo į AB „DNB lizingas“ kreditorinį reikalavimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo iškeltos civilinėje byloje Nr. 2-4248-67/2012.

Minėto CPK 163 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį civilinės bylos sustabdymą, 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vertinant teismo nutartimi spręsto procesinio klausimo pobūdį, turi būti atsižvelgiama ne į pažodinį nutarties tekstą, o į tai, kokia nutarties esmė ir kokiu tikslu ji buvo priimta. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties turinys leidžia pagrįstai spręsti, kad teismas nustatė privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, tačiau jam pritaikė bylos nagrinėjimo atidėjimo institutą. Sprendžiant dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties teisėtumo, teisėjų kolegija nenagrinėja 2012 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (t. y. nevertina, ar teismas pagrįstai nustatė prejudicinio ryšio egzistavimą), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinė byla faktiškai buvo ne atidėta, o sustabdyta, daro išvadą, jog dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas turėjo būti priimtas (CPK 163 str. 3 p., 165 str.). Atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK reikalavimų, nepagrįstai užkirto kelią kreditoriui AB „DNB lizingas“ skųsti galimai jo teises pažeidžiančią nutartį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, tačiau atsiliepimai dėl šio atskirojo skundo teisėjo rezoliucijomis yra priimti (b. l. 20, 24). Susipažinus su byloje esančiu atskiruoju skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimtas (CPK 306, 335, 338 str.), todėl šis klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pagrįstais laiko kreditoriaus AB „DNB lizingas“ argumentus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą, neteisėtumo. Nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Civilinė byla su atskiruoju skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties perduotina Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų sudaryta teisėjų kolegija ir nustatyta teismo posėdžio data (CPK 319 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Priimti kreditoriaus AB „DNB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties.

Perduoti bylą su atskiruoju skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų sudaryta teisėjų kolegija ir nustatyta teismo posėdžio data.