Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjo S. K. prašymu dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-142-440/2021 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo S. K. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-142-440/2021 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad tik kitame apygardos teisme nagrinėjant bylą būtų išvengta asmeninių pažinčių, reakcijų ir pozicijų įtakos sprendimui ir jis būtų pagrįstas tik byloje esančiais dokumentais ir įrodymais, nekeltų jokių abejonių ir tai būtų nešališko teismo garantija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

2. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto pareiškimo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia pasinaudoti nušalinimo teise ir nušalinus visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus, prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

3. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.

5. Pareiškėjas nušalinimo pareiškime nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme ne kartą buvo nagrinėtos bylos, susijusios su pareiškėjo interesais. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad šiame teisme buvo išnagrinėta 11 civilinių bylų, kuriose dalyvavo pareiškėjas (Nr. eB2-180-569/2018, Nr.e2S-70-372/2018, Nr. 2A-84-368/2018, Nr. e2S-300-368/2018, Nr. e2S-524-883/2018, Nr. e2S-960-440/2018, Nr. e2KT-23-267/2018, Nr. 2S-146-569/2019, Nr. 2S-288-883/2019, Nr. e2A-462-856/2019, Nr. 2S-481-357/2020).

6. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, sprendžiant dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, yra pabrėžiama, kad nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). EŽTT, vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69). Be to, EŽTT paprastai įžvelgia nesuderinamumą su Konvencijos reikalavimais tais atvejais, kai tas pats teisėjas vėlesniame proceso etape turi spręsti, ar padarė klaidų, aiškindamas ar taikydamas teisę ankstesniuose savo sprendimuose, t. y. iš esmės prašoma nuspręsti dėl savo gebėjimo taikyti teisę (žr., pvz., EŽTT 2004 m. liepos 29 d. sprendimą byloje San Leonard Band Club prieš Maltą, peticijos Nr. 77562/01).

7. Nagrinėjamu atveju įvertinus skirtingas civilines bylas bei jose nagrinėtus klausimus, negalima daryti išvados, kad civilinė byla Nr. 2A-142-440/2021 apskritai negalėtų būti nešališkai išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme. Kita vertus, tuo atveju, jeigu pareiškėjas abejotų jo bylą paskirtų nagrinėti teisėjų nešališkumu dėl to, kad šie teisėjai yra anksčiau nagrinėję tam tikras civilines bylas, susijusias su jo interesais, pareiškėjas, esant atitinkamiems pagrindams, galėtų reikšti nušalinimą tik tiems konkretiems teisėjams, tačiau ne visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams.

8. Be pirmiau aptartų aplinkybių, pareiškėjas nenurodė jokių kitų faktų, paneigiančių Šiaulių apygardos teismo galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat jis nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui negalėtų kilti abejonių dėl to, kad byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

pareiškėjo S. K. pareiškimo, dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-142-440/2021 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, netenkinti.