Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018 pagal ieškovės V. A. L. ieškinį atsakovams R. K. ir S. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl turto dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ) dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. 2018-03-01 nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) inventorizacija, pateikti su tuo susiję dokumentai ir pateiktas teismui patikslintas ieškinys. 2018-03-27 nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-23 nutartį ir atsakovo S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovę Vidą A. L. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo sudaryti sąlygas kitiems bendrasavininkiams pasidaryti bendro naudojimo patalpų rakinamų durų antrus raktų komplektus, kad pastarieji galėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis tiek, kiek tai būtina tvarkyti bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, siekiant užkirsti kelią bendro naudojimo objektams žalai atsirasti.

Apeliacinės instancijos teismui antstolis A. B. pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad 2018-03-27 nutartis neįvykdyta, nes atsakovui pateiktas vienas raktas nuo bendro naudojimo patalpos ir nepateikti raktai nuo kitų patalpų, kurios nurodytos 2018-01-18 patikslintame prašyme.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra nagrinėjamas klausimas dėl 2018-03-27 teismo nutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, todėl teismas atsisako priimti apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Skundžiama 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi teismas uždraudė atsakovui S. K. rengti naujas inžinerines sistemas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pusrūsio patalpose iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atsakovas su tokia nutartimi nesutinka ir teigia, kad skundžiama nutartis apriboja atsakovo teises pilnavertiškai naudotis nuosavybe ir neužtikrina šalių lygiateisiškumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turto dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Iš byloje nurodytų aplinkybių ir esamų įrodymų matyti, jog ginčas tarp šalių kilo dėl naudojimosi bendromis patalpomis. Atsakovas S. K. teigia, kad vanduo ir elektra gyvenamojo namo antro aukšto patalpoms netiekiama nuo 2017 m. pabaigos. Ieškovė V. A. L. neįleidžia bendrasavininkų į pusrūsio bendro naudojimo patalpas. Būtinumą patekti į patalpas ieškovas argumentuoja tuo, kad vykdant išorinių tinklų rekonstrukcijos darbus buvo atjungtas anksčiau buvęs vandens ir elektros tiekimas, namo antram aukštui vandens ir elektros tiekimas neatnaujintas iki šiol, todėl turi būti sumontuoti vandentiekio ir elektros energijos įvadai, taip pat būtinumas naudotis patalpomis išlieka įrengimų priežiūros ir eksploatacijos laikotarpiu. Ieškovė nurodė, kad netrukdo bendrasavininkiams naudotis jiems priklausančiu turtu, jie turi raktus nuo bendro naudojimo patalpų, kuriose įrengtos bendros apskaitos priemonės, tačiau atsakovas S. K. reikalauja raktų nuo visų gyvenamojo namo pusrūsio patalpų, teigdamas, kad nori naujai įsivesti elektrą ir vandenį į savo naudojamas patalpas. Ieškovės nuomone, tiesti naujus laidus ar vesti naujus įvadus būtų tikslinga tik po to, kai bus nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Ieškovė taip pat nurodo, kad gyvenamajame name visada buvo tik vietinė vandens tiekimo sistema, atsakovas naudojasi šulinio vandeniu per ieškovei priklausantį hidroforą; elektros apskaitos spinta sumontuota už sklypo ribos, elektros kabelį, pateikus paraišką ir gavus technines sąlygas, atsakovas gali nutiesti tiesiai į antro aukšto patalpas per išorinę sieną ir tam įėjimas į pusrūsio patalpas visiškai nereikalingas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl apelianto skundo teiginių dėl šalių tarpusavio santykių, bendrų patalpų naudojimo.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui S. K. įrengus ginčo patalpose naują elektros instaliaciją ir vandens įvadus, būtų reikalinga pakartotinė patalpų inventorizacija. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo reikalavimai leisti patekti į bendro naudojimo patalpas pusrūsyje, argumentuojant tuo, kad turi būti sumontuoti vandentiekio ir elektros įvadai, buvo sprendžiami ir 2018-03-27 nutartimi. Kaip jau buvo minėta, šia nutartimi buvo leista atsakovui naudotis patalpomis tiek, kiek tai būtina tvarkyti bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, o ne rengti naujas inžinerines sistemas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad yra parengęs naujų vandentiekio ir elektros įvadų įrengimo projektinę dokumentaciją ir kad naujų inžinerinių sistemų įrengimui būtina patekti į pusrūsio patalpas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui buvo pagrįstai uždrausta rengti naujas inžinerines sistemas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pusrūsio patalpose iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.