Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo:

K. B., pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, ir nubaustas 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d., 15 val., būdamas neblaivus, A. Z. priklausančiame darže, esančiame (duomenys neskelbtini), išrovęs dalį svogūnų ir bulvių juos paliko darže, taip tyčia sugadinęs svetimą turtą, padarė A. Z. nežymią 63,50 Lt turtinę žalą, t. y. padarė ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

K. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 15 val., būdamas neblaivus, iš A. Z. priklausančio daržo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 15 kg bulvių, kurių vertė 22,50 Lt, 7 kg svogūnų, kurių vertė 14,00 Lt, bendra vertė - 36,50 Lt. Tokiais savo veiksmais padarė smukaus svetimo turto vagystę.

Teismo nuomone jis, iškasdamas daržoves, tyčia sugadino svetimą turtą. Jo kaltę, neva, įrodo nukentėjusiojo A. Z. teisme duoti parodymai, iš dalies ir liudytojo V. M. duoti parodymai bei byloje esantys V. M. paaiškinimai policijai. Tačiau pasak apelianto A. Z. nematė nei kas, nei kada rovė jo daržoves. Jis matė tiktai juos tris stovinčius prie jo daržo su maišais rankose. Iš teismo nutarimo neaišku, kodėl teismas pasirinko būtent jį ir nemotyvuotai pripažino kaltu dėl svetimo turto sugadinimo, nes A. Z. nematė, kuris iš jų - jis ar V. M., nuvažiavus A. B., išmėtė maišą su daržovėmis. Apelianto teigimu, remtis V. M. parodymais, duotais policijoje ir teisme negalima, nes 2014 m. rugpjūčio 6 d. jo paaiškinime policijai nurodyta, jog jis tikriausiai vogė daržoves prieš atvykstant prie kanapių, o teismo posėdyje 2014 m. spalio 20 d. jis tvirtino nematęs nieko vagiant daržoves, o į advokato klausimą, kodėl jis policijoje parašė, kad K. B. tikriausiai vogė daržoves, nieko neatsakė. Todėl iš teismo nutarimo neaišku, kokiais nukentėjusiojo A. Z. ir liudytojo V. M. parodymais teismas grindžia jo kaltę.

Mano, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai ir negali būti pagrindu nagrinėjant bylą ir pripažįstant jį kaltu dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, nes protokole nėra nurodyta, ar jis sunaikino, ar sugadino turtą. Jame tik nurodytas ATPK 50³ straipsnis, bet nėra nurodyta, ką jis padarė. Joniškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas tokį protokolą, rezoliucinėje nutarimo dalyje taip pat nenurodė, ką jis tam turtui padarė, nes jis negalėjo turto „sunaikinti ar sužaloti“; jį galėjo arba sunaikinti, arba sužaloti, arba ir sunaikinti, ir sužaloti. Teismas nutarime nurodė, kad jis turtą tyčia sugadino. Toks elgesys su turtu ATPK 50³ straipsnyje nėra numatytas, reiškia, ir neturi būti baudžiamas. Teismas nieko nepasisakė apie jo tyčia, priežastinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. B. veiksmuose nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau yra ATPK 50³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jo kaltę padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo A. Z. ir iš dalies liudytojų V. M., V. V. duoti parodymai, A. Z. ir V. M. paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės, ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys. K. B. tyčią sugadinti A. Z. priklausantį turtą patvirtina A. Z. duoti parodymai apie išmėtytas daržoves, liudytojo V. V. duoti parodymai, kad A. B. ėjo vogti iš keršto, o K. B. jam padėti, bei, kad matė, jog A. Z. darže buvo rauta, trypta, išmėtytos daržovės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. Z. duotais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojų V. M. ir V. V. nurodytos aplinkybės. Be to teismas nenustatė priežasčių dėl kurių A. Z. galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti ar administracinėn atsakomybėn patraukti K. B., tokių aplinkybių nenurodė ir pats K. B..

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturi pagrindo daryti išvados, kad protokolas turi esminių trūkumų trukdančių bylos nagrinėjimui. Iš protokolo matyti koks asmuo, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarė administracinį teisės pažeidimą, kokias teisės normas pažeidė savo veiksmais. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konkrečiai nurodyta, kad K. B. savo veiksmais sužalojo A. Z. priklausantį turtą, tačiau tokia išvada kyla iš formuluotės „dalį svogūnų ir bulvių išrovęs paliko darže, taip tyčia sugadindamas svetimą turtą“.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.